|
|
|
Sąmoningas jaunimas išgelbės žemę?
Suintensyvėjus diskusijoms apie klimato kaitą pasaulyje ir negrįžtamas pasekmes planetai, politikų dėmesį į šią problemą vis dažniau atkreipia jaunimas. Beveik visą Europą apėmęs moksleivių judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ (angl. Fridays For Future) sulaukė atgarsių ir Lietuvoje. Savo įžvalgomis, ar Kretingos jaunimui svarbi klimato kaitos problema ir aplinkosauga, pasidalino debatų „Aš žalias – mada ar būtinybė?“ finalininkai Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinys Tautvydas Jonušas ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Tadas Puškorius. Moksleiviai tikino, kad kasdieniniame gyvenime jie bando nepamiršti rūšiavimo principų ir būti sąmoningi. „Stengiuosi perdirbti savo sukaupiamas atliekas, tausoti ir taisyti daiktus, kad galėčiau juos naudoti kuo ilgiau, raginu kitus įsitraukti į aplinkosaugą“, – teigė abiturientas T. Puškorius. Jam pritarė ir T. Jonušas: „Nors labai intensyviai nerūšiuoju, tačiau esu disciplinuotas, šiukšles stengiuosi išmesti į šiukšlių dėžę. Jeigu suvalgau saldainį, nemetu popieriuko ant žemės, o įsidedu atgal į kišenę ir, radęs šiukšlinę, jį išmetu. Stengiuosi kuo mažiau teršti gamtą.“
Anot pašnekovų, jaunimą labiau galvoti apie aplinkosaugą paskatino ir šešiolikmetė švedė Greta Thunberg. „Jos pavyzdys nepalieka abejingų. Ši veikla atkreipė dėmesį į klimato kaitos problemą ir ypač paskatino jaunimą prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – tikino T. Puškorius. Tautvydas džiaugėsi, kad toks jaunas žmogus sugeba sulaukti labai daug dėmesio kalbėdama aktualiomis temomis. „Manau, kad tai yra puikus pavyzdys, kaip galima iš tiesų kažką daryti, pasauliu reikia rūpintis patiems“, – akcentavo vaikinas. Abu jaunuoliai konstatavo, kad su savo bendraamžiais – draugais ar bendraklasiais apie klimato kaitos problemas diskutuoja retai, tačiau suvokia, kad šį klausimą reikia spręsti dabar ir nelaukti ateities. Moksleiviai palaiko judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ idėją. Jų teigimu, tai puiki galimybė labiau šviesti jaunimą ir skatinti sąmoningumą. „Manau, kad ne visas jaunimas apskritai žino apie šį judėjimą. Reikėtų pagrindines judėjimo mintis paprasčiau jam paaiškinti, kad šis suvoktų Gretos išsakytų žodžių svarumą ir svarbą“, – apibūdino T. Jonušas. T. Puškoriaus teigimu, prie judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ turėtų prisidėti ne tik Kretingos mokinių bendruomenės. „Prie šio judėjimo turėtų prisidėti ne vien Kretingos rajono, bet visos Lietuvos jaunimas. Manau, kad mokiniai gali parodyti visuomenei ir politikams, kad klimato kaitos problema turi būti sprendžiama dabar, o ne po 30 metų“, – įvardijo Tadas.metų“, – įvardijo Tadas. --- Tautvydas džiaugėsi, kad toks jaunas žmogus sugeba sulaukti labai daug dėmesio kalbėdama aktualiomis temomis. „Manau, kad tai yra puikus pavyzdys, kaip galima iš tiesų kažką daryti, pasauliu reikia rūpintis patiems“, – akcentavo vaikinas. Abu jaunuoliai konstatavo, kad su savo bendraamžiais – draugais ar bendraklasiais apie klimato kaitos problemas diskutuoja retai, tačiau suvokia, kad šį klausimą reikia spręsti dabar ir nelaukti ateities. Moksleiviai palaiko judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ idėją. Jų teigimu, tai puiki galimybė labiau šviesti jaunimą ir skatinti sąmoningumą. „Manau, kad ne visas jaunimas apskritai žino apie šį judėjimą. Reikėtų pagrindines judėjimo mintis paprasčiau jam paaiškinti, kad šis suvoktų Gretos išsakytų žodžių svarumą ir svarbą“, – apibūdino T. Jonušas. T. Puškoriaus teigimu, prie judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ turėtų prisidėti ne tik Kretingos mokinių bendruomenės. „Prie šio judėjimo turėtų prisidėti ne vien Kretingos rajono, bet visos Lietuvos jaunimas. Manau, kad mokiniai gali parodyti visuomenei ir politikams, kad klimato kaitos problema turi būti sprendžiama dabar, o ne po 30 metų“, – įvardijo Tadas.
Sigita RAZMUTĖ
|
|
