Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Turinčiųjų proto negalią arti nenori

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2019-10-25
Į viešą projekto svarstymą susirinkę kretingiškiai teigė prieš lengvą proto negalią turinčius žmones nesantys nusiteikę, tačiau, gyvendami šalia jų, jaustų diskomfortą.

Šiame sklype Grafų Tiškevičių gatvėje turėtų iškilti bendruomeninio gyvenimo namai lengvą proto negalią turintiems žmonėms.

Kretingos rajono Savivaldybėje antradienį vakare įvyko viešas Grafų Tiškevičių gatvėje planuojamų statyti grupinių globos namų projekto svarstymas, į kurį buvo pakviesti suinteresuoti kretingiškiai, rajono vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Bijo dėl saugumo ir dėl turto vertės

Projekto sprendinius pristatęs bendrovės „Kartografiniai projektai“ projekto vadovas Andrius Žilius priėmė gyventojų pasiūlymus, į kuriuos ketino atsižvelgti ir atsakyti per tris darbo dienas.

Kaimynystėje atsirasiančiu 230 kv. m ploto statiniu, kuriame ketinama apgyvendinti 10 žmonių, turinčių lengvą proto negalią, šio kvartalo gyventojai aiškiai nepatenkinti ir to neslėpė.

„Objekto iniciatoriai ir statytojai kelintą kartą mums akcentuoja, kad bijom to, ko nežinom, bet iš tikrųjų – žinom. Dažnas mūsų iš banko ėmėme paskolas, statėmės, kūrėmės, planavome ateitį. Bet, šalia apgyvendinus proto negalią turinčius žmones, ne tik bus nejauku ir nesaugu, o kris ir nekilnojamojo turto vertė – norėdami namą parduoti, tiek, kiek į jį investavome, niekada neatgausime “, – įsitikinę jie.

Jeigu apie planus Grafų Tiškevičių gatvėje statyti tokios paskirties namus iš anksto būtų žinoję, savo būstų, sakė, čia nebūtų statęsi. Gyventojai teigė parašę raštą Teritorijų planavimo inspekcijai ir laukia išaiškinimo, ar planuojamam statiniui tinka esama žemės paskirtis, o projekto viešame svarstyme dalyvavusių namo statytojų klausė, kodėl sklypo negalėjo rasti kitur mieste esančioje valstybinėje žemėje, kad ir „Smagračio“ pusėje, kur susisiekimas su miesto parduotuvėmis, gydymo įstaigomis taip pat geras, be to, teritorija apšviesta.

„Mūsų kvartalas – tamsus, vakarais sveiki žmonės vaikštom telefonais pasišviesdami, vaikai namo grįžta iki kelių purvini“, – kalbėjo kretingiškiai.

Rima Narmontienė teigė, jog, pastebėjus, kad lengvą proto negalią turinčio žmogaus būklė pablogėjo, jo poreikius komisija įvertintų iš naujo, reikalui esant, vėl grąžintų globoti į instituciją.

Pirko, kur įpirko

Padvarių socialinės globos namų, kuriems bus pavaldūs grupiniai gyvenimo namai, direktorė Rima Narmontienė patikino, jog, parenkant sklypą, svarbu buvo, ar įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, be to, atsižvelgta, ar užteks iš valstybės biudžeto sklypui numatytų 25 tūkst. Eur.

„Mes domėjomės sklypu Mėguvos gatvės rajone, tačiau ten buvo per brangu, neįpirkom“, – sakė direktorė. Gyventojus ji drąsino – iš dešimties lengvą proto negalią turinčių žmonių grupiniuose namuose planuojama apgyvendinti 7 iš mūsų rajono. Į Padvarių socialinės globos namus jie pateko ir stacionarią globą gauna tik todėl, kad pagal nustatytą savarankiškumo lygį rajono Savivaldybė negalėjo jiems suteikti paslaugų.

„Tai – draugiški, norintys bendrauti žmonės, kuriems ne kokia šizofrenija, ne paūmėti galintys sutrikimai diagnozuoti. Kai kurie puikiausiai galėtų dirbti socialinėse įmonėse“, – įsitikinusi direktorė.

Pasak Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos Violetos Toleikienės, nei perkant, nei statant pastatus grupiniams gyvenimo namams kaimynų pritarimo nereikia, su architektūriniais sprendiniais kretingiškiai supažindinami vien dėl to, kad projektas, kurio vertė 224 tūkst. Eur, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Tai nebus daugiabutis namas, nebus įrengta atskirų apskaitos skaitiklių, neįgalieji ten kartu gyvens bendruomeniniu principu, 24 valandas prižiūrint specialistui.

Su projekto sprendiniais gyventojus ir Savivaldybės vadovus supažindino bendrovės „Kartografiniai projektai“ projekto vadovas Andrius Žilius.

Prisiima atsakomybę

„Grupinių gyvenimo namų atsiradimas sujudina veikti ir savivaldybes, kurios pasistengia sutvarkyti aplinką, įrengti apšvietimą, pakloti šaligatvius“, – neabejojo V. Toleikienė. Į kretingiškių klausimą, kodėl grupiniams gyvenimo namams nuspręsta statyti naują namą, kai būtų galima įrengti nenaudojamuose senuose suremontuotuose pastatuose, buvo atsakyta, jog patalpas reikalaujama pritaikyti ir judėjimo negalią turintiems, nes ateityje proto negalią turinčiam taip pat gali tekti atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.

„Bet kodėl mes dėl neprognozuojamų kaimynų turime būti priversti gyventi baimėje, nuolat jausti įtampą?“ – neatlyžo gyventojai. Ministerijos atstovė ragino atkreipti dėmesį į rajono policijos suvestines – deja, kur kas daugiau nusikaltimų padaro sveikieji, o ne neįgalieji. Jų poreikiai būna įvertinami, tie, kurie elgiasi neadekvačiai, būklė sunki ir reikia daugiau medicininės intervencijos, o ne socialinės pagalbos, apgyvendinami specializuotuose slaugos ir globos namuose. R. Narmontienė pridūrė, jog, pastebėjus, kad lengvą protinę negalią turinčio žmogaus būklė pablogėjo, poreikiai įvertinami iš naujo, reikalui esant, iš grupinių gyvenimo namų jis būtų tuoj pat grąžintas globoti į instituciją.

„Mūsų įstaiga visada yra ir bus atsakinga už pasekmes. Ar jūs galvojat, kad aš nenoriu ramiai miegoti?“ – retoriškai klausė ji.

Nors meras Antanas Kalnius pasisiūlė suorganizuoti autobusą, kad galėtų nuvažiuoti į kaimyninius rajonus ir pasižiūrėti, kaip ten veikia bendruomeniniai namai, nė vienas projekto svarstyme dalyvavęs kretingiškis tokio noro nepareiškė.

Konvencija įpareigoja

Iš gero žmogaus pozicijos į problemą pažvelgti ragino Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė: „Tai – karmos taškai, jei jūs vaikui, kuris taip ir neužaugo, per Kalėdas padovanosit dovanėlę, rudenį kartu pagrėbsit lapus. Patikėkit, po kelerių metų džiaugsitės turėdami, kam padovanoti gerumą.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Gaila Matulytė kalbėjo apie tai, kad ir tarp sveikų kaimynų gyvenant pasitaiko agresijos, pykčio, nesutarimų. Lengvą proto negalią turintieji – joks baubas. Likimo nuskriausti žmonės į bendruomenių gyvenimą, atsisakant specialiųjų sąlygų, integruojami įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

„Iš tikrųjų Konvencija įpareigoja, kad kiekvienas neįgalusis gyventų atskirai ir gautų specialisto pagalbą. Bet Lietuva nesame tokia turtinga, kiekvienam pagalbos negalime užtikrinti. Mes – tik to kelio pradžioj“, – pridūrė V. Toleikienė.

Gyventojai teiravosi, ar ir daugiau grupinių gyvenimo namų ateityje rajone bus statoma? Paaiškėjo, kad dar gali jų atsirasti ne vienas ir ne du. Šiuo metu Lietuvoje veikia 28 tokie namai žmonėms su proto negalia – Kelmėje, Telšiuose, Akmenės rajone, Kaune, Šilutėje ir kitur.

Kaimyninių rajonų patirtis

Meras Antanas Kalnius pasisiūlė suorganizuoti autobusą, kad gyventojai galėtų nuvažiuoti, pamatyti, pasikalbėti su šalia tokių namų gyvenančiais žmonėmis ir įsitikinti, jog, kaip sakė ministro patarėja, neįgalieji nėra baubas. Tačiau norinčiųjų, regis, neatsirado, kai kurie svarstė nuvažiuoti patys.

„Pajūrio naujienų“ žiniomis, Telšių miesto centre esančiame daugiabutyje vieną butą lengvą proto negalią turintiems žmonėms yra nupirkę Dūseikių socialinės globos namai. „Kiek žinau, sveiki kaimynai su 6-iais šiuo metu ten įkurdintais neįgaliaisiais gyvena taikiai. Nors globos įstaiga mūsų Savivaldybei nepriklauso, tačiau, jeigu kiltų kokių nors barnių ar nesklandumų, tikrai sužinotume“, – sakė Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas.

Šilutės rajono mero Vytauto Laurinaičio teigimu, Šilutės senelių globos namai individualų namą, esantį miesto centre, 10-čiai lengvą proto negalią turinčių globotinių nupirko maždaug prieš metus. Dar vienas proto negalią turintis asmuo buvo apgyvendintas bute, esančiame daugiabutyje. „Individualiame name gyvenantys neįgalieji niekam jokių problemų lig šiol nekėlė ir nekelia, o dėl įkurdintojo daugiabutyje jų atsirado – matyt, komisija anksčiau nebuvo įžvelgusi galimos rizikos. Šis žmogus negali gyventi atskirai, buvo pasiūlyta grąžinti atgal į globos namus“, – sakė Šilutės r. meras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas