Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar laikas buvo keisti Lietuvos krašto apsaugos ministrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Metų žmogaus vardas – Vidai Kanapkienei

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2015-12-29
„Pajūrio naujienų“ skaitytojai Metų žmogumi išrinko Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę. Tai liudijantį sertifikatą ir puokštę gėlių jai įteikė „Pajūrio naujienų“ bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė.

„Pajūrio naujienų“ skaitytojai, aktyviai balsuodami internetu bei redakcijos nurodytais telefonais, 2015-ųjų Metų žmogumi išrinko Kretingos muziejaus direktorę Vidą Kanapkienę: ji surinko daugiausiai – 34 proc. – skaitytojų balsų ir, gerokai atitrūkusi nuo kitų pretendentų, tapo vienvalde Metų žmogaus rinkimų lydere.

–Kaip sureagavote, sužinojusi, jog esate išrinkta 2015-ųjų Metų žmogumi? Gal slaptai mintyse ir tikėjotės, jog pelnysite mūsų laikraščio skaitytojų pasitikėjimą ir būsite verta šio vardo?

– Kai „Pajūrio naujienų“ bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė per Dvaro menų festivalio „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ pasiprašė žodžio, nė nepagalvojau, kad tas žodis bus skirtas man. Bet kai baigiantis sveikinimams jos rankose pamačiau nuostabią puokštę, supratau, kad tas gėlių laukas žydi mano proga...

Sulaukti tokio įvertinimo – malonu. Tai įrodo, kad žmonės vis dėlto pastebėjo ne tik mano, kaip muziejaus direktorės, bet ir viso mūsų kolektyvo darbą – ir ūkinį, ir kūrybinį. Žmonių neliko nepastebėtas mūsų sugrįžimas į Kretingos dvarą, o Metų žmogaus titulas – tai viso muziejaus pripažinimas bei įrodymas, kad žmonėms svarbus savasis kraštas, jo istorija. Mes, muziejininkai, esame tik darbininkai, besistengiantys maksimaliai padaryti tai, kas reikalinga žmonėms.

Dirbant muziejuje, mane „veža“ kūryba – čia naujas gėlynas, čia krūmą pasodinome, čia takelį nutiesėme ar grįžtančioms iš bažnyčios Padvarių kaimo moterims suolelį pastatėme... Viskas po detalę, viskas pamažu susivynioja į didžiulį kamuolį. Džiaugiuosi, kad pavyko išlošti europinių pinigų kortą – turime atnaujintus penkis Dvaro pastatus, muziejaus darbuotojai turi puikias sąlygas darbui. Kartais pagalvoju – gal laikas viską baigti, bet labai dar noriu pasidžiaugti nuveiktais darbais...

Naujos Kretingos muziejaus ekspozicijos – krašto istorijai pažinti.

– Skaitytojai, balsavę už Jus, neslėpė, jog būtent ir vertina tai, kas padaryta Kretingos muziejuje, parke, visoje paveldo teritorijoje. Bet negi bus „stop“, nejaugi sugebėsite sustoti?

– Tikriausiai kad ne. Užbaigiant Dvaro menų festivalį ir Premjero Algirdo Butkevičiaus paprašiau, kad mūsų sumanymą – atstatyti Dvaro verandą ten, kur ji ir buvo, nugriautos kolegijos vietoje, – įrašytų į valstybės finansuojamų objektų sąrašą. Sąmatą irgi jau turime – reikės apie 200 tūkst. eurų. Dvaro veranda būtų toji scena, kurioje vasarą koncertuotų kameriniai kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai. Vasaros renginiai turi jau ir savo pavadinimą – Dvaro šventę rugpjūtį, kitus renginius ir diktuosime „Vario dūdų ritmu“. Jau rengiama sutartis su „Trimito“ orkestro vadovybe, o Dvaro šventės akcentas bus fontano su mergaitės skulptūra atstatymas.

Antra, – labai rimtai užsiimu grafų Tiškevičių koplyčia senosiose Kretingos kapinėse: turiu tikslą, kad į ją būtų iškelti grafų šeimos karstai, o koplyčia taptų dar vienu traukos centru ir turistams, ir kultūrinių renginių organizatoriams bei sakralinės muzikos mėgėjams. Darbų daug – būtina sutvarkyti ventiliaciją, vidaus apdailą, įrengti mauzoliejaus ekspoziciją, restauruoti karstus, kalaviją, vainikus. Kultūros ministerija yra skyrusi tam per 400 tūkst. eurų, belieka sulaukti Regioninės plėtros tarybos pritarimo.

Trečiasis tikslas – parkas. Padedant Seimo narei Jolitai Vaickienei, kraštiečiui Antanui Vinkui atidaryti mums svarbių institucijų duris, pritariant rajono vadovams, bandysime išvalyti II ir III tvenkinius, atstatyti krioklio grotą, fontanus – žinodami, kad iš Kauno karo muziejaus nebeatgausime gnomo skulptūros, jau sutarėme dėl jos kopijos. Taip sutvarkysime mažąją parko architektūrą, labai svarbu – ir parko apšvietimas.

– Kokią įžvelgiate šiuolaikinio muziejaus misiją?

– Turime taikyti naują požiūrį: senuose pastatuose uždegti naują žiburį, atidaryti duris ir langus, kad į juos žmonės norėtų užeiti. Naujos ekspozicijos, renginiai, suvenyrų krautuvėlės, vaikų žaidimo kambariai, kavinės ir panašiai – viskas turi būti gyva. Nebelieka akademiškumo – muziejus turi žaisti. O mes per edukaciją žaidžiame jau seniai – turime parengę 7 edukacines programas, vien pernai pagal jas užėmėme 10 tūkst. vaikų. Amatų centras mūsų muziejuje atsirado labai tikslingai, ir ši investicija pasiteisino. Vaikus traukia garsas, judesys – viso to sintezė, įrengus interaktyvųjį stalą, yra ir pas mus. Kuo daugiau demokratijos, tuo geriau – šiuolaikiniame muziejuje nelikę žodžių „negalima“ ar „neliesti“.

– Jaučiatės esą pionieriai šioje srityje?

– Tam tikra prasme, taip. Mūsų žmonės važiuoja į seminarus, tačiau grįžę išsisako, jog tai, ką ten išgirdo, pas mus seniai taikoma. Dar tais laikais, kai muziejus buvo įsikūręs vienuolyne, dirbau su vaikais – tik tada edukacija buvo nuspalvinta raudonų kaklaraiščių. Visada laikiausi nuomonės, jog muziejus turi būti atviras jaunimui, tokio požiūrio laikausi iki šiol.

Dirbti gerai turi prasmės. Štai Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė yra pasakiusi, jog mūsų etnografinė ekspozicija – geriausia Lietuvoje. O ir Žiemos sodo – unikalaus traukos centro – neturi niekas.

Iš esmės pastebiu labai gerą tendenciją – žmonės pradėjo domėtis krašto istorija, pas mus lankosi su šeimomis, teigiamai vertina mūsų naujoves.

– Be to, kad jau 35 metus atidavėte Kretingos muziejui, esate dar ir mama, žmona... Ar per tokią galybę darbų, sumanymų lieka asmeninio laiko sau, šeimai, namams?>

– Lieka, bet mažai. Nors muziejų ir namus dedu ant vienų svarstyklių, dažnai jos pakrypsta muziejaus naudai. Darbui dažnai atiduodu ir šeštadienius – kad susikaupčiau dokumentacijai tvarkyti, kad pabūčiau renginiuose. Laikausi principo – jeigu pats nedirbsi, nedirbs ir kiti. Privalau būti pavyzdžiu, ir – geru. Man labai svarbu, kad manimi patikėjo – ir šeima, ir darbuotojai: juk kai kalbėjau apie pastatų renovaciją, atstatymą, mačiau ir kreivų šypsenėlių. Dabar jau matau švytinčias akis, o tai man dar kartą pasako, jog nepadaromų darbų nėra.

– Kokie Jums buvo šie metai?

– Įdomūs, kupini naujų patirčių: motinos netektis, kurios iki galo dar neišgyvenau, kojos operacija, projektų užbaigimas, persikraustymas į naujas patalpas, Kultūros ministerijos apdovanojimas, Metų žmogaus titulas... Visko tiek daug, kad, atrodo, sunku ir aprėpti mintimis, iki galo susivokti. Tikiu, kad įspūdžiai nusistovės, o kitąmet – visa ko naujo pradžia.

*

„Pajūrio naujienų“ redakcija, įvertinusi balsavusių internetu ir telefonu nuomones, suskaičiavo, kaip pasidalino skaitytojų balsai: Vida Kanapkienė – 34,2 proc.; Vaida Jakumienė – 32,5 proc.; Jolanta Klietkutė – 30,8 proc.; Artūras Juška – 17,5 proc.; Darius Petreikis – 15,2 proc., Paulius Vaniuchinas – 14 proc.; Romualdas Beniušis – 11,1 proc., Aivaras Daukantas – 10,1 proc.; Vilius Adomaitis – 9 proc.; Juozas Maksvytis – 6,5 proc.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas