Pajūrio naujienos
Help
2020 Balandis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną7°C debesuotumas 10 %
Naktį3°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar pasiteisins nuotolinis mokymas / mokymasis?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1443) 2020-03-31

Naujas „Tereko“ gaminys – veido apsaugos skydas

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Tereko“ konstruktoriai pademonstravo pirmuosius veido apsaugos skydo pavyzdžius.

Bendrovė „Terekas“ gamybos nestabdo ir karantino dėl koronaviruso sąlygomis – pradėjo gaminti tarą, kurios lig šiol rinkoje nereikėjo, o praėjusią savaitę įmonės konstruktoriai pagamino naujo gaminio – apsauginio veido skydo – pirmuosius pavyzdžius.

Užsakė švedai, gamins ir Lietuvai

Užsakymą pagaminti veido apsauginius skydus iš plastiko „Terekas“ gavo iš Švedijos. „Įmonės konstruktoriai jau sukūrė ir pagamino formas skydams gaminti. Praėjusią savaitę padarė ir pirmuosius šių apsauginių veido skydų pavyzdžius. „Juos dar tobulinsime, darysime iš storesnio už naudoto pirmiesiems pavyzdžiams plastiko. Serijinę skydų gamybą pradėti planuojame po poros savaičių“, – sakė bendrovės „Terekas“ vykdomasis direktorius Gintautas Maksvytis.

„Tereko“ pagamintų apsauginių veido skydų laukia ne vien užsakovai Švedijoje. „Klaipėdos ligoninės irgi laukia, pirmiausia – skydų pavyzdžių“, – tarė G. Maksvytis.

„Tereko“ generalinis direktorius Juozas Maksvytis patikino, kad įmonė šiandieną yra pajėgi per parą pagaminti 20 tūkst. apsauginių veido skydų. Esant poreikiui, pajėgumus gali išplėsti iki 100 tūkst. skydų per parą.

J. Maksvyčio teigimu, Seimo nariui Antanui Vinkui pirmam kilo mintis tartis su užsakovais iš Švedijos, kad šie leistų jų užsakymu „Tereko“ padarytą apsauginio veido skydo formą naudoti skydams ir Lietuvai gaminti. „Antanas Vinkus daug dirba, kad Lietuvos verslas, įmonės nedelsdami imtųsi gaminti produkciją, kurios reikia Lietuvos valstybei kovojant su koronavirusu“, – sakė įmonės vadovas.

„Tereke“ įsibėgėjo buteliukų dezinfekciniams skysčiams gamyba. Tokios taros iki koronaviruso sukeltos krizės įmonės populiariausių gaminių asortimente nebuvo. Pirmą karantino Lietuvoje savaitę vien Lietuvos rinkai „Terekas“ pagamino 100 tūkst. vnt. 100 ml talpos buteliukų. Praėjusią savaitę „Tereko“ pardavimų vadybininkai vedė derybas su užsakovais iš Latvijos dėl 1 mln. vnt. buteliukų dezinfekciniams skysčiams išpilstyti. „Poreikis šios rūšies tarai labai keičiasi. Tokios taros ieško licencijas gaminti dezinfekcinius skysčius ką tik gavusios Lietuvos įmonės“, – kalbėjo J. Maksvytis.


Karantino pamokos: perka nebe po tiek daug

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos

Keliolika dienų, kurias šalis gyvena karantino sąlygomis, gyventojus, regis, išmokė nepasiduoti panikai ir iš parduotuvių lentynų dideliais kiekiais nešluoti tos pačios rūšies sausų biriųjų produktų, kavos.

Kaimuose – pakilimas, „Laura“ – žemyn

„Arba žmonės jau visko yra pakankamai prisipirkę, arba įsitikino, kad, jeigu šiandien negavo perlinių kruopų, tai gaus jų kitąkart, nes lentynos papildomos nuolat. Viską, ką užsakome, iš tiekėjų gauname be sutrikimo“, – teigė Kretingos vartotojų kooperatyvo direktorė Ina Bielčiuvienė.

Tiesa, pasitaikė, kad įgyvendintos rekomendacijos – atsižvelgus į parduotuvių plotą, įsileisti ne daugiau, kaip po 5 pirkėjus, dėvėti pirštines ir apsaugos kaukes, nebepriimti tuščios taros – sukėlė kai kurių iš užsienio grįžusių, ypač pravažiuojančių lietuvaičių pašaipą, darbuotojoms teko išklausyti replikas.

„Bet mes nemanome, kad priemonės yra perteklinės, paisome visų Sveikatos ministerijos nurodymų, taip pat mielai pasinaudojome Seimo nario Antano Vinkaus, atsiuntusio ir nuotraukų su pavyzdžiais, kaip kitose šalyse sufasuotos daržovės arba patogiai atitvertos parduotuvių kasos, patarimais“, – sakė I. Bielčiuvienė.

Anot jos, visose keturiose „Aibės“ tinklui priklausančiose – Rūdaičių, Kretingsodžio, Jokūbavo ir Kalniškių – kaimų parduotuvėse prekyba vyksta normaliai, apyvarta net didėja, ypač anksčiau vos gyvavusiuose Kalniškiuose. Direktorės manymu, taip yra todėl, kad gyventojai, apsipirkdami savo kaime, jaučiasi saugiau, neberizikuoja važiuoti į didelius miestų prekybcentrius.

Tačiau pašnekovė neslėpė, kad kooperatyvas turi problemų: kone perpus smuko Kretingos mieste, Rotušės aikštėje, esančios „Lauros“ apyvarta. „Liūdni reikalai, nuo pirmadienio teko koreguoti sparčiai žemyn važiuojančios šios parduotuvės darbo laiką, ji nebedirbs šeštadieniais ir sekmadieniais“, – sakė I. Bielčiuvienė.

Jos teigimu, tokią situaciją lemia objektyvios priežastys: gyventojai pirkti daugiau eina į čia pat esančią ir didesnį prekių asortimentą siūlančią „Maximą“, be to, per karantiną nedirbant mokykloms, nebeužsuka mokinių, kurie anksčiau sudarydavo didžiąją pirkėjų dalį.

Uždaryti teko „Senukus“, tačiau šios statybinių medžiagų bei buities prekių parduotuvės veiklą ruošiamasi organizuoti nuotoliniu būdu, užsakymai bus priimami telefonu.


Darbėnų gimnazijos darbuotojai saugiai išvežiojo maisto paketus tiems, kurie neturėjo galimybių jų pasiimti gimnazijos valgykloje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paskelbus, kad nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams karantino metu būtina teikti sausus maisto davinius, bei gavus rekomendacijas iš rajono Savivaldybės Švietimos skyriaus, Darbėnų gimnazija ėmėsi rūpesčio mokiniams išdalinti maisto paketus.

Viešoji įstaiga „Bruneros“ suruošė maisto paketus už dvi savaites ir juos pristatė į gimnazijos valgyklą.

„Nutarėme, kad Darbėnų miestelyje gyvenančių mokinių tėvai ateis pasiimti paketus patys, tačiau suprasdami, kad aplinkiniuose kaimuose gyvenantys tėvai ne visi turi galimybių saugiai atvykti į gimnaziją, nutarėme paketus išvežioti“, – apie priimtą sprendimą kalbėjo Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.

Šio darbo ėmėsi mokytojo padėjėja Daiva Budrevičienė, atsakinga gimnazijoje už nemokamą maitinimą, – ji skambučiais informavo visus tėvus apie maisto paketų dalinimo laiką, o gimnazijos ir Piliakalnio skyriaus vairuotojai Gedeminas Rumbutis, Romualdas Grikpėdis, Romualdas Simutis ir Arūnas Kaubrys saugiai išvežiojo paketus į kaimus. Darbuotojų apsaugos priemonėmis pasirūpino gimnazijos ūkio dalies vedėja Dalia Stonkuvienė.

Darbėnų gimnazijoje ir jos skyriuose nemokamą maitinimą gauna 81 mokinys. Šiai dienai visiems mokiniams paketai jau pristatyti – mokykla laukia davinio už kitas dvi karantino savaites.

Maisto paketus sudarė makaronai, kruopos, aliejus, dešrelės, o tiems mokiniams, kurie dar gauna ir nemokamus pusryčius, papildomai įdėta sūrio ir mėsos konservų.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vakar startavo nuotolinis mokymas. Visi su nekantrumu laukė, ar viskas vyks sklandžiai. Prieš savaitę Savivaldybės Švietimo skyrius išsiaiškino, kad namuose kompiuterių neturi 78 rajono mokiniai. Prasidėjus nuotoliniam mokymui, jo procese vis dėlto galėjo dalyvauti beveik visi mokiniai.

„Galimybę dirbti nuotoliniu būdu turėjo 100 proc. rajono ugdymo įstaigų mokinių – negalėję prisijungti per kompiuterį, tai darė per išmaniuosius telefonus“, – įvardijo Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tranizienė.

Vis dėlto mokyklos susidūrė su interneto ryšio problemomis, tačiau rimtesnių sunkumų pavyko išvengti. Vydmantų gimnazijos 5 mokiniai negavo „Mezon“ stotelių, 4 turėjo interneto trikdžių. Su sunkumais susidūrė ir kitų ugdymo įstaigų mokiniai. Darbėnų gimnazijoje 8 mokiniai neturėjo galimybės prisijungti prie interneto tinklo, Salantų gimnazijoje neprisijungė septyni V–XII klasių mokiniai.

„Nuotoliniam ugdymui reikalingas priemones parūpino pačios ugdymo įstaigos – planšetus, kompiuterius ir panašiai“, – įvardijo D. Tranizienė.

Rajono mokiniams kompiuterių dovanojo ir gyventojai. Iš viso padovanoti 3 stacionarūs kompiuteriai, 6 nešiojami kompiuteriai. „Juos mokyklos pačios išdalino mokiniams pagal poreikį, peržiūrėjusios, ar yra visos reikiamos programos ir panašiai“, – paaiškino Švietimo skyriaus specialistė Lina Lengvinienė.

„P. n.“ informacija


Esant tokia situacijai, kuomet šalyje yra įvestas karantinas, keičiasi ne tik kiekvieno mūsų kasdienybė, bet ir artėjančių brandos egzaminų bei Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) tvarka.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, yra parengtas tvarkaraštis, kaip būtų galima organizuoti brandos egzaminus nuo birželio 1 d., taip pat nuo birželio 22 d., jei egzaminų pagal dabartinį tvarkaraštį gegužę nebūtų galima vykdyti.

„Sudaryta planavimo grupė, kuriai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, į ją įeina bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų, Moksleivių sąjungos, Studentų sąjungos atstovai, švietimo ekspertai. Ši grupė rengia alternatyvas dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas, jei karantinas būtų pratęstas ir ilgesniam laikotarpiui“, – „Pajūrio naujienoms“ įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 

Dėl brandos egzaminų organizavimo tvarkos sprendimus ministerija paskelbs po dviejų savaičių.

Situacija dėl PUPP šiandien jau yra aiški – patikrinimas yra atšauktas, šiemet dešimtokams jo nebereikės laikyti. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, anot ministerijos, nutarta atšaukti dėl mokinių saugumo, nes mokinių sveikata yra pirmas prioritetas.

„Dešimtokams bus pasiūlyta savarankiškai atlikti PUPP lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos užduotis nuotoliniu būdu ir įsivertinti savo pasiekimus. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas būtų išduodamas įrašant metinius įvertinimus“, – paaiškino Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„P. n.“ informacija


Kretingiškiui Ričardui Mačiulskiui abejonių sukėlė, ar ne be reikalo švaistomos lėšos, atlyginimus mokant registratūroje susibūrusioms ir neva nieko nedirbančioms kelioms Pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojoms.

„Atėjau į procedūrų kabinetą, nes reikėjo, kad iš žaizdos ištrauktų siūlus. Normalu, kad procedūras atliekanti slaugytoja arba savo kabinetuose – gydytojai dirba, taip ir turi būti, jie atlieka pareigą. Pacientai gydytojams dar ir skambina, prašo išrašyti elektroninius receptus arba nori konsultaciją gauti telefonu. Bet nustebau, kad kelios slaugytojos, užsidėjusios kaukes, sėdi sau registratūroje, nors per karantiną registruotis niekas neateina. Ar už sėdėjimą ten joms pinigai mokami? O ir kam tos kaukės? Juk ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad kaukes nešioti turi tie žmonės, kurie serga, kad neužkrėstų kitų“, – dėstė „Pajūrio naujienų“ skaitytojas.

Pasak Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, viešose vietose kaukes rekomenduojama nešioti visiems, jokių apeliacijų, ypač gydymo paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurioje susiduriama su kiekvienu iki durų ateinančiu galimu infekuotu asmeniu, negali būti.

„Kaukės yra būtinos, be jų mūsų darbuotojai nedirbtų, ir aš džiaugiuosi turėdamas galimybę šiomis priemonėmis aprūpinti“, – sakė jis. A. Juškys teigė, kad pagal nustatytą vidaus tvarką karantino metu registratūroje dirbti paskirtos trys darbuotojos, kurių viena, kaip nurodoma ir sveikatos ministro įsakyme, atlieka tarsi „filtro“ funkciją, tai yra su kiekvienu pacientu išsiaiškina, kokiu tikslu jis atėjo, ar yra susitaręs su gydytoju, kokia galimybė paslaugas jam gauti toliau.

„P. n.“ informacija


Pandemijos akivaizdoje Padvarių globos namų gyventojai atsidūrė padidintos rizikos pavojuje: iš 241 šiuo metu juose gyvenančių asmenų 180 yra senyvo amžiaus. Šioje globos įstaigoje taip pat apgyvendinami ir asmenys su fizine, psichine ir proto negalia. „Bus sudėtinga privalomai 14 dienų izoliuoti asmenis su psichine negalia, kai jie sugrįš iš psichiatrinės ligoninės“, – iššūkių neslėpė Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė.

Iššūkis dėl saviizoliacijos

Šiomis dienomis – namai užpildyti: 229 asmenys gyvena ilgalaikės globos sąlygomis, 12 asmenų teikiamos trumpalaikės – ligi 6 mėn. – globos paslaugos.

„Laikmetis įstaigai staiga metė iššūkį – įgijome visiškai nepažintą priešą. Nežinome, ko laukti kasdieną. Atsidūrėme toje rizikos grupėje, kuriai koronavirusas dėl gyventojų amžiaus yra pats pavojingiausias. Kita vertus, dauguma pas mus įsikūrusių asmenų turi ir psichinę negalią, tad ir taikyti karantiną nėra paprasta“, – kalbėjo R. Narmontienė.

Vadovei neramu, kad kai kurie jų įstaigos gyventojai sugrįš iš ligoninių, kuriose ligi šiol gydomi, – juos reikės patalpinti saviizoliacijai. „Sugrįžusieji iš psichiatrijos ligoninės nenori būti vieni, nežinia, kaip juos reikės nulaikyti. Yra tokių, kurie net nesupranta, kad po kiekvieno kontakto būtina nusiplauti rankas“, – problemos neslėpė įstaigos vadovė.


Krito iš pažiūros sveika eglė prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos.

Prie Pastauninko parko gyvenantys kretingiškiai nerimauja dėl vis retėjančio parko: „Nusiaubė ne tik neseniai praūžęs uraganas. Matosi šviežiai nupjauti kelmai visiškai sveikų medžių, ypač – juodalksnių, augusių upelio pakrantėse“, – redakcijai kalbėjo susirūpinę skaitytojai.

Vanduo nuneš krantus

Pavardės viešinti nepanorusi kretingiškė pasakojo: „Jau sykį parkas buvo praretintas komunalininkų, neseniai jį nuniokojo vėtra. Bet pikčiausia, kad dabar vėl pjauna sveikus medžius. Išguldyti juodalksniai palei pat Pastauninko upelį, pjauti pažymėti medžiai ir kitose vietose, tarkim, prie Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos – graži stora eglė. Tačiau ten pat, prie mokyklos, likę ir nenupjautų sausuolių, – įdomu, kodėl, gal kažkam prireikė geros medienos?“ – samprotavo kretingiškė.

Maironio gatvėje kelis dešimtmečius gyvenanti Ieva Gedžiuvienė pastebėjo, kad prie vasaros estrados jau kone visai nebelikę medžių: „Pjauna nuo krantų juodalksnius, išeini rytą, pamatai plikus kelmus. Kada išveža medieną, neaišku. Atsimenu, vaikystėje, apie 1950-uosius, tuos juodalksnius sodino palei upelį. Todėl ir gelia dėl jų širdį. Anksčiau jie buvo krūmai, ilgainiui susiformavo į medžius.

Tėvas buvo iš jų išmokęs švilpynes pasidaryti. Paukščiai juose perėdavo. Juk dendrologai aiškina, kad parkuose ir šiaip jau turėtų būti krūmų, kad savo perimvietes įsirengtų paukščiai. O pas mus viskas atvirkščiai – parkas verčiamas plyne.“

Moters manymu, išpjovus pakrančių medžius, Pastauninkas lietinguoju periodu ar po žiemos išeis iš krantų, vanduo nuneš ir prie vasaros estrados įrengtus šiukšlių konteinerius.


Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius per karantiną nutarė sukalti inkilus, kuriuos įkėlė į kieme esančius medžius.

Kai per karantiną vieni skundžiasi nežiną, ką veikti, kiti įgyvendina įvairias iniciatyvas arba padaro ilgam užmestus darbus. Vienas jų – Vydmantų bendruomenės centro pirmininkas Simas Končius, kuris kartu su kaimynu paukščiams sukalė inkilų.

„Per karantiną šiek tiek pasikoregavo darbo pobūdis – stengiamės dirbti iš namų kiek įmanoma daugiau. Taip pat atsirado daugiau laisvo laiko – nebevyksta Vydmantų teatro repeticijos, sumažėjo bendruomenės reikalų“, – įvardijo S. Končius.

Vydmantų bendruomenės pirmininkui nieko neveikti – iššūkis, todėl jis sumąstė, ką galėtų nuveikti laisvu laiku būdamas namie. „Vakarais su dukra išeiname pasivaikščioti su poniu. Žmonių beveik nesutinkame, o jeigu sutinkame, tai jie būna per saugų atstumą“, – tikino jis, pridūręs, kad tai – galimybė ne tik pasivaikščioti, bet ir tėvui pabūti su savo dukra.

Tai – ne vienintelis S. Končiaus užsiėmimas per karantiną: savo namų kieme jis kabina paties pagamintus inkilus paukščiams. „Pagaminti paukščiams inkilus nusprendžiau ekspromtu. Pamačiau iš vieno medžio iškritusį inkilą, po kiemą vaikščiojančius varnėnus ir pagalvojau, kad jiems reikia namų“, – pradžią prisiminė Vydmantų bendruomenės pirmininkas.

Inkilus S. Končius sukalė iš namuose turėtų lentų, tačiau į pagalbą teko kviestis ir kaimyną. „Kaimyno paprašiau, kad supjautų lentas, o visą kitą padariau pats“, – apie kelių valandų darbą kalbėjo S. Končius.

Vydmantų bendruomenės pirmininkas iš viso sukalė 6 inkilus, vieną padovanojo jam padėjusiam kaimynui, kitus penkis pakabino sodybos kieme augančiuose medžiuose. Darydamas inkilus S. Končius pasidomėjo, kokiame aukštyje ir kokio dydžio landa turi būti inkile, skirtame varnėnams. „Karantinas tęsiasi, vadinasi, dar turėsime galimybę susitvarkyti ir sandėliukus, atlikti kitus primirštus darbus, – atkreipė dėmesį S. Končius, pasidžiaugęs tais bendruomenės nariais, kurie savo iniciatyva tvarko aplinką. – Labai džiugina ir mūsų bendruomenės nariai, kurie, išėję pasivaikščioti, renka šiukšles prie tvenkinių ir kitose vietose. Jie nesibūriuoja, tai daro individualiai, savo noru.“


Vienose prestižiškiausių pasaulyje „Emirates Airlines“ oro linijų stiuardu dirbantis Arminas Jurgutis pripažino, kad koronavirusas šiuo metu jo gyvenimą pakeitė kardinaliai – šiuo metu visi skrydžiai nutraukti.

Iš Kretingos rajono, Vydmantų kaimo, kilęs 27 metų Arminas Jurgutis kiekvieną mėnesį danguje praleidžia apie šimtą valandų. Trečius metus vienose prestižiškiausių pasaulyje „Emirates Airlines“ oro linijų stiuardu dirbantis vaikinas aplankė šešis žemynus ir tikina, kad šis darbas pakeitė jo suvokimą apie pasaulį.

A. Jurgučio teigimu, šis karjeros vingis – pirmoji patirtis aviacijos srityje. Jis prisiminė, kad apie galimybę dirbti stiuardu sužinojo atsitiktinai – pašnekovo mama Lietuvos nacionalinio transliuotojo laidoje „Emigrantai“ išvydo lietuvio, jau dirbančio šiose oro linijose, istoriją ir pasiūlė užpildyti paraišką sūnui.

Darbuotojams – griežti reikalavimai

Paradoksalu, tačiau iki pradėdamas dirbti oro linijose, A. Jurgutis nė karto nebuvo skridęs lėktuvu, pašnekovo pirmasis skrydis buvo į Dubajų, į treniruočių programą. Vaikino teigimu, beveik visi šiose oro linijose dirbantys stiuardai iki pradėdami dirbti kompanijoje nėra susiję su aviacija. „Šis darbas nereikalauja diplomo aviacijos srityje, stiuardams keliami kitokie reikalavimai, kurie tikrinami per griežtas atrankas“, – teigė vydmantiškis.

Pasak A. Jurgučio, pirmuosiuose atrankos etapuose dalyvauja daugybė žmonių, tačiau galimybė finaliniam interviu, kuriame vyksta pokalbis su kompanijos atstovais, suteikiama vos keletui geriausiai atrankoje pasirodžiusių dalyvių. Praėjus atrankas, keletą mėnesių Dubajuje vyksta mokymai koledže – dėstomi aviacijos, medicinos pagrindai.

Norintys išbandyti stiuardo profesiją „Emirates Airlines“ turi būti sulaukę 21 metų, svarbūs ūgio reikalavimai ir rankų ilgis, kad darbuotojas galėtų pasiekti visas reikiamas vietas lėktuvo salone. Taip pat reikalingos nepriekaištingos anglų kalbos žinios raštu ir žodžiu.

Anot vydmantiškio, dar vienas svarbus aspektas stiuardo darbe – daugiakalbystė: „Šioje tarptautinėje kompanijoje dirba žmonių turbūt iš kiekvienos pasaulio šalies, tad gebėjimas susikalbėti kuo daugiau kalbų labai vertinamas.“ Baigęs mokyklą, A. Jurgutis kurį laiką Vilniaus universitete studijavo indologiją ir hindi kalbą, tad sukauptos žinios vaikinui pravertė dirbant.

„Emirates Airlines“ darbuotojams keliami griežti išvaizdos reikalavimai – vyrai privalo būti švariai nusiskutę, plaukai negali kristi ant ausų ir kaktos, uniforma – nepriekaištingai išlyginta. Stiuardesės turi būti kuo natūralesnės išvaizdos, ryškių spalvų plaukai nepageidaujami, visų jie susegti identiškai, svarbus akcentas – raudonos lūpos. „Jei ruošiantis skrydžiui stiuardas neįvykdo jam keliamų reikalavimų, jis gali gauti papeikimą. Kasmet, keičiant uniformą, darbuotojai yra sveriami, analizuojama, ar darbuotojai nepriaugo per daug svorio“, – atskleidė A. Jurgutis.


Svarbi informacija

  • Svarbi informacija

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius

Praėjusį savaitgalį, kretingiškiams masiškai per socialinius tinklus pradėjus vienas kitam siųsti žinią „apie užsikrėtusius Kretingos LIDL darbuotojus“, į tai sureagavęs rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad LIDL‘o apsaugos darbuotojui, kuris parduotuvėje paskutinį kartą dirbo kovo 19 dieną, iš tiesų buvo nustatytas koronavirusas.

Vakar ryto duomenimis, Kretingos rajone oficialiai iš viso patvirtinti 6 koronaviruso atvejai.

Savivaldybės paskirtose patalpose saviizoliavosi 11: 8 jų – Nasrėnuose, 3 – viešbutyje „Ecohotel“ Kretingoje. Komentuodamas susidariusią situaciją, rajono meras A. Kalnius kalbėjo:

„Dabar apie tai, kaip „vaikšto“ informacija apie naujus nustatytus atvejus. Žinau, pikta jums, pikta ir man. Bet apie paskutinį patvirtintą šeštąjį Kretingos atvejį, kaip ir apie kelis kitus, Savivaldybė iki šios akimirkos neturi jokių išsamesnių duomenų, išskyrus tai, kad tokie atvejai buvo patvirtinti ir vykdomi epidemiologiniai tyrimai. Visą informaciją apie patvirtintus naujus atvejus šiuo metu „valdo“ Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esantis Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Šio centro specialistai nustato ir asmenų, kuriems patvirtintas koronavirusas, lankymosi vietas, turėtus kontaktus, sprendžia, kam reikia izoliuotis, ar reikia „kažką uždaryti“, „dezinfekuoti“ ir t. t. Ką ir kaip sužinome mes:

* apie kovo 14 d. nustatytą pirmą atvejį rajone sužinojome iš dezinfekavimo tarnybos. Oficialaus patvirtinimo sulaukėme tik po gerą valandą trukusių skambučių atsakingoms institucijoms;

* apie kelis kitus naujus atvejus informacijos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sulaukėme gana operatyviai, ir jos būta gana informatyvios. Tad ne tik operatyviai dezinfekavome gyvenamąją aplinką, bet ir informavome gyventojus;

* tačiau situacija vėl kardinaliai pasikeitė daugiau negu prieš savaitę, A. Verygai nusprendus, kad visą informaciją visuomenei gali teikti tik Vilnius. Tad nuo to laiko pirmiau sulaukiame informacijos iš neoficialių šaltinių – gyventojų, įstaigų ar kolegų merų, o iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija dažniausiai jau atkeliauja pavėluotai ir daugiau, negu ribotai – negauname nei asmenų duomenų, nei jų turėtų kontaktų, nei keliavimo maršrutų. Ar tai normalu? Tikrai ne! Bet su šia realybe šiandien susiduria dauguma savivaldybių ir verčiamės, imdamiesi veiksmų „kas kaip išmanome“.

Todėl geriausia ir, deja, kol kas efektyviausia priemonė apsaugoti save ir kitus šiandien – nekelti kojos iš namų be reikalo. Saugokite save, saugokite tuos, kas dėl savo darbo specifikos negali pasilikti dirbti namie. O jei nėra kitos išeities – laikykimės socialinės distancijos, duokim vieni kitiems erdvės – tuos 2 metrus. Kuo labiau susitelksime, elgsimės sąmoningai, atsakingai, kuo mažiau visi turėsime bet kokių kontaktų, tuo didesnis šansas, kad nepakartosime Italijos scenarijaus.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas