|
|
|
Iš naujo pakedeno kooperatyvų temą
Pasėlius deklaravę ūkininkai išsikovojo, kad daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės, nes Europos Parlamentas patvirtino reglamento pakeitimus. „Su savo traktoriais suvažiavo „stambieji“ Vilniun, protestu pasiekė tą patį, ką ir kiti Europos ūkininkai. Bet šis laimėjimas su Lietuvos įstatymais nesusijęs. Man atrodo, daug svarbiau vidaus dalykai – ar normalu, kiek dabar žemdirbiams mokama už pieną? Išnaudojami „smulkieji“ pieno ūkius uždaro, kalbos apie kooperatyvų steigimą nėra,“ – problemas dėstė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius. Mokymų per prievartą nebruka Anot R. Skipariaus, grūdų augintojams kooperatyvą steigti nerūpi, jiems svarbu turėti didelius dirbamos žemės plotus, iš valdžios išsireikalauti kuo daugiau tiesioginių išmokų, kompensacijų už kurą ir kt. Derlių pagal sutartis pardavę supirkimo įmonėms, jie tarsi nusišluosto rankas, o rinką užkariauja svetimų šalių produkcija. „Kodėl mūsų ūkininkai nemąsto taip, kaip skandinavai? Kodėl grūdų augintojams nesusivienijus, nepasistačius savo malūno, kodėl patiems negaminus pašarų? Taip būtų kuriamos ir darbo vietos, kaimai pagyvėtų“, – jau apie 30 metų požiūrio į žemės ūkį ir kooperaciją nekeičia R. Skiparius. Jis pripažino, kad įsteigti kooperatyvą, juolab perdirbimo, nėra vienadienis reikalas: būtina įgyti žinių, pasiruošti, turėtų būti organizuojamos kompetentingų specialistų konsultacijos. Pasak Rimanto, kol kas Savivaldybės Žemės ūkio skyrius šiuo klausimu – nebylus, iš Žemės ūkio rūmų – jokios naudos, Lietuvos ūkininkų sąjunga mokymų taip pat neorganizuoja. „Visame pasaulyje valstybės mastu šviečiamoji veikla vykdoma, rengiami ūkininkų kursai, ekskursijos į pažangius ūkius – pas mus nedaroma nieko“, – apgailestavo pašnekovas. „Ar turėčiau vaikščioti į kiekvieno žmogaus namus ir klausinėti, nori jis tų kursų ar nenori?“ – ironizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Jeigu ūkininkai kreiptųsi, – kita kalba. Noras jų pačių turi būti, o ne kažkieno primestas. „Kam tie mokymai, jeigu į juos niekas neateis, ar tuščiai salei?“ – svarstė pirmininkas.
Variantą siūlė pats Tiesa, Rimantas atviravo, kad grūdų augintojus yra agitavęs: „Susiburiam keli ūkiai, pagal vieną sutartį vienu sykiu derlių parduodam vienam supirkėjui, trąšas taip pat perkam iš vieno tiekėjo.“ Matematika, teigė jis, paprasta: perkamų trąšų kiekis – didelis, nuo kiekvieno tūkstančio tonų nusilygtus po 30 eurų, būtų galima sutaupyti, sutaupytus pinigus į bendrą „kubilą“ sumetus nusipirkti žemės ūkio technikos ir visiems ja naudotis. „Sakiau, bandom, – kiekvienas būtume atsakingi už save, už savo grūdų kiekius, savo pinigus – niekas niekam neįsipareigotume. Bet idėjos nepavyksta įgyvendinti“, – kalbėjo R. Paulikas. Jo supratimu, taip yra todėl, kad dažniausiai ūkiuose dirba jaunimas, o vadovauja, nurodinėja vyresnės kartos – seneliai, tėvai, besilaikantys senų tradicijų. Anot pašnekovo, kai pasiūlai susikooperuoti, atranda šimtą priežasčių, dėl ko to nedaryti. Nueinančioms, sovietmetį išgyvenusioms kartoms apskritai svarbu yra viską turėti savo, jos nenori nei paslaugų pirkti, nei nuomotis techniką, nors ne kiekvienas ūkis pajėgus ją našią įsigyti. Nuomonės sutapo Keliems ūkiams susiburti, kartu pirkti, kartu parduoti – būtent tokią kooperaciją įsivaizduoja Ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas. Perdirbimo kooperatyvams atsirasti reikia laiko, pasikeitusio ūkininkų požiūrio, labai didelių investicijų. Panašiai mąsto Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovas Mindaugas Šukys, Pryšmančiuose turintis pienininkystės ūkį, laikantis 40 melžiamų karvių. „Ne visi esam optimistai, kaip Skiparius. Jis daugiau orientuojasi į perdirbimą, į produktų gaminimą. O aš to neįsivaizduoju, būtų milžiniškas iššūkis – kooperatyvui „Pienas LT“, tarp kurio narių yra ir keletas stambių Kretingos rajono ūkininkų, įsteigti, milijonus „metė“ valstybė,“ – sakė pryšmantiškis. Jo žodžiais, smulkių kooperatyvų ir darbo efektyvumas būtų gerokai mažesnis, rinkoje – konkurencija. „Bet ūkininkams susikooperuoti ir kartu išvežti pieną parduoti – būtų sveikintina“, – teigė M. Šukys.
|
|
