|
|
|
Skaitytojai klausė – politikai atsako
„Pajūrio naujienos“ pateikia pretendentų į rajono merus atsakymus į klausimus, kuriuos skaitytojai uždavė prieš „Pajūrio naujienų“ inicijuotus politikų debatus ir į kuriuos nebuvo galimybės atsakyti renginio vakarą.
„Savivaldybės administracija dūsta ankštose patalpose. Yra išsibarsčiusi atskiruose, vienas nuo kito ganėtinai nutolusiuose pastatuose mieste. Galutinai nušiuręs administracinis pastatas J. K. Chodkevičiaus gatvėje yra rajono valdžios gėda. Sakoma, pagal šeimininką ir kepurė. Siūsite naują? Jeigu taip, tai iš kokių pinigų, kur ir kaip. Gal lopysite seną?“ V. Domarkas:„Sprendimą, kaip sumažinti nepatogumus gyventojams ir pagerinti jų aptarnavimą, kad Savivaldybės administracija dirbtų ne keturiuose, kaip yra šiuo metu, o bent dviejuose pastatuose, mes turime. Yra parengtas Vilniaus g. 8 pastato investicinis projektas modernizavimo darbams atlikti. Šių metų Savivaldybės biudžete yra numatyta 30 tūkst. eurų Vilniaus g. 8 pastato renovacijos techniniam projektui parengti. Dėl šio pastato modernizavimo projekto įgyvendinimo planuojama teikti paraišką pagal priemonę, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo. Į rekonstruotą pastatą numatyta perkelti šiuo metu J. K. Chodkevičiaus g. 10 dirbančius tris Savivaldybės administracijos skyrius – Socialinių reikalų ir sveikatos, Žemės ūkio bei Civilinės saugos ir viešosios tvarkos. J. K. Chodkevičiaus g. 10 pastate patalpos yra suformuotos atskirais turtiniais vienetais ir pasirengta pardavimui, kuris bus vykdomas viešojo aukciono būdu. Atliekant šiuos darbus kartu sprendžiame Kretingos miesto seniūnijos perkėlimo į laisvas J. Pabrėžos g. 8 pastato patalpas klausimą, o Kretingos, vadinamoji kaimiškoji, seniūnija, kuri šiuo metu dirba Rotušės aikštėje esančio pastato trečiame aukšte, būtų perkelta dirbti į dabartines Kretingos miesto seniūnijos patalpas. Planuojame, kad šis projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2020 metų.“ „Ar jums neatrodo, kad kultūros sričiai pinigai nepanaudojami efektyviai? Kultūros centrai tarnauja tik mažai daliai visuomenės – tiems, kas priklauso šokių ar dainų kolektyvams, kapeloms. Daugiau įvairių edukacinių ir kultūrinių renginių suorganizuoja Kretingos muziejus, bibliotekos darbuotojai, netgi aktyvesnės bendruomenės, negu Kultūros centrai, kurie iš esmės tapo tik kalendorinių švenčių paminėtojais. Ar nesutinkat su tuo?“ V. Domarkas: „Per pastarąją kadenciją svarių investicijų padaryta renovuojant kultūros centrų skyrius, dauguma jų pagal galimybes aprūpinti trūkstama įranga, instrumentais, meno kolektyvai – tautiniais rūbais. Dažnu atveju mažesnėse gyvenvietėse renginiai organizuojami kompleksiškai, įtraukiant ugdymo įstaigas, religinių bendruomenių atstovus, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad kultūros centrų veikla neefektyvi. Manyčiau, kad rajone esančiuose skyriuose reikėtų aktyvesnio, efektyvesnio renginių viešinimo, nes pagal teikiamas kultūros centrų vadovų ataskaitas bei patys lankydamiesi renginiuose matome, kad dirbama planingai ir nuosekliai, tačiau galbūt gyventojai nepakankamai informuojami.“ ---
„Kada paskutinį kartą buvote motobolo varžybose ir ar tuo metu nebijojote įsivaryti rakštį į sėdynę nuo „pavargusių“ suoliukų? O jei rimtai, tai kada ketinama atnaujinti motodromą, kad nebūtų gėda ten nei komandas iš užsienio pasitikti, nei žiūrovus kviesti?“ A. Kalnius: „Labai gaila, kad klausimai apie Kretingos motobolą iškyla tik prieš rinkimus, kai biudžetas 2019 metams jau suformuotas. Dalis lėšų bus skirta motobolo komandai, tačiau dabartinės bazės atnaujinimui lėšų kol kas nėra numatyta. Apie motodromo viziją reikėtų kalbėti nuosekliau ir priimti konkrečius sprendimus dėl motobolo bazės atnaujinimo ar naujo centro kūrimo. Dalis tarybos narių šiandien kelia klausimą dėl Nacionalinio motobolo centro atsiradimo, tačiau kodėl tai prisimenama tik prieš rinkimus? Manau, kad iš pradžių reikėtų paklausti, ko nori ir ko tikisi patys motobolo žaidėjai, lankytojai bei visa bendruomenė. Todėl kviečiu diskutuoti, nes kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo geriau galėsime pasirengti ir padarysime mažiau klaidų. „Mes, mažamečių vaikų motinos, vedančios vaikus į mokyklą-darželį „Žibutė“, nerimaujame dėl to, kad, vaikams pradėjus lankyti I klasę, o pamokoms pasibaigus 12 val., nėra, kur palikti vaikų. Tad klausimas – kur dėti pirmoką? Samdyti auklę? Bet tada nė dirbti nepasimoka, nors valdžia ragina motinas sugrįžti į darbo rinką. Mūsų, motinų, žiniomis, rajono Savivaldybė neskiria papildomų lėšų ne tik „Žibutei“, bet ir kitoms panašaus pobūdžio įstaigoms, kad veiktų pailgintos dienos grupės, – tokios, kurios veiktų bent iki tol, kol baigiasi darbo diena, tai yra iki 17 val. Pranciškonų gimnazija tokią grupę turi iki 15 val., bet tai problemos nesprendžia, o ir ne visi į tą mokyklą patenka ar nori joje mokytis – yra tokių, kuriems Pranciškonų gimnazija yra per brangi. Kaip būsimasis meras ar rajono taryba ketina spręsti šią problemą, kuri susijusi su daugybe Kretingos šeimų.“ A. Kalnius: „Mes su žmona taip pat turime dešimtmetę dukrą ir susidūrėme su šia problema, kai ji dar buvo pirmokė. Džiaugėmės, kad mums pagelbėjo seneliai. Tėvai, susiduriantys su šia problema, turėtų išsiaiškinti, ar tokių grupių atsiradimui konkrečioje ugdymo įstaigoje yra pakankamas poreikis. Tai aptarti turėtų tėvai, diskutuodami su savo vaiko mokytoja ar mokyklos direktoriumi. Tada teikti prašymus Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui. Mano šeimos atveju klasėje atsirado tik du tėvai, kurie pageidavo tokios grupės. Paslauga turėtų būti iš dalies mokama, kad nebūtų piktnaudžiaujama: pavyzdžiui, tėvai sėdi namie, o vaikas paliktas po pamokų mokykloje ir panašiai. ---
„Ar Kretinga netampa per daug dogmatišku, netolerantišku laisvamanių, kitų negu katalikų žmonių atžvilgiu, kai judriausioje miesto sankryžoje šviečia milžiniškas Kretingos mastais kryžius, kai Savivaldybės valdžia nepraleidžia progos pagarbinti šios bažnyčios formų taip, tarsi jai nepriklausantys žmonės Kretingoje negyvena, yra kažkokie antrarūšiai?“ D. Martišauskienė: „Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Todėl nei Savivaldybė, nei kitos valstybės institucijos ar pavieniai asmenys negali varžyti žmogaus pasirinkimo laisvės. Kretinga priklauso Žemaitijos regionui. Iki šių dienų žemaičiai yra išlaikę stipriausią etninį identitetą Lietuvoje. Nuo senų laikų čia, puoselėjant senąsias tradicijas, buvo populiarūs darbai iš medžio, akmens, kalvystės dirbiniai. Žemaitijos krašto išskirtinumas – akmeniniai, mediniai kryžiai, papuošti kaltinėmis metalinėmis saulutėmis. Kretingoje katalikų bažnyčios idėja pastatyti kryžių yra sveikintina, tačiau, mano nuomone, šis kryžius pastatytas ne vietoje (galbūt kryžius galėjo atsirasti šalia Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno) ir galėjo būti pagamintas iš akmens, metalo ar medžio, nes tai būtų atspindėję bendrą vientisą Kretingos ir viso Žemaitijos regiono istoriją.“ „Ar Savivaldybės ir gyventojų partnerystė kooperuojant lėšas gatvėms tvarkyti yra socialiai teisinga? Yra žmonių, kurie gyvena ir prastesnės būklės negu tokiu būdu tvarkomose gatvėse, tačiau gaudami minimalias pajamas jie neišgali skirti pinigų dar ir gatvėms atnaujinti. Juk Savivaldybės politikų svarbiausias uždavinys yra derinti skirtingų gyventojų grupių interesus, poreikius perskirstant iš jų visų surinktų mokesčių, ieškant bendro vardiklio, vadinamo viešuoju interesu?“ D. Martišauskienė: „Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl lėšų kooperavimo tvarkant gatves lyg ir paspartina gatvių tvarkymą mūsų mieste, tačiau pritariu išsakytai nuomonei, kad Savivaldybės ir gyventojų partnerystė kooperuojant lėšas gatvėms tvarkyti yra socialiai neteisinga. Savivaldos prašymas gyventojams prisidėti savų lėšų didina socialinę atskirtį tarp žmonių grupių pagal amžių ir pagal gaunamas pajamas. Senuose miesto kvartaluose dažniausiai gyvena vyresnio amžiaus žmonės, kurių pajamos neleidžia prisidėti prie gatvių remonto, o į naujus kvartalus keliasi iš dalies finansiškai turtingesni asmenys. Manu, kad miesto infrastruktūros įrengimas ir priežiūra – išskirtinė savivaldos pareiga ir prievolė.“ ---
„Savivaldybė švietimo įstaigoms išlaikyti 2019 metais turi skirti 600 tūkst., gal ir visą milijoną eurų papildomai. Kaip lengvinsite šią naštą, pertvarkysite švietimo įstaigų tinklą, kurias įstaigas uždarysite, jungsite ir pan.? Kretingos r. savivaldybė yra viena iš nedaugelio šalyje, neatlikusi savo švietimo įstaigų tinklo pertvarkos.“ V. Ročys: „Prie švietimo įstaigų tinklo pertvarkos turėsime grįžti ir svarstyti, ieškodami optimaliausių variantų. Nė vienos mokyklos negalime uždaryti neįvertinę situacijos, nepasitarę su mokyklos bendruomene, tėvais, vietos bendruomene. Ir, jei įvertinę situaciją matysime, kad trūksta lėšų, teks jų prisidėti.“ „Kretinga sparčiai plečiasi gyventojams statantis individualius namus Kretingos prieigose. Kyla ištisi naujų namų kvartalai, kuriuose nėra gatvių, apšvietimo, kitos infrastruktūros. Kaip spęsite šią problemą, kurią užprogramavo pati Savivaldybės valdžia, lengva ranka keisdama žemės ūkio paskirties žemės paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, leisdami planuoti gyvenvietes plyname lauke.“ V. Ročys: „Pagrindinė problema šiai dienai yra ta, kad įstatymai ir Savivaldybės priimti teisės aktai leidžia pakeisti žemės ūkio paskirties žemę į gyvenamųjų namų statybos paskirtį, nesant reikiamos infrastruktūros. Žemės savininkai, turintys žemę Kretingos prieigose, keičia žemės paskirtį ir parengia detaliuosius planus, kuriuose ši žemė padalinama į sklypelius. O pirkėjas, įsigijęs sklypelį, paskui vargsta įrengiant infrastruktūrą. Manau, kad tvarką reikia keisti, ir leisti pakeisti paskirtį tik įrengus infrastruktūrą. Jei kalbama apie gyvenamųjų namų kvartalus, kur numatomos gatvės, apšvietimai ir kt., tai šią infrastruktūrą turėtų įrengti Savivaldybė.“ ---
„Kaip manote, ar sėkmingas yra Savivaldybės specialisto, atsakingo už emigrantų sugrąžinimą į Kretingos rajoną, darbas, jei nemažai jaunų kretingiškių šeimų, nusprendusių sugrįžti iš užsienio, įsikuria gyventi ne savo gimtinėje, o išvyksta į Vilnių? Kaip manote, kas jaunas šeimas galėtų vilioti kurti Kretingos rajone (tik nesakykite, kad parkai ir ramybė, nes tai tikrai ne nuo valdžios priklausantys dalykai).“ D. Samalius: „Po ilgalaikės emigracijos namo ketinantis grįžti žmogus susiduria su aibe problemų, todėl specialisto konsultacijos nepamaišytų. Norėčiau, kad Vyriausybė emigrantų grįžimą skatintų ne tik kurdama valdininkų etatus, tačiau suteiktų savivaldybėms galių ir išteklių efektyviai spręsti žmonių įdarbinimo, švietimo ir ugdymo, kitas socialines problemas. Be šių instrumentų, naujų valdininkų etatų kūrimas bus tik lėšų švaistymas.“ „Ar žinote, kokia Savivaldybės biudžeto dalis tenka kultūrai? Ar kultūros įstaigos, ypač Kultūros centras, kurio šildomuose rūmuose patalpos dažnai tuščios, tvyro ramybė, neturėtų daugiau užsidirbti pačios?“ D. Samalius: „Kretingos rajono kultūros centrui ir jo skyriams išlaikyti Kretingos rajono mokesčių mokėtojai skiria apie 800 tūkst. eurų per metus. Dar 200 tūkst. eurų Kultūros centras gauna iš įvairių šaltinių savo veiklai vykdyti. Tai yra pakankamai dideli pinigai ir rajono gyventojai teisingai reikalauja, kad Kultūros centras aktyviai dirbtų, o įstaigos patalpos nestovėtų tuščios. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sieks, kad 2024 m. Kretinga taptų Lietuvos kultūros sostine. Tai bus gera proga ne tik pristatyti Kretingos kultūrinį gyvenimą nacionaliniu mastu, tačiau ir suteiks galimybę rajono Kultūros centro veiklą pakelti į aukštesnį lygį.“ ---
„Kaip jauniems žmonėms įsigyti būstą Kretingoje, kai jo kainos panašios, kaip Klaipėdoje, Palangoje? Žmonėms, kurie gauna minimalias pajamas, neturi turtingų tėvų?“ D. Skruibienė: „Jaunos, regionuose įsikuriančios šeimos nuo 2018 metų rugsėjo turi galimybę pretenduoti į valstybės subsidiją, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti. Finansinė paskata teikiama jaunoms šeimoms pirmajam būstui pirkti, statyti, būstui pirkti ir statyti. Pretenduoti dėl tokios subsidijos galimybės, siekiančios nuo 15 iki 30 proc., priklausomai nuo auginamų vaikų skaičiaus, gali tos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama yra iki 35 metų amžiaus. Dėl šios finansinės paskatos 2018 metais Savivaldybės specialistai išdavė 13 pažymų, per šiuos metus jų jau išduota 21. Jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų, taip pat gali kreiptis dėl paramos būstui įsigyti, kai suteikiama valstybės subsidija siekia 10 proc. Dėl šios paramos pernai į Savivaldybę kreipėsi 10 asmenų. Manyčiau, kad ir mūsų Savivaldybės biudžete, skatinant aktyvesnį jaunų šeimų Kretingos rajone kūrimąsi, taip pat turėtų būti numatoma finansinė parama, padedanti jauniems žmonėms lengviau įsigyti pirmąjį būstą.“ „Žinote, koks rajono mokytojų amžiaus vidurkis? Kas mokys vaikus, kai būrys pedagogų išeis į pensiją?“ D. Skruibienė: „Kretingos rajono savivaldybės, kaip ir visos Lietuvos, mokyklos susiduria su mokytojų senėjimo problema – vyresnio amžiaus ir didesnę pedagoginio darbo patirtį turinčių darbuotojų skaičius didėja. Šiuo metu vidutinis pedagogo amžius Kretingos rajone yra 49 metai. Daugiau kaip 35 procentai pedagogų yra 55–64 metų. Mokytojų, kuriems 65 ir daugiau metų, – 3 procentai. Pirmiausia svarbu suprasti, kad permainos neįmanomos be finansinio skatinimo ir mokytojo profesijos patrauklumo visuomenėje didinimo, daugiau dėmesio būtina skirti ir pedagogų rengimo planavimui, jų darbo sąlygų gerinimui. Viena iš trijų idėjų Lietuvai buvo pasirinkta mokytojo profesiją paversti prestižine iki 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu veikia trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, jie turi vizijas, kaip ruošti ateities pedagogus ir siekti jų profesijos įvaizdžio gerinimo. Savivaldybė turi ir toliau rūpintis, kad pedagogams būtų užtikrintos geros ir saugios sąlygos tinkamai dirbti šį darbą. Ateityje turėsime išspręsti ir tokius iššūkius, kaip kompensuoti važinėjančių mokytojų kelionės išlaidas ar taikyti kitokias papildomas skatinimo priemones. Ne mažiau svarbu visiems yra suderinti savo lūkesčius, ko mes tikimės iš mokytojo, iš mokyklos, bei kartu jų siekti.“ ---
„Džiaugiamė naująja biblioteka, tačiau kyla klausimų, ar tikrai bus išnaudotos didžiulės jos erdvės. Kokių turite minčių šia tema?“ J. Vaickienė: „Džiaugiuosi ir aš biblioteka, nes naujų patalpų tikrai reikėjo. O kokias veiklas vykdyti, kaip išnaudoti visas erdves, manau, tai turi spręsti bibliotekos bendruomenė. Aktyvus ir daug iniciatyvų turintis bibliotekos kolektyvas geriau jaučia mūsų rajono bendruomenės poreikius ir tikiu, kad sugalvos, kaip išnaudoti visas erdves. Bet svarbu, kad ir gyventojai būtų aktyvūs: ir pasiūlymais, ir dalyvavimu.“ „Gėlynai kuria romantiškos provincijos įvaizdį, LED kryžius – modernaus stiliaus ženklas, Rotušės a. vaizdas – automobiliai, apsilaupę pastatų fasadai ir rėksmingos reklamos. Nežinia, kokį stilių įlies Vilniaus g. rekonstrukcija. Kaip manote, ar ne laikas būtų kurti vieningą miesto įvaizdį?“ J. Vaickienė: „Miesto įvaizdžio kūrimas sudėtingas procesas, nes tai nėra paveikslas, kurį nutapei, ir viskas. Miestas – dinamiškas, kintantis organizmas, kuriame telpa praeitis, dabartis ir ateitis. Žinoma, būtų puiku, jei turėtume savo miesto viziją ir ta kryptimi eitume. Tuomet žinotume, kurioje vietoje sodinti „olandiškos bangos“ gėlynus, kur statyti LED kryžių ir kokia spalva dažyti namų fasadus. Mieste gali būti visko, bet tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.“
|
|
