|
|
|
Žemė ir ūkisKasmet magnolija pražįsta lyg pagal laikrodį
Į didžiulį medį per 20 metų Kretingsodžio kaimo gyventojos Birutės Lapienės sodyboje išaugo japoniškoji magnolija. Kasmet ji pražįsta tiksliai, lyg pagal laikrodį, balandžio 24 dieną. Tik šiemet, šeimininkės teigimu, medis žiedus išskleidė trimis dienomis vėliau. Šeimininkės žiniomis, jos magnolija yra didžiausias šios rūšies medis visame Kretingos rajone.
Veterinarijos specialistai baus gyvūnų savininkus
Veterinarijos specialistai sako, kad įspėjimų limitas pasibaigė. Asmenys, savo naminių gyvūnų nepaskiepiję nuo pasiutligės, bus baudžiami 20 – 100 Lt baudomis. Tokių priemonių imamasi dėl to, kad pasiutligė, kurios atvejų rajone nustatoma kiekvieną mėnesį, yra mirtina liga – ir gyvūnams, ir žmonėms.
Europai išstūmus lietuviškus linus, ūkininkams tenka ieškoti naujų pajamų šaltinių
Kūlupėniškė Adelė Kniukštienė – ūkininkė ir tuo pačiu – bedarbė. Per dvidešimt metų išdirbusi Kūlupėnų linų fabrike, pati auginusi linus, šiandien ji žino – linų nebereikia. Šis pavasaris ūkininkei – pirmasis, kai ji bei kiti linų augintojai nebesėjo linų. Kad išgyventų, ūkininkė galvoja vystyti pieno ūkį.
Ūkininkai tebeskaičiuoja nuostolius
Kaip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, iki vakar dienos skyriaus specialistai turėjo pateikti informaciją Žemės ūkio ministerijai, kiek gi mūsų rajone iššalo žieminių kultūrų. Pirminiais duomenimis, rajono Žemės ūkio skyrius sulaukė 159 ūkininkų paraiškų. Mūsų rajone iššalo 2 tūkst. 350 ha žieminių kviečių, 625 ha žieminių kvietrugių, 52 ha žieminių miežių, 8 ha rugių, 603 ha žieminio rapso, 20 ha svidrės, auginamos sėklai, 34 ha pievų ir ganyklų (iki 5 metų). Lietuvos mastu labiausiai nukentėjo žieminis rapsas – jo nušalo apie 60-70 proc. laukų. Šiemet šalyje auginama 472 tūkst. ha žiemkenčių, iš jų – 305 tūkst. ha kviečių, 63 tūkst. ha kvietrugių, 50 tūkst. ha rugių, 43 tūkst. ha rapso, 10 tūkst. ha miežių. Dėl nepalankių žiemojimo sąlygų sunyko apie 80-90 proc. rapso, tiek pat miežių, apie 50-60 proc. kviečių. Dalis žiemkenčių nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio ir išmirkimo, o dabar pašalusius augalus žaloja sausra. Daugiausia žiemkenčių iššalo Marijampolės, Kretingos ir Vidurio Lietuvos rajonuose.
“P.n.” informacijaDaržininkystė iš ūkininko reikalauja žinių, sąžiningumo ir daug rankų darbo
Karteniškis Zenonas Jurgila – bene vienintelis ūkininkas rajone, auginantis prieskonines daržoves. Jo valdomuose 3,5 ha žemės auga ir dera krapai, petražolės, salotos, svogūnų laiškai. Ūkininkas dar augina agurkų, pomidorų. Tiesa, po prasiautusio uragano Ervino, nuniokojusio šiltnamius, ūkininkas jų nebeatstatė. Sakė, jog nebeapsimokėję. Tačiau po daugelį ūkininkų užklupusios stichinės nelaimės ėmęsis draustis pastatus.
Pasėliai deklaruojami vangiai
Nors pasėlių deklaravimo pradžia paskelbta balandžio 10 dieną, šis procesas vyksta vangiai. Taip informavo rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė. “Tačiau šioje situacijoje neįžvelgiu mūsų skyriaus ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų kaltės: žadėtuosius kompiuterius gavome neperseniausiai, o likusius žemėlapius, taip reikalingus pasėliams deklaruoti ir duomenims patikslinti, - vos prieš savaitę,” – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėja. Anot jos, aktyviausiai pasėlius deklaruoja tie ūkininkai, kurių pasėliai nukentėjo nuo žiemos šalčių. “Deklaravę šiuos plotus kaip žieminius pasėlius, vėliau, juos užsėję naujomis kultūromis, ūkininkai privalės daryti pakeitimus deklaracijose,” – sakė Ž.Seniūnienė. Ji teigė, kad kol kas Žemės ūkio ministerija nepažadėjo jokios konkrečios paramos patirtiems nuostoliams atlyginti. Nėra patvirtinta, ir kokia metodika bus remiamasi, skaičiuojant nuostolius: ar nuostoliai bus skaičiuojami, atsižvelgiant į žemdirbių investicijas, ar bus paisoma, ir kiek pajamų ūkininkai būtų gavę pardavę derlių. Kol kas rajone sudarytoji komisija nuostoliams įvertinti skaičiuoja, kiek gi iš tiesų iššalo pasėlių. Komisijos nariai suskaičiavo, kad rajone yra 2 tūkst. 754 ha iššalusių pasėlių. Daugiausia – 1 tūkst. 988 ha – iššalo žieminių kviečių bei 423 ha žieminio rapso. Dėl nuostolių už iššalusius pasėlius atlyginimo iki praėjusios savaitės kreipėsi 77 rajono ūkininkai. Daugiausia – 889 ha – nukentėjusių plotų yra Žalgirio seniūnijoje. Darbėnų seniūnijoje iššalo 841 ha, Kretingos – 710 ha žieminių kultūrų plotų. Mažiausiai – 25 ha – iššalusių pasėlių – Kartenos seniūnijoje. Nuostolius patyrusių ūkininkų labui rajono Žemės ūkio skyrius kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Raštiško atsakymo dar nėra gauta, tačiau, kaip teigė Ž.Seniūnienė, ministerijos specialistai bent žodžiu pažadėjo, jog esama situacija tikrai fiksuojama. Rajono Žemės ūkio skyrius primena, kad pasėlių deklaracijos bus priimamos iki birželio 15 dienos, ir šis terminas bus pratęstas iki liepos 10 d. Tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną 1 proc. bus sumažinama valstybės skiriama parama. Praėjusiais metais per 3,5 tūkst. rajono žemdirbių deklaravo 42 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis – 12,5 ha.
Melioracijos įrenginių savininkams verta burtis į asociacijas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos rajono biuras mūsų rajono ūkininkus sukvietė į seminarą melioracijos klausimais, kurie tapę ypač aktualūs, kai pagal Melioracijos įstatymą žemės ūkio paskirties žemėje dalis esančių melioracijos įrenginių ar statinių tapo žemės savininkų nuosavybe. Seminare dalyvavęs Deimantas Šeštokas ūkininkams pristatė Lietuvos žemės ūkio ministerijos bendrą su Prancūzijos Loiret žemės ūkio rūmais realizuojamą projektą, pagal kurį melioracijos įrenginių ar statinių naudotojai raginami susiburti į asociacijas. Projektas bus vykdomas iki birželio mėnesio, ir tokios asociacijos turėtų įsikurti Rietavo savivaldybėje ir Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijoje. Šiose vietovėse jau yra įvykę steigiamieji melioracijos įrenginių naudotojų susirinkimai. Anot D.Šeštoko, melioracijos įrenginių naudotojų asociacijoms daug paprasčiau kalbėtis su valdžios institucijomis dėl paramos melioracijos įrenginiams tvarkyti, negu pavieniui. “Su rajono ūkininkais noriu pasidalinti ta patirtimi, sukaupta vykdant projektą, kurio vienas tikslų – atlikti aiškinamąjį darbą, kodėl verta jungtis į asociacijas melioracijos įrenginiams tvarkyti”, - sakė D.Šeštokas. Jo nuomone, rajono ūkininkai reikalui esant galėtų surengti pažintinę išvyką į Rietavą ar Ukmergę, kur išsamiau susipažintų su melioracijos įrenginių naudotojų asociacijų kūrimo rūpesčiais ir subtilybėmis. Rajono Žemės ūkio skyriaus specialistas Antanas Būta seminaro dalyviams išsamiai pakomentavo svarbiausius Melioracijos įstatymo teiginius ir sąvokas.
Prasidėjo naujas paraiškų priėmimo etapas
Kaip informavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarybos Kretingos rajono biuro ekonomikos konsultantė Edita Silkauskienė, prasidėjo paraiškų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės surinkimo etapas. Kad būtų palengvintas paraiškų priėmimas, kiekvieną trečiadienį LŽŪKT Kretingos rajono biure paraiškas priiminėja Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Klaipėdos skyriaus specialistai. Šia paslauga jau pasinaudojo per 20 rajono ūkininkų.
Bulvių sėklininkystę žlugdo per daug uolūs biurokratai
Ūkininkei Aurelijai Leišienei šis pavasaris – pirmasis, kada ji nebesodins sėklinių bulvių. “Sodinsiu tik maistines, nors puikiai žinau, kad sėklines bulves auginti apsimoka daug labiau”, - sakė ūkininkė. Bulvių sėklininkyste A.Leišienė susidomėjo prieš aštuonerius metus. Apie 20 ha ploto ji užsodindavo vokiškų veislių bulvėmis. Buvo laikas, kada vien Klaipėdos apskrityje bulvių sėklą augino vienuolika ūkininkų, Lietuvoje – per dvidešimt. Dabar geriausiu atveju, anot A.Leišienės, Lietuvoje išliks vienas bulvių sėklininkystės ūkis, ir dėl Lietuvoje sužlugdytos bulvių sėklininkystės sėkmingai leisime uždirbti Vokietijos ir Olandijos ūkininkams, iš kurių masiškai į Lietuvą įvežama bulvių sėkla.
Specialistai aptarė deklaravimo problemas
Vakar seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai, susirinkę rajono Žemės ūkio skyriuje, aptarė problemas, su kuriomis susiduria deklaruodami pasėlius. Sukūrus naują informacinę sistemą ir aprūpinus nauja kompiuterine įranga, šiemet deklaravimo duomenis į elektronines laikmenas suvedinėja apmokyti specialistai seniūnijose. Tai leidžia žymiai palengvinti ir paspartinti paraiškų teikimo ir pasėlių deklaravimo procesą bei sumažinti paraiškose pasitaikančių klaidų skaičių. Žemdirbiai pateikia tik žemėlapius ir kitus paraiškai užpildyti reikalingus duomenis (pasėlių pavadinimus, laukų plotus).
|
|