|
|
|
(1850) 2024-05-03Daugiavaikę Darbėnų krašto motiną pagerbs Prezidentas
Tarsi žydinti obelis tarp žiedus sukrovusių obelų senoje, per 130 metų skaičiuojančioje Darbėnų seniūnijos Benaičių kaimo sodyboje, pasitiko 87-erių Bronislava Narkienė. „Visi mano devyni vaikai čia užaugo ir iš čia išsilakstė į savo gyvenimus“, – su jauduliu kalbėjo senolė, kai „Pajūrio naujienos“ aplankė ją, besiruošiančią į rytoj, gegužės 4-ąją, Prezidentūroje įvyksiančią daugiavaikių šalies motinų pagerbimo ceremoniją. Keturios Vladislovų kartos „Šimtamečiai medžiai sodyboje apdžiūvę, jau virsta savaime. Iš seno išliko dar klėtis ir daržinė. Šita vieta – ne tik mano vyro tėviškė, bet ir jo tėvo bei senelio tėviškė. Visi trys jie buvo Vladislovai. Mano vaikai – jau ketvirtoji čia užaugusi karta, vieną savo sūnų mes taip pat pavadinome Vladu“, – pasakojo tik vasaromis į sodybą dabar begrįžtanti Bronislava, našle likusi prieš 19 metų. Šaltuoju metų laiku dukterys ją pasiima žiemoti pas save. Moteris prisiminimais sugrįžo į tuos laikus, kai teko nemažai vargo iškęsti: pokaris – neramus metas, gyvenant miškingose vietose: „Tėvas išvyko dirbti į Liepoją, į „geležių“ fabriką, išsivežė ir mane, 8-metę. Teko padėti tėvui nudirbti įvairius namų ruošos darbus“. Petronėlės ir Antano Venckų šeimoje iš viso augo 5 vaikai: 4 sūnūs ir vienintelė duktė Bronislava. B. Narkienė pasakojo visą gyvenimą gyvenanti šiose vietose: jos tėviškė – gretimai, su savo būsimuoju vyru Vladislovu buvę kaimynai. Pažinojo vienas kitą nuo vaikystės – kartu mokyklą Lendimuose lankė ir 2,5 km į ją ir iš jos kartu sugrįždavę. „Taip ir susiėjom iš meilės: man buvo 21-eri, o jis – 26-erių, vaikis po armijos“, – prisiminė garbaus amžiaus moteris.
Ką gero patyrėme per 20 narystės ES metų?
„Kretingos vandenys“ bėga už akių galimiems potvyniams
Bendrovė „Kretingos vandenys“ imasi priemonių sumažinti į nuotekų tinklus patenkančio lietaus kiekį, kad mažiau jo patektų į nuotekų valyklą, taip pat atnaujina nefunkcionalius tinklus ir yra pasiruošusi principingai gyventojams drausti į buitinių nuotekų tinklus išleisti lietaus vandenį. Pernai netikėtai užklupusios gausios liūtys skandino kai kurias rajono ir miesto teritorijas, pridarė nuostolių. Susiklostė beprecedentis atvejis, kai Savivaldybei net teko priimti sprendimą į gamtą išleisti nevalytas nuotekas, mat baimintasi, kad ir taip sudėtinga padėtis Kretingoje gali dar labiau komplikuotis, vanduo pasiektų Klaipėdą. Pasak „Kretingos vandenų“ direktorės Eglės Alonderienės, valymo įrenginiai pernai nebesusitvarkė su per dideliu vandens kiekiu – paprastai per parą jo atplūsdavo apie 3–5 tūkst. kub. m, o pernai per vieną dieną – apie 20 tūkst. Lietaus vandeniu praskiestos nevalytos nuotekos, stebint aplinkosaugininkams, tuomet buvo išpiltos į Tenžės upelį ir tekėjo toliau į Akmenos upę, Danę. Nors potvyniai dar nė iš tolo negresia, gal šiemet jų ir nebus, tačiau su gamta nesusitarsi. „Ką mes galim padaryti, tai sumažinti lietaus kiekį, kuris papuola į nuotekų tinklus, kad kuo mažiau jo patektų į nuotekų valyklą. Kito varianto, pavyzdžiui, didinti valyklos pajėgumus, nėra, nes tokios investicijos mums ir nebūtų pripažintos, kaip tinkamos“, – sakė E. Alonderienė. Pirmiausia tikrinami nelegalūs prisijungimai į buitinių nuotekų tinklus. Pradėta nuo Kurmaičių – įgyvendinus projektą ir paklojus buitinių nuotekų tinklus, pasak direktorės, ten buvo likusios senos linijos, prie kurių – ir keli abonentai. Viskas atjungta.
Rūšiuoti atliekas tapo prievole
Į Dumpių sąvartyną iš Kretingos rajono per praėjusius metus buvo išvežta 11 tūkst. 160 tonų mišriųjų atliekų. Į tam skirtus konteinerius buvo primesta ir apie 6 proc. pakuočių bei apie 30 proc. žaliųjų atliekų. Kretingos rajono savivaldybė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) už vieną toną atliekų moka 58,83 Eur „vartų mokestį“. Į konteinerį, kuris arčiausiai? Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Pauliaus Ruškus įsitikinęs, kad tie gyventojai, kurie nuo pat pradžių ėmėsi atliekas rūšiuoti, rūšiuoja ir dabar, o kurie nerūšiavo, toliau nerūšiuoja. Perspėjus kai kurie komunalininkų paprašo už tai net sumokėti. Direktorius teigė pastebintis, kad atliekos neretai sumetamos į bet kurį konteinerį – į tą, kuris arčiausiai. Taip mišriosios užteršia rūšiuojamų atliekų konteinerius – negerbiamas rūšiuojančiųjų darbas. Bet kai kurie ir pilietiški žmonės vis dar tebesiblaško svarstydami, į kurį konteinerį įmesti „atgyvenusį“ dantų šepetuką – būna, kad įmeta į plastiko konteinerį. Kai kurie suka galvą, kur dėti kombinuotą pakuotę, pavyzdžiui, kavos pakelį, sudarytą iš plastiko ir iš metalinės folijos? „Visada pagalvokite, ar atlieka yra pakuotė. Konteineriai su užrašais „Popierius“, „Stiklas“, „Plastikas“ skirti tik pakuotėms, todėl dantų šepetėlio vieta – mišriųjų atliekų konteineryje“, – paaiškino P. Ruškus. Kombinuota pakuotė, anot jo, turi būti metama į plastikinių pakuočių konteinerį, maisto dėžutės iš putplasčio – taip pat. Direktorius priminė, kad mesti arba palikti šalia mišriųjų atliekų konteinerio draudžiama statybines medžiagas, gruntą, žaliąsias atliekas, karštus pelenus, elektros ir elektroninę įrangą, baldus, padangas, automobilių dalis.
Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvas „Jūrė“ ką tik atšventė dešimties metų veiklos jubiliejų. Ta proga jį pasveikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės atstovai, Palangos parapijos klebonas Kęstutis Balčiūnas, garbūs svečiai, kolegos, buvę šokėjai ir bendraminčiai. „Jūrės“ repertuare – įvairių Europos šalių šokiai. Kolektyvas nuolat dalyvauja Palangos ir kitų Lietuvos miestų šventėse, tarptautiniuose renginiuose. Pasak kolektyvo vadovės Janinos Serapinienės, šio kolektyvo įsikūrimo iniciatorė ir siela – Onutė Stonienė, kuri, dalyvaudama trečiojo amžiaus universiteto veikloje, pajuto stiprų norą ne vien tik paskaitoms, bet ir aktyvesnei veiklai. „Iš pradžių kolektyve turėjome ir vyrų, bet vis dėlto moterų aktyvumas nugalėjo – šiuo metu šoka vien moterys, kadangi šokių kolektyvui reikia skirti nemažai laiko. Susirenka vyresnio amžiaus moterys, daugumai jų – per 70 metų“, – pasakojo vadovė Janina. Paklausus, ar lengva suvaldyti tokias skirtingas, brandžias moteris, ji pridūrė: „Smagu, nes kiekviena turi savo nuomonę – tuo ir įdomus darbas kolektyve, tačiau bendrą sprendimą vis dėlto reikia surasti.“ „Lankydama trečiojo amžiaus universiteto paskaitas, pasiūliau mintį suburti šokių kolektyvą, bet nemaniau, kad jis šitaip išgarsės, galvojau, pačios pašoksim, ir viskas“, – šypsojosi Onutė Stonienė, pati šiame kolektyve šokusi devynerius metus. Susirgus vyrui, Onutė pasitraukė iš aktyvios veiklos, bet vis dar užsuka aplankyti buvusių kolegių ir kartais dalyvauja būrelyje senjorių, kurios susibūrusios šoka savo malonumui. Paklausus, ką jai davė šokių kolektyvas „Jūrė“, Onutė nušvito: „Tai buvo pačios laimingiausios valandos Palangos gyvenime. Nors jaunystėje labai mėgau šokti, bet jauna nedrįsau eiti į rimtesnį kolektyvą, nes vis atrodė, kad visi labai gerai šoka, o aš tik mėgėja. Pats didžiausias dalykas čia yra bendrystė, bendravimas. Tas šiltas ryšys visada yra – man pasitraukus iš aktyvios kolektyvo veiklos bendravimas nenutrūko.“
Judumo platforma „Bolt“ tęsia plėtrą Vakarų Lietuvoje – nuo šiol elektriniais paspirtukais galės dalytis Kretingos gyventojai ir miesto svečiai. Kretinga – jau keturioliktasis miestas, kuriame veikia ši dalijimosi paslauga. Įmonės „Bolt“ ir rajono Savivaldybės įsitikinimu, elektriniai paspirtukai Kretingoje gali sumažinti automobilių skaičių ir taršos kiekį, palengvinti gyventojų kelionių planavimą. „Labai svarbu, kad gyventojams būtų pasiekiamos įvairios judumo galimybės, o ypač reikia tvarių sprendimų. Elektriniai paspirtukai – patogus būdas žmonėms judėti gatvėmis, mažinantis priklausomybę nuo automobilių ir skatinantis švaresnę miesto aplinką. Tikime, kad paspirtukų dalijimosi paslauga Kretingoje – žingsni spartesnio miesto transporto infrastruktūros modernizavimo link“, – sakė Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė. Kretingos rajone individualių automobilių skaičius pastaruoju metu auga. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, tūkstančiui Kretingos rajono gyventojų tenka 655 individualūs automobiliai, o tai – beveik 30 proc. daugiau negu šalies vidurkis. „Mūsų duomenys rodo, kad reikšminga dalis vartotojų, kurie kelionei pasirinko elektrinį paspirtuką, būtų rinkęsi kelionę automobiliu, jei paspirtukas būtų buvęs neprieinamas. Vadinasi, dažnai kelionė elektriniu paspirtuku žmogui yra patrauklesnė ir patogesnė negu automobiliu. Tikime, kad tai greitai pajaus ir kretingiškiai“, – sakė Benas Jurlovas, „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovas Lietuvoje.
Pavasario drėgmėje prasprogus pumpurams netrunka išlįsti ir pirmieji valgomieji grybai. Akylų akių savininkai vaikštinėdami po pušynus ir kitas smėlingas vietas jau tikriausiai pastebėjo iš po spyglių besikalančius bobausius. Šie ir kiti įpusėjusį pavasarį skelbiantys grybai džiugina delikatesus mėgstančiųjų gomurį. Tačiau ne kiekvienas įgudęs grybų mėgėjas gali pasakyti, kuo valgyti grybus iš tiesų naudinga mūsų kūnui. Šimtame gramų grybų rasime vos 20–30 kilokalorijų, kurias sudarys keletas gramų angliavandenių, baltymų ir mažiau negu vienas gramas riebalų. Iš mitybinės pusės grybai panašūs į agurkus, kurių 95 proc. sudaro vanduo, o likusi dalis – angliavandeniai, kurie palaiko jo formą. Chitinas yra tam tikra medžiaga, kuri randama grybų ląstelių sienelėse ir kuri taip pat suformuoja specifinę grybo formą. Be chitino grybas būtų tiesiog šlapia bala. Chitino yra ne tik grybuose, jo taip pat yra ir vabzdžių, vėžiagyvių skeletuose. Chitinas grybui suteikia formą, vėžiagyviams – formuoja jų skeletą. Gali būti, kad esate girdėję apie maisto papildą – chitosaną, kuris yra gaunamas iš chitino, tiksliau – vėžiagyvių, tokių, kaip krevetės. Priežastis, kodėl sveika valgyti grybus, yra paprasta – chitinas, esantis juose, itin naudingas žarnyne gyvenantiems mikroorganizmams. Tam tikri grybai yra puikūs prebiotikai, kurie skatina naudingųjų žarnyno organizmų augimą. Chitinas taip pat stimuliuoja tam tikrų imuninių ląstelių veiklą, turi priešuždegiminių savybių, be to, virškinamajame trakte chitinas ar chitozanas gali jungtis su riebalais ir cholesteroliu, užkirsdamas kelią jų pasisavinimui ir skatindamas jų pasišalinimą iš organizmo. Chitinas dėl savo specifinių savybių skrandyje gali sudaryti į gelį panašią medžiagą, o tai gali padidinti sotumo jausmą ir sumažinti apetitą tiems, kurie siekia svorio kontrolės.
Juoko joga – šypsnys gyvenimui
Juokas – tai viena žmogaus reakcijų į juokingą reiškinį arba kutenimą. Jis pasireiškia nevaldomu veido ir kūno raumenų judėjimu, specifiniu garsu, kvėpavimo ritmo pakitimu. Juoko joga – tai daktarės Madan Kataria sukurta jogos technika, padedanti nuraminti, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Juoko joga susideda iš kvėpavimo pratimų, asanų, rankų plojimo ir garso ha-ha-hi-hi tarimo, kuris priartina prie tikrojo juoko. Tai treniruotė, kuri išlaisvina tikruosius žmogaus jausmus ir išjudina sąmonę iš mums įprastinių pasaulio ir savęs suvokimo ribų. Juokdamasis žmogus į savo gyvenimo kasdienybę įneša energijos, džiaugsmo ir laisvės, atsikrato baimių, įtampos, nerimo, varžymosi, liūdesio. Apie juoką ir juoko jogos praktikas paaiškino jogos instruktorė Jolanta Šapokienė, kuri juoko jogo užsiėmimus veda „Menų palėpėje“. – Juoko joga dar pakankamai naujas, Lietuvoje daugeliui negirdėtas dalykas. Ką gi veikėte iki tapote juoko jogos instruktore? – Juokas ir pozityvumas mano gyvenime visada buvo. Tai – variklis, kuris mane įkvėpdavo ir gelbėdavo bet kurioje situacijoje. Viskas, kur atsidurdavau – darbas, veikla ar verslas – man buvo tarsi žaidimas. Į vieną kompaniją atėjau draugei padėti, kaip sakoma „ant juoko“ – nepasirengusi kažką kalbėti ar pasakoti ir išsyk gavau kvietimą į mokymus. Visur ėjau lengvai, žaismingai, drąsiai, nieko nebijodama. Visą gyvenimą mane vedė azartas, džiaugsmas, apie pinigus niekada rimtai negalvojau, bet jie tiesiog tarsi patys į rankas įkrisdavo. Iš esmės visi darbai, verslai prasidėjo nuo pagalbos kažkam: vaikystėje daug padėdavau savo tėčiui, kuris anuomet buvo neblogas verslininkas, vėliau padėdavau draugėms ir padėdama žaismingai įsitraukdavau į veiklas, kurios tuo metu buvo ir pomėgis, ir darbas, ir gana neblogas uždarbis. Šalia visada buvo tik patys stipriausi, gabūs, protingi žmonės, kuriuos sugebėdavau įkvėpti, kad kartu nuverstume kalnus.
Pleiskanomis ir žvyneliais padengta, perštinti oda sergantiems žvyneline (psoriaze) kelia nuolatinį diskomfortą. Ankstyvą pavasarį nusilpus organizmui dėl vitaminų, mineralų, saulės, fizinio aktyvumo trūkumo, esant permainingiems orams, infekcinėms ligoms nualinus organizmą, patiriant stresą, neretai šią ligą nešiojančiajam psoriazės simptomai paūmėja. Užklumpa nusilpus imunitetui Kaip sumažinti psoriazės simptomus ir kontroliuoti ligą, paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. „Psoriazė yra sisteminė liga, kurios simptomai pasireiškia nusilpus bendrai organizmo imuninei sistemai. Ligai suvaldyti dažnai naudojami tepalai, tarp jų ir hormoniniai, ypač naudojami ilgą laiką, nėra išeitis. Tinkama mityba, organizmo grūdinimas, jo prisotinimas vitaminais ir mineralais, šviesos terapija – ligai sukontroliuoti būtina pasitelkti visą kompleksą organizmo stiprinimo priemonių. Tik tuomet teigiamas rezultatas pasiekiamas lengviau,“ – įsitikinęs gydytojas N. Kemeklis.
Sumušė pažįstamas
Antradienį apie 19.20 val. Kretingoje, Klaipėdos g., prie parduotuvės, 1972 m. gimusį vyrą sumušė pažįstamas asmuo. Nukentėjusysis perduotas medikams. Įvykio aplinkybės tikslinamos. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Balandžio 26 d. Kretingos „Minija“ žaidė VII turo rungtynes „TOPsport“ I lygoje ir išvykos rungtynėse išbandė jėgas su Plungės „Babrungu“. Šios rungtynės pasibaigė nulinėmis lygiosiomis, ir „Minija“ papildė savo taškų kraitį. Rungtynes aktyviau pradėjo šeimininkai, atakų banga užklupę „Minijos“ komandą: 13-ą min. jie atliko pavojingą baudos smūgį, bet vartininkas Rostyslav’as Bielov’as atrėmė smūgį, 17-ą min. pabandė smūgiu iš toliau užklupti mūsų vartininką, bet jis buvo pasirengęs ir vėl atrėmė smūgį. Įpusėjus kėliniui abi komandos liko žaisti ne visos sudėties, kai raudonas korteles prieš save išvydo Pierre Merveil Okende, varžovų komandoje – Deividas Butkus. 36-ą min. varžovai turėjo realiausią progą pasižymėti, po perdavimo iš aikštės gilumos vienas prieš vartininką iššoko varžovų puolėjas ir permetė kamuolį per vartininką R. Bielov, bet Deividas Šiuša meistriškai sulaikė kamuolį, kuris buvo visiškai šalia „Minijos“ vartų. 63-ą minutę galimybę prie šeimininkų vartų turėjo ir svečiai – Tobi Sabitu perdavė kamuolį Kohei Yoshida, bet šio smūgis iš 14 m nepavyko ir rimtesnių problemų varžovų vartininkui nesukėlė. 72-ą min. legionierius iš Japonijos K. Yoshida turėjo dar vieną galimybę prie varžovų vartų ir nuo 15 m pavojingai smūgiavo, bet pataikyti į vartus nepavyko. Per teisėjo pridėtą laiką varžovai turėjo dar vieną pavojingą momentą, bet iš kelių metrų nesugebėjo pataikyti į vartus ir tuo varžybos baigėsi. Sužaidus septynis turus mūsų komanda su 7 surinktais taškais šiuo metu užima XI turnyrinės lentelės poziciją.
Baigėsi Kretingos rajono krepšinio taurės varžybos. Šiemet Didžiojoje taurėje buvo pasiūlyta dar viena naujovė – Pereinamoji taurė, dėl kurios susitiko gerai vienas kitą pažįstantys varžovai „Jokūbavas“ ir „Vydmantai-Granduva“. Vydmantų komandos atstovai jau prieš rungtynes kalbėjo, kad visada pritrūksta to lemiamo žingsnio – finalą pasiekia, bet jame pergalės pasiekti nepavyksta. Taip nutiko ir šį kartą – rungtynėse nuo pat pradžių priekyje atsidūrė varžovai, po II kėl. pirmavę 51:43. „Jokūbavo“ komanda IV kėlinį pradėjo visiškai dominuoti ir pasiekė užtikrintą pergalę 112:76, o prie jos daugiausiai prisidėjo Arvydas Toliušis (7/13 tritaškiai, 29 naud. balai), surinkęs 30 taškų, naudingiausiu žaidėju pripažintas Aurimas Vaičiulis (8/10 dvitaškiai, 22 atk. kamuoliai, 47 naud. balai) pridėjo 17; varžovų komandoje Erikas Kubilius (8 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai, 8 išprov. pražangos, 35 naud. balai) pelnė 25, Mindaugas Reminas – 21 tašką. Po rungtynių „Jokūbavo“ vadovas Kęstutis Valiukas džiaugėsi, kad finalo rungtynės pavyko: „Finale viskas pavyko pagal planą, komanda žaidė geras rungtynes – visi įdėjo savo indėlį. Varžovams šiandien nekrito tolimi metimai, tad pavyko atitrūkti ir pasiekti pergalę, smagu, kad Pereinamoji taurė pirmą kartą istorijoje atiteko mums“. Jis taip pat priminė, kad finale jų komandos galėjo ir nebūti: „Pusfinalyje buvome per žingsnį nuo pralaimėjimo, prasidėjus paskutinei minutei dar atsilikome dviženkliu skirtumu, bet varžovai nepataikė baudų, mes atsakydavome tritaškiu ir išsigelbėjome. Per visą komandos istoriją nepamenu nieko panašaus.“ Rungtynėse dėl III v. Salantų „Granitas“ 77:54 nugalėjo SM komandą ir pelnytai pasidabino bronziniais apdovanojimais. Po rungtynių jie vieningai kalbėjo, kad ši pergalė – tik paguoda po paleistos galimybės žaisti finale, nes prieš „Jokūbavą“ likus žaisti mažiau negu 2 min. salantiškiai turėjo dviženklę persvarą ir jos neišsaugojo. Mažajame finale „Vėjo“ komandoje Andrius Mockus (8/9 dvitaškiai, 4/4 baudos, 8 atk. kamuoliai, 31 naud. balas) surinko 23 taškus, Andrius Bėrontas (7 atk. kamuoliai) pridėjo 15; SM komandoje Tautvydas Rudys (7/11 dvitaškiai, 8 atk. kamuoliai, 25 naud. balai) – 21, Deivydas Kazlauskas – 13.
Menininko dirbtuvėse pražydo amorfofalas
Palangiškio menininko Vytauto Kuso dirbtuvėse – ne vien jo paveikslai ir rekordų knygoje užregistruoti miniatiūriniai kūriniai, bet ir paties prižiūrimas žaliasis kampelis. Jame šią savaitę pražydo 15 metų menininko puoselėtas įspūdingas amorfofalas, kitaip dar vadinamas lavongėle. Augalas –165 cm aukščio, vien jo žiedas siekia 70 cm. Masyvus žiedas panašus į pražydusią kaliją, tačiau ne tiek grožiu, kiek bjauria smarve, primenančia pūvančią mėsą, išsiskiria šis tamsiai bordinis žiedas. Todėl išsiskleidusį žiedą pirmiausiai aptiko į dirbtuves įžengęs ne pats jų šeimininkas, o musės, pajutusios šleikštų kvapą. Amorfofalas žydi maždaug savaitę, po to žiedas nuknamba. Dėl to, matyt, juokavo menininkas, mokslininkai ir davė jam tokį pavadinimą – amorphus graikiškai reiškia beformis, o phallos – vyro lyties organą. Amorfofalas pas augalų mylėtoją V. Kusą pražįsta kas dvejus metus, per tą laiką jį prižiūri – laisto, tręšia, o būna, ir pasišneka. Tai – didžiausia pasaulio gėlė, natūraliomis tropikų sąlygomis pasiekianti net 3 m aukštį.
Sezono finišą vainikavo sidabro medaliai ir metų iniciatyvos apdovanojimas
Trečiadienį Kaune, Krepšinio namuose, buvo apdovanoti Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) nugalėtojai ir prizininkai, tarp jų – ir 34-erių Arimanto Mikaločiaus treniruojama vyrų rinktinė „Kretinga“, kuri į Kretingą ne tik parvežė II vietos šioje lygoje taurę, o krepšininkai pasidabino sidabro medaliais – krepšinio klubas „Kretinga“ laimėjo ir pirmąjį „7bet-NKL“ istorijoje metų iniciatyvos apdovanojimą, kuris buvo skirtas už indėlį į miesto krepšinio bendruomenės puoselėjimą ir plėtrą. Kretingiškiai taip pat fiksavo didžiausią – vidutiniškai 750 žiūrovų – rungtynių namų aikštėje lankomumą nuo 2012–2013 m. sezono, tad statulėlę už tai iš „7bet-NKL“ vykdančiojo direktoriaus Justo Kalinausko ir atsiėmė kretingiškių strategas vadovas Arimantas Mikaločius. Be viso to, į simbolinį geriausių reguliariojo sezono žaidėjų penketuką pateko du „Kretingos“ žaidėjai – gynėjas Mindaugas Stašys ir puolėjas Mantas Ruikis. Istorinę Kretingos krepšinio pergalę komanda šiandien atšvęs dar kartą tradiciniame padėkos vakare, į kurį susirinks su antrosiomis pusėmis, rėmėjais, ištikimiausiais sirgaliais. „Mūsų bus gal 100 žmonių, – sakė vyriausiasis komandos treneris. – Jaučiame, kad mums reikia pasikalbėti, dar kartą prisiminti gražiausias sezono akimirkas.“ O sezono būta įdomaus. Visų pirma – sunki pradžia, nes komanda neturėjo kur rengtis varžyboms – Kretingos sporto centras duris atvėrė tik spalį, o iki tol „Kretinga“ du sezonus žaidė vien išvykose ir ne tik apie rungtynes namuose, bet ir treniruočių bazę negalėjo nė pagalvoti. „Ir arenai atsiradus, pirmosiose lygos rungtynėse nelaimėdavome – kol pripratome, ir namų aikštė buvo lyg ne namų. Tačiau pamažu daugėjo žmonių, panorusių mus matyti, augo krepšininkų „užsivedimas“, noras laimėti, nešti Kretingos vardą per visą Lietuvą. Kai vyko paskutinės rungtynės, likus 1,5 val. iki jų pradžios, salė jau buvo pilnut pilnutėlė – žiūrovai stebėjo ne tik rungtynes, bet ir mūsų pasirengimą joms. Gaila, kad apie 200 žiūrovų liko už durų. Bene arena ankštoka?“, – pajuokavo A. Mikaločius, neslėpdamas, kad matyti žiūrovų pilnas tribūnas – geras jausmas. Jo pastebėjimu, tribūnos pilnėjo tik dėl vienos priežasties – noro matyti kokybišką krepšinį.
„Lidl Lietuva“ tęsia plėtrą – dar viena nauja parduotuvė duris atvers netoli Klaipėdos esančiuose Slengiuose. Naujai parduotuvei Slengiuose buriama komanda, kurios būsimiems nariams įmonė siūlo ne tik konkurencingą atlyginimą, bet ir gausų įvairių naudų paketą, dinamišką darbo kasdienybę bei vakarietišką darbo kultūrą. „Naujų parduotuvių plėtra – vienas iš sėkmingos įmonės veiklos rodiklių. Nuolat siekiame pirkėjams užtikrinti ne tik geriausią kainos ir kokybės santykį, bet ir puikų aptarnavimą. Šiuo metu naujai parduotuvei buriame apie 30 darbuotojų komandą. Siūlome konkurencingą darbo užmokestį, mokymus, papildomą sveikatos draudimą, „Lidl“ dovanų korteles bei kitas papildomas naudas“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė. Taip pat parduotuvės Slengiuose darbuotojams, išdirbusiems 6 mėnesius, bus išmokėti vienkartiniai priedai, siekiantys 500 eurų (neatskaičius mokesčių).
Pleškėjo ūkinis pastatas
Trečiadienį apie 18 val. gaistas kilo Gintaro gatvėje Vydmantuose – atvira ugnimi degė ūkinis pastatas, kurio viena dalis medinė, kita mūrinė, stogas dengtas šiferiu. Per gaisrą stogas nudegė, sudegė visa medinė ūkinio pastato dalis, apdegė mūrinė dalis bei viduje buvę namų ūkio daiktai. Gaisro priežastis tiriama.
„P. n.“ informacija
Salantų gatvių pavadinimai atsirado vėlai. Jų dar nesutinkame nei XVII a., nei XVIII a. istoriniuose šaltiniuose. Neteko aptikti ir to laikotarpio miesto planų. Iš 1668 m. sudaryto Salantų dvaro inventoriaus matyti, kad Salantai (Miasto Sałanty) jau buvo susiformavęs miestelis, kuriame buvo gatvės ir aikštė. Inventoriuje minima gatvė „iš turgaus į Platelius“, gatvė „iš turgaus į dvarą“, gatvė „iš turgaus į bažnyčią“ ir, be abejo, turgaus aikštė. Visa tai rodo, kad tuo metu Salantuose gatvės dar nebuvo įvardintos, tačiau salantiškiai pagrindinėms gatvėms jau buvo sugalvoję pavadinimus. 1852 m. Salantų (Konstantino Gorskio) valdų plane įvardinta 17 gatvių. Būdinga tai, kad vienos gatvės vadintos gatvėmis, o kitos – skersgatviais. Senieji Salantų gatvių vardai neįprasti, bet visi jie prasmingi, suprantami ir gana nesunkiai paaiškinami. Gatvių pavadinimai buvo konkretūs. Nemažai gatvių vadinta vietovardžių vardais. Tos gatvės, kurios išsivystė iš tranzitinių kelių, vadintos tų miestų, į kuriuos šie keliai ėjo, vardais (pvz.: Liepojos g. (dabar M. Valančiaus g. pradžios ruožas), Mosėdžio g. (plane nepažymėta, bet reiktų manyti, kad tai buvo Liepojos g. tąsa), Telšių g. (dabar Žemaitės g.), Vilniaus g. (dabar Turgaus a. ir Laivių g.).
Nuo metų pradžios Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose atsirado naujovė – Kretingos rajono gyventojų tribūna. Tai laikas, skirtas gyventojams, kurie nori pasisakyti jiems rūpimais klausimais ir pristatyti juos tiesiogiai Tarybos nariams. Per trisdešimt ketverius atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus Kretingos rajono gyventojai neturėjo oficialios galimybės tiesiogiai kreiptis į visus Tarybos narius per posėdį. Ši galimybė atsirado tik 2024-ųjų pradžioje, kai savo rinkiminį pažadą įgyvendino politinis komitetas „Kretingos kraštas“. Anksčiau Kretingos rajono gyventojai per Tarybos posėdžius galėdavo pasisakyti tik tuo metu posėdyje svarstomais klausimais. Įteisinta Kretingos rajono gyventojų tribūna suteikė galimybę kiekvienam norinčiam rajono gyventojui viešai išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus, bėdas ar džiaugsmus. Gyventojų pasisakymai tiesiogiai transliuojami internetu, kaip ir Savivaldybės tarybos posėdžiai. Per tris šių metų mėnesius vyko keturi tarybos posėdžiai, juose kalbėti tribūnoje užsiregistravo 13 Kretingos rajono gyventojų, į posėdį atvyko ir pasisakė 7 asmenys. Šią naujovę inicijavau tikėdama, kad ji taps dar vienu patraukliu įrankiu, skatinančiu gyventojus labiau įsitraukti į savivaldoje vykstančius procesus. Akivaizdu, kad lūkesčiai pasiteisino, nes gyventojų tribūnoje sulaukėme ne tik gyventojų nuomonių, kaip stiprinti Kretingos rajoną, bet ir pasiūlymų, kaip spręsti problemas.
Kretingos rajone turime per 400 daugiabučių gyvenamųjų namų. Vienu daugiabučio kiemu naudojasi 4 ir 30, dargi 40 butų gyventojai – tai nemaža rajone gyvenančių žmonių dalis. Daugelis kiemų nuo pat daugiabučių pastatymo, o kai kurie jau ir visą pusšimtį metų nėra matę rimtesnio remonto. Laiko paženklinti duobių krateriais, išklypusiais šaligatviais, užkimšti automobiliais šie kiemai yra lyg sovietmečio Kretingos muziejus po atviru dangumi. Praeitos kadencijos Savivaldybės taryba buvo nusprendusi daugiabučių kiemus tvarkyti iš esmės: suformuojant kiemų teritorijas, išplečiant vietų automobiliams parkuoti, atnaujinant apšvietimą, lietaus nuotekų tinklus, šaligatvius ir kita. Toks kapitalinis vieno kiemo sutvarkymas galėjo kainuoti 100 tūkst. eurų ir daugiau. Pagal Tarybos patvirtintą kiemų renovacijos tvarkos aprašą, renovacijos išlaidas gyventojai būtų dalinęsi su Savivaldybe. 2023 metų pradžioje Savivaldybės administracija gavo vieno daugiabučio namo gyventojų paraišką jų kiemo rekonstrukcijos išlaidoms kompensuoti. Tenka tik apgailestauti, kad po rinkimų pasikeitus Savivaldybės valdžiai, iki šiol jokie darbai tame kieme nevyksta. Toks valdžios vangumas tikrai neskatina gyventojų dalyvauti Savivaldybėje parengtose daugiabučių kiemų sutvarkymo programose, nes akivaizdžiai parodoma, kad tos programos neveikia. Naudoju daugiskaitą – programos, kadangi šiomis dienomis startavo dar viena daugiabučių kiemų tvarkymo programa, Savivaldybės taryba ją patvirtino paskutiniame balandžio 25 d. įvykusiame posėdyje.
|
|
