|
|
|
SveikataKą bendro turi grybai ir krevetės
Pavasario drėgmėje prasprogus pumpurams netrunka išlįsti ir pirmieji valgomieji grybai. Akylų akių savininkai vaikštinėdami po pušynus ir kitas smėlingas vietas jau tikriausiai pastebėjo iš po spyglių besikalančius bobausius. Šie ir kiti įpusėjusį pavasarį skelbiantys grybai džiugina delikatesus mėgstančiųjų gomurį. Tačiau ne kiekvienas įgudęs grybų mėgėjas gali pasakyti, kuo valgyti grybus iš tiesų naudinga mūsų kūnui. Šimtame gramų grybų rasime vos 20–30 kilokalorijų, kurias sudarys keletas gramų angliavandenių, baltymų ir mažiau negu vienas gramas riebalų. Iš mitybinės pusės grybai panašūs į agurkus, kurių 95 proc. sudaro vanduo, o likusi dalis – angliavandeniai, kurie palaiko jo formą. Chitinas yra tam tikra medžiaga, kuri randama grybų ląstelių sienelėse ir kuri taip pat suformuoja specifinę grybo formą. Be chitino grybas būtų tiesiog šlapia bala. Chitino yra ne tik grybuose, jo taip pat yra ir vabzdžių, vėžiagyvių skeletuose. Chitinas grybui suteikia formą, vėžiagyviams – formuoja jų skeletą. Gali būti, kad esate girdėję apie maisto papildą – chitosaną, kuris yra gaunamas iš chitino, tiksliau – vėžiagyvių, tokių, kaip krevetės. Priežastis, kodėl sveika valgyti grybus, yra paprasta – chitinas, esantis juose, itin naudingas žarnyne gyvenantiems mikroorganizmams. Tam tikri grybai yra puikūs prebiotikai, kurie skatina naudingųjų žarnyno organizmų augimą. Chitinas taip pat stimuliuoja tam tikrų imuninių ląstelių veiklą, turi priešuždegiminių savybių, be to, virškinamajame trakte chitinas ar chitozanas gali jungtis su riebalais ir cholesteroliu, užkirsdamas kelią jų pasisavinimui ir skatindamas jų pasišalinimą iš organizmo. Chitinas dėl savo specifinių savybių skrandyje gali sudaryti į gelį panašią medžiagą, o tai gali padidinti sotumo jausmą ir sumažinti apetitą tiems, kurie siekia svorio kontrolės.
Naujos kartos aparatas – pacientų sveikatai ir gyvenimo kokybei gerinti
Tai naujas, efektyvus šlapimo nelaikymo gydymo metodas, naudojant funkcinę magnetinę stimuliaciją (FMS). Šis gydymo būdas gali būti naudojamas tiek moterims, tiek vyrams, esant visų tipų šlapimo nelaikymui, greitesnei reabilitacijai po operacijos ar gimdymo ir net esant kai kuriems seksualiniams sutrikimams ar lėtiniams skausmams dubens ar apatinėje nugaros dalyje. Prietaisą pristatė MEDA – viena didžiausių reabilitacinės medicinos įrangos tiekėjų Baltijos šalyse, nuo 2014 metų aprūpinanti gydymo bei sveikatinimo įstaigas moderniausia ir pažangiausia gydymui bei reabilitacijai skirta medicinine įranga. Naujos kartos „Tesla Care“ prietaisas buvo sukurtas dubens dugno ir šlapimo nelaikymo gydymui naudojant specialią FMS technologiją – funkcinę magnetinę stimuliaciją. Prietaiso sukuriamas impulsinis magnetinis laukas priverčia susitraukti dubens dugno raumenis, nereikia jokių elektrodų. Tai veiksminga alternatyva nusistovėjusiems elektrinės stimuliacijos metodams reabilitacijoje, nes turi daug pranašumų. Magnetiniai laukai yra mažiau skausmingi, leidžia giliai prasiskverbti į audinį ir nereikalauja sąlyčio su oda. FMS nestimuliuoja nervų odos paviršiuje ir nesukelia skausmo, todėl yra malonesnė už klasikinę elektrinę stimuliaciją.
CBD kūrybiškumui ir dėmesio sutelkimui: kūrybos ir proto ryšio tyrimas
Sveikatingumo ir savęs tobulinimo srityje vis labiau ryškėja kanabidiolis (CBD). CBD, kaip nepsichoaktyvi kanapių augalo sudedamoji dalis, sparčiai išpopuliarėjo dėl daugybės sveikatai naudingų savybių – nuo lėtinio skausmo malšinimo iki geresnio miego. Tačiau smalsumą ir entuziazmą kelia CBD potencialas didinti kūrybiškumą ir susitelkimą. Šiame straipsnyje apžvelgiami anekdotiniai ir moksliniai faktai, kurie praturtinami menininkų, rašytojų ir specialistų, naudojančių CBD kūrybinėms ir pažintinėms pastangoms stiprinti, pasakojimais iš pirmų lūpų. Proto ir kūno sinergija Sudėtingas proto ir kūno šokis daro didelę įtaką mūsų pažintinėms funkcijoms ir kūrybiniams rezultatams. CBD sąveika su organizmo endokanabinoidinė sistema (ECS) – sudėtingu tinklu, reguliuojančiu nuotaiką, skausmo pojūtį ir pažintinius procesus - suteikia intriguojančią galimybę sustiprinti protinius gebėjimus. ECS vaidmuo palaikant homeostazę leidžia manyti, kad CBD poveikis gali apimti ir protinio aiškumo bei susikaupimo didinimą, taip sukuriant palankią dirvą kūrybiškumui. Kūrybiniai balsai Kūrybiniuose sluoksniuose CBD produktai tampa vertinamu meno proceso palydovu. Daugelis menininkų ir rašytojų sumažėjusį nerimą ir padidėjusį proto aiškumą sieja su CBD, kuris, jų manymu, savo ruožtu skatina palankią aplinką kūrybai. Šią mintį puikiai išreiškia Niujorke gyvenanti vizualiųjų menų menininkė Julija, kuri paaiškina, kaip CBD padeda prislopinti nuolatinį nerimo triukšmą, todėl ji gali giliai pasinerti į savo meninius ieškojimus ir vėl susitelkti bei nusiraminti.
Šiltąjį sezoną pasitikite sustiprinę raumenis ir sąnarius
Šylantys orai ir vis dažniau danguje pasirodanti saulė išvilioja mus iš namų pajudėti, o dažną ir intensyviau pasportuoti, ištirpdyti per žiemą priaugtą papildomą svorį ir sustiprėti. Tačiau čia ir slypi pavojus – per žiemą aptingę sąnariai, gavę per intensyvų krūvį, ima „dejuoti“ skausmais. Kur viso to priežastys ir kaip to išvengti, paaiškino „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. „Sąnariui yra būtinas judesys, jo metu jis save „pasimaitina“. Žiemos metu mažiau judant sąnariai būna tarsi „nesutepti“, jie yra sustingę, atpratę judėti. Todėl pavasarį į aktyvų gyvenimą būtina sugrįžti pamažu, pernelyg neapkraunant sąnarių“, – kalbėjo gydytojas N. Kemeklis. Sąnarių būklei ir apkrovai įtaką daro bendra organizmo būklė. Viršsvoris sąnarius apkrauna papildomai. Netaisyklinga laikysena turės įtakos, kurie sąnariai bus apkrauti labiausiai. Silpni kūno raumenys taip pat „nusimeta“ nuo savęs kūno masės laikymą ir didesnės apkrovos tenka sąnariams. Pavasarį dėl saulės, vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo dažnai ir bendra organizmo būklė, imuninė sistema būna nusilpusi. Paūmėja alerginės reakcijos, sausėja oda, padažnėja nerimo sutrikimų. Dėl vitaminų A, D, E, C ir kitų trūkumo susilpnėja sąnarių veiklai reikalingų medžiagų, tokių, kaip kolagenas, gamyba. – Taigi, ką daryti, nuo ko pradėti, norint sustiprinti organizmą ir paruošti jį aktyviam laisvalaikiui gamtoje? – Tinkamiausi pratimai po žiemos sąstingio – tai judėjimas, plaukimas, mankštos vandenyje. Jame sportuoti saugiau, sąnariai mažiau apkraunami, judesio amplitudė platesnė. Prieš mankštas vandenyje rekomenduojama apšildyti organizmą šiltame mineralinio geoterminio vandens baseine. Tuo pačiu kūnas atsipalaiduoja, prisisotina šiame vandenyje esančiais naudingais mineralais, gerėja širdies veikla, atsipalaiduoja įtampa raumenyse. Esant didesnėms sąnarių problemoms ar susirgimams rekomenduojamos mankštos vertikalioje vonioje su kineziterapeutu. Tuo pačiu sustiprinami stuburo karkaso gilieji raumenys. Esant stipriai nugarai, taisyklingai laikysenai ir sąnariai ne taip apkraunami, todėl mažiau pažeidžiami. Sustiprinus kūno raumenis vandenyje, galima pradėti mankštintis sausumoje. Vėlgi, iš pradžių rekomenduojama mankštintis su specialisto (kineziterapeuto) priežiūra arba bent jau su rekomendacijomis, jeigu sportuojama savarankiškai.
Odė žolei iš laukų
„Jeigu mėgstate eksperimentuoti ir nebijote naujų, neįprastų skonių, savo pavasario valgiaraštį galite pabandyti paįvairinti gėlėmis ir laukinėmis žolėmis“, – sakė kretingiškė žolininkė Katerina Labanauskienė. Anot jos, augalai nuo seno buvo naudojami gaminant įvairius patiekalus, tačiau, laikui bėgant, nuo mūsų stalų dingo kaip nereikalingi. Taigi, ką galime grąžinti į savo lėkštes ir gauti papildomos naudos? Kiaulpienės. Šie kulinarijoje naudojami augalai gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą. Prancūzijoje jų, naudojamų kulinarijoje, auginama ištisos plantacijos. Kiaulpienių lapai kartūs. Kad kartumas sumažėtų, juos žolininkė patarė užpilti verdančiu vandeniu arba 15 minučių pamirkyti pasūdytame šaltame vandenyje. „Ypač tiks aštrioms salotoms“, – sakė K. Labanauskienė. O iš kiaulpienių žiedų gaminamas garsusis kiaulpienių vynas, verdama uogienė. Kiaulpienių šaknų nuoviras skiriamas esant kepenų pažeidimams ir kaip diuretikas. Kiaulpienių vyno receptas, anot Katerinos, yra gana paprastas. Reikės: 4,5 l visiškai pražydusių kiaulpienių žiedlapių, tiek pat vandens, pusantro kilogramo cukrus, keturių citrinų žievelės ir sulčių, 500 g susmulkintų ir grūstuvėje sutrintų razinų (arba 200 ml koncentruotų baltųjų vynuogių sulčių), vieno pakelio vyno mielių ir vieno pakelio vyno gamyboje naudojamo maisto papildo vyno mielėms (atitinkamai 10 g pak.).
Ar tikrai cukrus – baltoji mirtis?
Pastaraisiais metais populiariojoje žiniasklaidoje šmėžavo įvairios dietos, kurių tikslas – mažinti angliavandenių arba cukraus kiekį mityboje. Vieni viliojami tirpstančių kilogramų, kiti dėl sveikatos ryžosi iš savo mitybos pašalinti viską, kas natūraliai ar dirbtinai turi didesnį kiekį cukraus. Čia minimas cukrus – tai ne tik cukrus cukrainėje, bet ir sultys, vaisiai, pienas, medus ir kiti gamtos sukurti saldūs skanėstai. Norą „kažko saldaus“ ne visiems pavyko išgyvendinti. Valios pastangomis buvo mėginama susilaikyti nuo saldumynų dieną ar dvi, savaitę ar mėnesį. Galiausiai po tam tikro laiko vėl grįžtama į tas pačias vėžes. Tuomet grimztama į užburtą ratą – trokštama „kažko saldaus“ ir suvalgoma per daug saldumynų. Jaučiama gėda ir kaltė dėl per didelio cukraus vartojimo. Kartojama sau, kad turime „problemų su cukrumi“ ir prisiekiama – daugiau niekada nebevalgyti cukraus. Per porą savaičių ratas apsisuka ir vėl krentame į cukraus norėjimo-apsivalgymo-bausmės ciklą. Mitybos specialistai konstatuoja – tikriausiai esate priklausomas nuo cukraus... O galbūt ne? Žvelgiant per medžiagų apykaitos prizmę, cukrus nėra nuodas. Viskas gerokai paprasčiau negu atrodo. Jei dažnai norite valgyti saldžiai, jūsų kūnas siunčia signalą, kurį reikėtų interpretuoti taip – trokštu cukraus, nes man reikia daugiau energijos. Kaip manote, koks yra jūsų kūno pageidaujamas energijos šaltinis, ypač tuomet, kai patiriate stresą? Cukrus. Gliukozė. Arba dar kitaip – angliavandeniai. Stresas – tai organizmo reakcija, kai jūsų kūnui reikia daugiau energijos negu turite. Vadinasi, jūsų kūnui reikia „daugiau malkų į krosnį“. Streso metu kūno ląstelės pradeda greičiau naudoti kraujyje esančią gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, pagelbstint hormonams siunčiami signalai tam, kad cukraus kiekis kraujyje padidėtų. Yra keli variantai, kaip kūnas susitvarko: arba kūnas suardo jūsų kūno audinius, kad padidėtų cukraus kiekis kraujyje, arba vartojate ką nors saldaus, kas pakelia gliukozės kiekį. Iš esmės, trokštama „saldaus“ tam, kad sumažintume streso hormonų lygį. Visas šis procesas yra kūno bandymas apsaugoti jus nuo raumenų ir audinių „naikinimo“, dar kitaip vadinamo katabolizmu. Taigi, kai organizmas strese, ne veltui trokštama cukraus.
Poreikis žaisti užprogramuotas mūsų genetikoje
Turbūt nerasime žmogaus, kuris užaugo nežaidęs. Ir kiekvienas jų, ko gero, pasakytų, kad žaisti visada yra smagu ir kad žaidimas suteikia daugybę gerų emocijų. Ar poreikis žaisti yra įgimtas, kodėl jis svarbus, kada žmogus jau nebežaidžia ir ar žaidimai yra tik vaikystės palydovai, „Sveikata“ paklausė Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybos psichologės Vikos Gridiajevos. „Laisvas žaidimas – tai absoliučiai natūrali žmogaus vystymosi sudedamoji dalis. Beje, žaisti būdinga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Poreikis žaisti užprogramuotas mūsų genetikoje, tačiau žaidimas, kurį sukuriame, – sociokultūrinis reiškinys, besikeičiantis kiekvienoje kartoje“, – paaiškino V. Gridiajeva, kurios pastebėjimu, žaidimo prasmė ir produktyvumas – nenuginčijami, kadangi žaidžiant išsiskiria oksitocinas – geros savijautos cheminė medžiaga, mažinanti stresą, skatinanti augimą ir gijimą, gerinanti smegenų vystymąsi. Bendras žaidimas stimuliuoja smegenų sritis, atsakingas už agresyvaus elgesio kontroliavimą.
Žaidimo vaidmuo: nuo lavinimo iki problemų sprendimo Anot psichologės, žaidimas lavina mus kognityviškai: gerėja dėmesys, atmintis, įgūdžiai spręsti problemas, auga kūrybiškumas, kritinis mąstymas. Per žaidimą vaikas turi galimybę kurti saugų santykį su pasauliu, kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Tarkim, kiekvienas mūsų, kurie augino vaikus, žino, kad vienas pirmųjų gana ryškių vaiko žaidimų – numesti daiktą, kai vaikas kelis sykius kartoja tą patį veiksmą. „Toks paprastas reiškinys, kaip daikto mėtymas, jau yra socialinio žaidimo pradžia: vaikas tyrinėja gravitaciją, veido išraiškas, kas bus, ar visada, kai šaukštas nukris, mama ką nors pasakys ir panašiai“, – paaiškino V. Gridiajeva. Žaidimas gali būti vienas būdų padėti vaikui išspręsti tam tikrus iššūkius, pavyzdžiui, adaptacijos darželyje sunkumus, galima padėti spręsti žaidžiant „slėpynes“. „Sakykim, vaikui sukaks 2 metai ir rugsėjį jis pradės lankyti darželį, bet jau dabar žaidžiant galima pradėti kurti vaikui neuronų jungtis, kurios padėtų sukurti reikšmę: mamos / tėčio nėra, o po kurio laiko mama / tėtis yra.
Teatras negalią turintį žmogų išskleidžia lyg gėlę
Kretingos rajono kultūros centras, paminint Teatro dieną, dūzgė tarsi bičių avilys – į tradicinę respublikinę teatrų šventę „Atspindžiai“ suvažiavo daugelio šalies dienos centrų, socialinių paslaugų įstaigų ir kitų žmonių su negalia mokymo įstaigų atstovai. Iš viso 16 kolektyvų iš 9 rajonų nuo ryto iki pavakarės pakaitomis lipo į sceną, smagiais ir įtaigiai suvaidintais vaizdeliais džiugindami vieni kitus. Iš įstaigos – į Kultūros centrą Besirenkantieji į šventę susitikę glebėsčiavosi, klegėjo, nuo negalią turinčių žmonių veidų nenyko šypsenos. Tvyrojo tikro išgyvento gėrio ir nuoširdumo akimirkos. Šventės organizatorių – Kretingos dienos veiklos centro vadovė Birutė Viskontienė pasidžiaugė, kad teatro šventė, kone prieš dešimtmetį pradėta švęsti jų kolektyve, išsiplėtė ir išaugo tiek, kad teko persikelti į Kultūros centro erdves, įsiliejant į tradicinį renginį „Atspindžiai“. Saviškius iš Šilutės atlydėjusi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Šilutės viltis“ vadovė Eglė Paulauskienė sakė, kad šios šventės jų žmonės labai laukė, nes tai – bendrystės, pasitikėjimo ir išgyvenamos tarpusavio atsakomybės renginys: „Scenoje esantieji labai rūpinasi vieni kitais: padeda, jei kažkas kažką ne taip padaro, jei pamiršta žodžius. Visus juos vienija atsakomybė už bendrą vaidinimą, niekuomet vienas kito nepašiepia, tik stengiasi padėti.“ Jai antrino pakalbintos Gargždų socialinių paslaugų centro darbuotojos Gintautė Survilienė ir Vaiva Žutautienė: „Tiems, kurie atvyko, labai patinka vaidinti. Vaidindami jie atsipalaiduoja, būna natūralūs. O scenoje spinduliuoja džiaugsmą, jų nekausto scenos baimė.“ Patiria bendrystės džiaugsmą Atsivėrus teatro užsklandai, susirinkusiuosius pirmiausia pasveikino Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė ir šventės šeimininkė Dienos centro vadovė B. Viskontienė. Už renginio režisūrą buvo atsakinga šio centro individualios priežiūros darbuotoja Laima Stonkuvienė, pati vaidinusi vaizdelyje pagal Žemaitės dramą „Marti“, kuriuo ir buvo pradėta šventė. „Esate ypatingi svečiai mūsų miesto scenoje, o tarpusavyje – tarsi antroji šeima“, – į negalią turinčius žmones ir juos Teatro dienai parengusius įstaigų darbuotojus, jiems dėkodama už perteiktus gyvenimiškus epizodus, kreipėsi V. Jakumienė. – Tai, kas vyksta scenoje, ir yra pats gyvenimas.“ „Jeigu gyvenime vyksta stebuklai, jie vyksta teatre. Ir tegul tie stebuklai būna palydėti daugybės šypsenų, aplodismentų“, – linkėjo K. Gimžauskaitė-Mažonienė, pastebėjusi, kad čia suvažiavę žmonės siekia parodyti tai, ko kiti tarsi nė nepastebi. – Kai scenoje esančiuosius stebi daug kitų žmonių, pakyla jų savivertė. O pati šventė suteikia daug džiugesio, pasimačius su draugais, sueinant į naujas pažintis, puoselėjant bendrystę.“
Gerovės konsultanto paslaugos Palangoje
Palangos miesto savivaldybės gyventojai nuo 2022 metų liepos mėnesio pradėjo naudotis nemokama gerovės konsultantų paslauga. Paslaugos teikiamos įgyvendinat bendrą Palangos miesto socialinių paslaugų ir Palangos miesto savivaldybės projektą „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Palangos miesto savivaldybėje“. Iš viso Lietuvoje gerovės konsultantų kabinetai įkurti 14-oje šalies savivaldybių. Juose konsultacijas teikia 28 specialistai. Gerovės konsultantų tikslinė grupė – suaugę asmenys nuo 18 metų, kuriems pasireiškia lengvi streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiai. Bendradarbiavimas suteikia daugiau galimybių Pasak Palangos miesto socialinių paslaugų centro pavaduotojos Sandros Jackaitės, sėkmingam gerovės konsultantų projekto diegimui Palangos miesto savivaldybėje būtinas glaudus bendradarbiavimas su kitų Savivaldybės įstaigų specialistais: „Džiaugiamės bendryste su Palangos miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Projekto viešinimo veiklos vienija seniūnaičius, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistus. Įstaigų specialistų teikiamas grįžtamasis ryšys kuria prielaidas tobulėti, todėl tikimės dar aktyvesnio įsitraukimo“, – kalbėjo S. Jackaitė. Teikiant socialines paslaugas asmenims stebimas itin didelis psichologinės pagalbos poreikis. Žmonės kasdien susiduria su įvairiais emociniais sunkumais, patiria nerimą, stresą. Šias paslaugas teikiančių specialistų skaičius ir darbo apimtys negali patenkinti visų besikreipiančiųjų poreikių. Anot specialistės, gerovės konsultantai kurorte gali pasiūlyti kvalifikuotą, nemokamą ir konfidencialią pagalbą asmenims, norintiems ir siekiantiems išspręsti patiriamus sunkumus.
Tai, ką suvalgėme, kūnas nebūtinai pasisavins
Parduotuvėse pasirodę pirmieji švieži ridikėliai ir salotos praneša apie artėjančio pavasario pradžią. Artėja laikas, kuomet galėsime praturtinti savo mitybą vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis. Tačiau ar pagerės jūsų sveikata nuo pavasario gėrybių? Tai priklausys ne tik nuo jūsų kūno, bet ir nuo maisto biologinio prieinamumo arba kitaip vadinamo įsisavinimo. Labai gerai biologiškai prieinama maisto medžiaga reiškia, kad organizmas lengvai įsisavina ir panaudoja ją, o mažai biologiškai prieinamą medžiagą organizmas įsisavina sunkiau. Yra keletas aspektų, nuo kurių priklauso, ar lengvai įsisavinsite maisto medžiagas. Visų pirma svarbu, kokia tai maistinė medžiaga – gyvūninės ar augalinės kilmės. Taip pat svarbu paminėti, kad maisto medžiagų pasisavinimą padidina maisto apdorojimas (virimas, troškinimas, kepimas). Žinoma, nepamirškime ir maisto derinimo tarpusavyje. Vienos maisto medžiagos gali pagreitinti vitaminų ar mineralų įsisavinimą, o kitos – stabdyti. Ir, žinoma, svarbi paties maisto valgytojo sveikata, žarnyno būklė ir medžiagų apykaita. Lengviausia įsiminti pavyzdžius, tad pateiksiu kelis jų. Vitaminas A valgant gyvūninės kilmės šaltinius turi 10 kartų didesnį biologinį įsisavinimą negu iš augalinių šaltinių. Beta karotenas kepenyse virsta vitaminu A, tačiau, jei mūsų kepenys gauna nepakankamai maistinių medžiagų ir negali perdirbti beta karoteno reikiamu momentu – jis ims kauptis audiniuose nepanaudotas. Taigi, jei kepenų veikla sutrikusi – sumažėja vitamino A biologinis įsisavinimas. Be to, žarnyno ligos, alkoholis ir sąveika su vartojamais vaistais taip pat gali slopinti vitamino A absorbciją. Tačiau ne viskas taip blogai – maiste esantys natūralūs riebalai didina vitamino A įsisavinimą.
|
|
