|
|
|
Rūšiuoti atliekas tapo prievole
Į Dumpių sąvartyną iš Kretingos rajono per praėjusius metus buvo išvežta 11 tūkst. 160 tonų mišriųjų atliekų. Į tam skirtus konteinerius buvo primesta ir apie 6 proc. pakuočių bei apie 30 proc. žaliųjų atliekų. Kretingos rajono savivaldybė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) už vieną toną atliekų moka 58,83 Eur „vartų mokestį“. Į konteinerį, kuris arčiausiai? Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Pauliaus Ruškus įsitikinęs, kad tie gyventojai, kurie nuo pat pradžių ėmėsi atliekas rūšiuoti, rūšiuoja ir dabar, o kurie nerūšiavo, toliau nerūšiuoja. Perspėjus kai kurie komunalininkų paprašo už tai net sumokėti. Direktorius teigė pastebintis, kad atliekos neretai sumetamos į bet kurį konteinerį – į tą, kuris arčiausiai. Taip mišriosios užteršia rūšiuojamų atliekų konteinerius – negerbiamas rūšiuojančiųjų darbas. Bet kai kurie ir pilietiški žmonės vis dar tebesiblaško svarstydami, į kurį konteinerį įmesti „atgyvenusį“ dantų šepetuką – būna, kad įmeta į plastiko konteinerį. Kai kurie suka galvą, kur dėti kombinuotą pakuotę, pavyzdžiui, kavos pakelį, sudarytą iš plastiko ir iš metalinės folijos? „Visada pagalvokite, ar atlieka yra pakuotė. Konteineriai su užrašais „Popierius“, „Stiklas“, „Plastikas“ skirti tik pakuotėms, todėl dantų šepetėlio vieta – mišriųjų atliekų konteineryje“, – paaiškino P. Ruškus. Kombinuota pakuotė, anot jo, turi būti metama į plastikinių pakuočių konteinerį, maisto dėžutės iš putplasčio – taip pat. Direktorius priminė, kad mesti arba palikti šalia mišriųjų atliekų konteinerio draudžiama statybines medžiagas, gruntą, žaliąsias atliekas, karštus pelenus, elektros ir elektroninę įrangą, baldus, padangas, automobilių dalis. Pagalbos prašosi planeta Tačiau KRATC atstovo Arūno Liubinavičiaus teigimu, kaip bebūtų, situacija tvarkantis su atliekomis Lietuvos mastu vis tiek gerėja: visų pirma, įrengta infrastruktūra, tai yra vos ne kiekviename, o jeigu namas individualus, tai kiekviename kieme pastatyti konteineriai. Vadinasi, turime į ką rūšiuoti, ko mūsų šalyje nebuvo prieš 15 metų. „O ar rūšiuojam taip, kaip labiau pažengusios Europos valstybės? Be abejo, ne, mes atsiliekam. Neatsitiktinai visoje Lietuvoje šiandien įgyvendinama nuostata, kad nerūšiuoti žmogus neturi teisės, rūšiavimas yra prievolė. Kad ir kaip tai mums nepatinka, pasirinkimo nėra“, – sakė A. Liubinavičius. Priežastis paprasta: pastaruoju metu pasaulyje žmonių gausėja. Dar prieš 25-erius metus mūsų buvo 4 milijardai, dabar – 8. Visiems visko reikia – drabužių, avalynės, mašinų, baldų, namų. Ir viską imam iš gamtos. „Vienintelis būdas tausoti resursus yra rūšiuoti ir perdirbti tai, ką išrūšiavom“, – sakė A. Liubinavičius. Anot KRATC atstovo, dažnas sekame informaciją, matome, kokie kataklizmai pasaulyje dedasi – čia karščiai, čia šalčiai, potvyniai, sniegas iškrenta tuose kraštuose, kur jo niekada nėra buvę. Būtent klimato kaita tiesiogiai susijusi su maisto atliekų rūšiavimu. Jeigu visas maisto atliekas išverstume į sąvartyną, į atmosferą paleistume labai didelius kiekius metano dujų, kurių, pūvant bioatliekoms, skirtingose vietose susidaro nuo 50 iki 70 proc. Susidaręs nemaloniai supuvusiais kiaušiniais dvokiantis sieros vandenilis patenka į atmosferą, o metanas planetos apsauginį sluoksnį 10 kartų agresyviau ardo negu anglies dvideginis. „Būtent maisto atliekų rūšiavimas gali padėti išsaugoti planetą, nes, pūdydami išgauname biometaną – švarias dujas. Kas lieka po pūdymo – tai kompostas. Kai jį gaminame iš paprastų žolių, lapų, kokybė prasta, o kai pakliūva gyvulinės kilmės medžiagų, pavyzdžiui, mėsos liekanų, kaulų, kompostas bus geresnis, derlingesnis“, – paaiškino KRATC atstovas. Nauda bus triguba A. Liubinavičius akcentavo trigubą maisto atliekų rūšiavimo naudą: išgaunamos dujos, pagaminamas kompostas ir planeta apsaugoma nuo klimato kataklizmų. Anot pašnekovo, kaip per 15 metų daugelis pripratom rūšiuoti antrines žaliavas – plastiką, stiklą, popierių, dabar turėsim pratintis rūšiuoti ir maisto atliekas. Prieš mėnesį Dumpiuose atidarytas maisto rūšiavimo cechas, kuriame per metus žadama sutvarkyti daugiau kaip 6 tūkst. 670 tonų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojų maisto atliekų. Iš Klaipėdos miesto jų, pasak KRATC atstovo, jau per pirmą savaitę buvo surinkta apie 5 tonas, per antrą – 8 tonas, per trečią – apie 10 tonų. Jos čia neperdirbamos, o tik apdorotos iki masės, tinkamos perdirbėjams išsivežti. Antroji maisto atliekas greitu laiku pradės gabenti Neringa. „Ir, žinoma, lauksime iš kitų savivaldybių, kurios ruošiasi. Neužtenka vien konteinerius pastatyti ir gyventojams išdalinti kibirėlius – turi būti atliktos tam tikros procedūros, sudarytos sutartys su vežėjais“, – teigė A. Liubinavičius. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus, Kretingos savivaldybėje maisto atliekos dar nepradėtos rinkti – gyventojams dar dalijami konteineriai ir kibirėliai.
|
|
