|
|
|
(1854) 2024-05-17Į vaikų širdis įdėję tai, ko nedavė tikrieji tėvai
Šeimos dieną, kuri minima gegužės 15-ąją, į Kretingos muziejaus erdves buvo sukviesti Kretingos rajono globėjai – šiuo metu jų yra 37. Savo šeimose jie globoja 43 vaikus, dėl įvairių priežasčių netekusius tikrųjų tėvų meilės ir gimtųjų namų šilumos. Globėjams tądien muziejaus Baltojoje salėje už pasiaukojimą nusilenkė Kretingos rajono vadovai ir į šventę atvykę globos ambasadoriai. Siekis – kad neliktų vaikų namų „Tarp Motinos ir Tėvo dienų yra Šeimos diena, kuri pirmiausia primena apie dalijimąsi. Šeima yra tai, kuo visi dalijasi po truputį. Jūs ir esate tie, kurie prisiėmėte atsakomybę dalintis meile bei šiluma su vaikais, kad užaugintumėte jiems sparnus“, – tokia įžanginė mintis nuskambėjo iš renginio vedėjos Kretingos socialinių paslaugų centro psichologės ir rajono politikės Dalios Bieliauskienės lūpų. Kretingos rajono socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė džiaugėsi matydama globėjus, susirinkusius drauge, ir dėkojo jiems už tai, kad apsisprendė biologinių tėvų netekusiems vaikams tapti jų naujais tėvais. „Mūsų siekis – kad Lietuvoje neliktų vaikų namų. Ačiū jums, kad patikėjote mūsų siekiu, nes ir vienas lašas jūroje jau yra jūra“, – akcentavo ji. Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė taip pat dėkojo globėjams, kad suteikia vaikams tai, kas yra švenčiausia, – savo meilę. Į globėjų pagerbimo šventę atvyko ir 3 centro globos ambasadoriai: Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius.
Salantiškių klausimai – kaip per sviestą
Pluoštą prašymų, kuriuos aptarė su gyventojais ir su seniūnaičiais, Eismo saugumo komisijai vakar pateikė Salantų seniūnė Jolanta Ažondenienė: įrengti pėsčiųjų perėją Žemaitės gatvėje, ties vaistine „Camelia“; kreiptis į kelio savininkę bendrovę „Via Lietuva“ dėl pėsčiųjų perėjos įrengimo M. Valančiaus gatvėje, už Salanto upės tilto valstybinės reikšmės kelio Kartena–Kūlupėnai–Salantai 18,18 kilometre, ties sankryža su Padvaralio gatve; A. Salio gatvėje, prie bendro naudojimo konteinerių, sunku privažiuoti aptarnaujančiai atliekų tvarkymo bendrovės ,,Ekonovus“ mašinai, nes čia nuolat stovi įvairios transporto priemonės, tad salantiškiai norėtų, kad būtų įrengti stovėjimą ribojantys ženklai arba ties bendrojo naudojimo konteineriais būtų nubrėžta geltona ištisinė linija; Turgaus a. 11 namo gyventojai kreipėsi su prašymu pastatyti kelio ženklą „Eismas draudžiamas penktadieniais“, tai yra turgaus dienomis, nes dėl užstatytų automobilių neįmanoma įvažiuoti ir išvažiuoti iš bendro naudojimo kiemo.
Ežero gatvėje sunkiasvorių eismo neribos
Vakar Savivaldybės Saugaus eismo komisija vieningai apsisprendė: sunkiasvorių mašinų eismo Ežero gatve Rūdaičiuose neuždraus. Ankstesnės sudėties Eismo saugumo komisija, atsižvelgusi į gautus 20 gyventojų parašų, pernai gruodį buvo leidusi Kretingos seniūnijai Ežero gatvėje Rūdaičiuose pastatyti kelio ženklus 304 – draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujantį transportą. Bet netrukus su skundu kreipėsi nepatenkintas grūdus auginantis ūkininkas Stasys Sandaras – esą dalis vietos gyventojų, tarp kurių yra ir daugiau ūkininkų, ta gatve važiuojančių į laukus, yra nusiteikę prieš tokį drastišką ribojimą. Kovą įvykusiame posėdyje nutarta, kad Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė suorganizuos sueigą ir apklaus vietos gyventojus. Susirinkimas įvyko netrukus, kovo 21-ąją. Klausimas skambėjo taip: „Ar pritariate apriboti sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą Ežero gatvėje, išskyrus aptarnaujantį transportą?“ Pasirinkus atvirą balsavimo būdą, 8 gyventojai buvo už, 29 nepritarė, kiti nebalsavo. Atostogaujantį kolegą vyriausiąjį specialistą Kęstutį Virbauską vakar Eismo saugumo posėdyje pavadavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Aurelijus Jankauskas komisiją ragino atsižvelgti į bendruomenės nuomonę, tačiau sakė, kad svarbiausias kriterijus turi būti ne kieno nors patogumas arba nepatogumas, o saugus eismas. Komisijos pirmininkas meras Antanas Kalnius patikino, kad, važiuojant Ežero gatve, problemiškiau tampa tiktai po 2–3 savaites darbymečiu pavasarį ir rudenį, taip pat per javapjūtę, kol išgabenamas derlius. Nuspręsta sunkiasvorio transporto eismo neriboti.
Rekomendavo, kaip sumažinti psichologinę įtampą prieš egzaminus
Šiomis dienomis Kretingos rajono švietimo centras pasirūpino, kad mokyklas, o tuo pačiu – ir mokinius, jų tėvus, mokytojus pasiektų rekomendacijos, kaip būtų galima sumažinti psichologinę įtampą, kurią jaunuoliai patiria prieš egzaminus. „Artėjant egzaminams, pastebime, kad vyresnių klasių mokinių nerimas, stresas gerokai padidėjęs. Ir, jei sunkios emocinės būklės užsitęsia, o mokiniai negauna tinkamos pagalbos, psichologinė įtampa gali nuvesti iki emocinių sutrikimų ar savižalos“, – problemą įvardino rajono Švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė. Šią problemą rajono Švietimo skyriaus psichologai aptarė su mokyklų socialiniais pedagogais ir darbuotojais, psichologais, kitais pagalbos mokiniui specialistais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Lina Bruzdeilyniene ir kitais. Susitikimas buvo skirtas ne tik rekomendacijoms aptarti ir patobulinti, bet ir numatyti veiksmus, padedančius užbėgti galimoms bėdoms už akių. Pastebėjus pakitusį elgesį – kreiptis pagalbos Ką iš tiesų mokytojams, tėvams, pagalbos mokiniui specialistams reikėtų daryti, pastebėjus pakitusį paauglio, jaunuolio elgesį? Anot S. Vizgaudienės, visų pirma – klausti vaiko, kas jam yra, kokios bėdos ištiko, kalbėtis apie tai ir, įsivardinus problemą, kreiptis pagalbos. „Gali būti, kad vaikas iškart neatsivers, ir tai gali lemti kelios priežastys, viena kurių – kad jis pats nesupranta, kas su juo vyksta. Nereikia daryti skubių išvadų, tačiau būtina stebėti – gal vaikas ilgiau užsibūna vonioje, gal slepia kūną po ilgesniais rūbais, įsiklausyti į tariamas frazes, tarkim, „geriau negyventi“ ir panašiai. Tik stebėdami vaiko elgesį galime suprasti, kas darosi, svarbiausia – ar nėra savižalos požymių“, – paaiškino specialistė, akcentuodama, kad kreiptis pagalbos nėra gėda.
Su Lietuvos jaunimo orkestru atstovavo Europos čempionate
Palangoje ne per seniausiai įvykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate dalyvavo ir su Lietuvos jungtiniu jaunimo iki 18 metų pučiamųjų instrumentų orkestru grojo Kretingos meno mokyklos mokinys 13-metis Mindaugas Miliauskas. Šis orkestras čempionate užėmė III vietą. Jungtinio jaunimo orkestro daugumą sudarė Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro-galerijos varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, kuriam vadovauja Remigijus Vilys. „Jis dalyvavo ansamblių konkurso Plungėje vertinimo komisijos darbe, tada ir pastebėjo mūsų mokinį, pakvietė groti kartu Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate“, – Mindaugo mokytojas Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas Alvydas Bružas sakė, kad auklėtinis, jau penktus metus besimokantis groti tūba, komisijos narių dėmesį patraukė profesionaliai švariai išgaunamu instrumento garsu. Beje, tada konkurse Kretingos meno mokyklos ansamblis užėmė I v. Kaip solistas M. Miliauskas ne kartą yra tapęs įvairių konkursų nugalėtoju arba laureatu, šiais mokslo metais jis dalyvavo Latvijoje, Saldus mieste, įvykusiame „Baltu putne“ konkurse, kur irgi užėmė I v., praėjusiais metais, sėkmingai praėjęs rajono ir zoninę atrankas, laimėjo viename labiausiai prestižinių Juozo Pakalnio konkurse. „Gabus berniukas ir, manau, didelė garbė buvo, kad jį pakvietė dalyvauti tokiame čempionate. Muzikos pasaulyje tai – kaip krepšininkams žaisti ir atstovauti Lietuvai Eurolygoje. O ir pabūti tarp bendraminčių, bendraamžių, išgirsti, kaip jie groja ir pamatyti, koks gali būti atlikimo lygis – neįkainojama patirtis“, – mokytojas pasidžiaugė, kad jo auklėtinis sėkmingai atlaikė visą pasirengimo čempionatui etapą, gausias repeticijas, nes tai buvęs nemažas krūvis.
„Mažųjų šeštadieniai“: tikslas sukurti emociją, ugdyti fantaziją
„Labas rytas suraitytas“, – šiuo smagiu pasisveikinimu Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Vaikų literatūros centre užsiėmimus kaskart pradeda ikimokyklinukams ir pradinukams užsiėmimus vedanti Zofija Mačiuvienė. „Po to kartu pasižiūrim, kas pasakų namelyje šiandien apsigyveno. Gal pasaka dar miega, ir reikia pažadinti? Jeigu žiema, tai gal – ir sušildyti reikia?“ – žaismingai apie savo darbą su vaikais kalbėjo edukatorė. Anot jos, tikslas čia ir dabar sukurti gerą emociją, išlaikyti ją viso užsiėmimo, kuris trunka valandą, metu ir su tokia nuotaika išlydėti, kad trauktų vėl sugrįžti. „Mažųjų šeštadieniai“ kartą per mėnesį organizuojami, galima sakyti, nuo 2021 metų. Biblioteka iš pradžių pasibandė, visiems patiko, o 2022-aisiais, parašiusi projektą rajono Savivaldybei, gavo šiek tiek ir lėšų priemonėms, o jų reikia nemažai. „Norint istorijas vaikams perteikti per pojūčius, tenka nusipirkti visokių dalykų: ir kopūstą, ir obuolį, ir bananą, kad „Mažųjų šeštadienių“ svečiai, kurių sulaukiama ne vien tik iš Kretingos miesto ir aplink, bet ir iš Gargždų, Klaipėdos, Palangos, galėtų paragauti, pauostyti, pačiupinėti, kai kada net ir tešlą suminkyti, jeigu yra iš ko“, – pasakojo Z. Mačiuvienė. Pašnekovės žodžiais, vaikai, kurių vienu metu galima priimti 15-a, į žaidybinius procesus įsitraukia, išgyvena istorijas – jokiu būdu ne liūdnas ir ne nuobodžias, – patys tampa tarsi jų dalimi. Pagiriamąjį žodį edukatorė tarė mažųjų tėvams, kurie per laiką tapo tikrais bibliotekos draugais – už tai, kad ne vien mobiliuosius telefonus savo atžaloms į rankas įspraudžia, o atveria visai kitokį pasaulį, nori, kad ugdytųsi fantazija ir ateitų pažinimas per knyga, per įdomią istoriją. „Mažųjų šeštadieniai“ – ne vienintelis bibliotekos projektas, skirtas vaikams. Jį biblioteka tęsia toliau iš savų resursų. Z. Mačiuvienė pasidžiaugė, kad pavyko laimėti kitą – Kultūros tarybos finansuojamą projektą „Pupų sodas“ – ankstyvojo skaitymo užsiėmimai organizuojami mažyliams nuo pusės metų iki trejų.
Iš rungtynių protokolų
Rajono 7x7 futbolo pirmenybės. Įvykęs antras turas pateikė vieną staigmeną. A pogrupyje pralaimėjimą patyrė praėjusių metų čempionė „Topolių“ ekipa. Nors po pirmo kėlinio ji pirmavo 2:0, galutiniu rezultatu džiaugėsi „Slėnio“ futbolininkai, šventę pergalę 5:4. Antrą pergalę pasiekę „Kartenos“ futbolininkai kartu su „Slėniu“ pirmauja A pogrupyje – 6 taškai. Po tris taškus turi „Topoliai“ ir Kūlupėnų „Rimarko“. Taškų dar neiškovojo „Sūkurys“ ir „Kurmaičiai“. B pogrupyje galingai debiutavo „Kopos“ komanda. Pasiekusi dvi pergales dideliu skirtumu, ji pirmauja turėdama 6 taškus. Tris taškus po vienerių rungtynių iškovojo FK „Mosėdis“ ir Darbėnų „Darba“. Be taškų lieka „Jokūbavo“ ir SK „Paupis“ komandos. Rezultatyviausiai po dviejų turų žaidžia „Topolių“ žaidėjas Žilvinas Lukošius, pelnęs 11 įvarčių. Po jo seka Rokas Labenskis („Kopa“) – 10 įvarčių. Po 6 įvarčius mušė Edvinas Girdenis („Topoliai“) ir Mindaugas Vitkauskis („Kopa“). Rungtynių rezultatai: „Kartena“ – „Sūkurys“ – 5:1 (2:0; Edmundas Šilauskas, Martynas Kniukšta, Adomas Smalakys – po 1; Gvidas Žvinklys – 1); „Kurmaičiai“ – „Rimarko“ – 1:8 (0:4; Gvidas Anužis – 1; Gabrielius Talmontas, Šarūnas Stalmokas, Tomas Narvilas – po 2, Laurynas Jokubaitis, Rokas Paukštys – po 1); „Slėnis“ – „Topoliai“ – 5:4 (0:2; Matas Mazgeika – 2, Simonas Galdikas, Rikantas Ramanauskas, Giedrius Černeckis – po 1; Žilvinas Lukošius – 3, Rokas Šipalis – 1); „Jokūbavas“ – FK „Mosėdis“ – 3:5 (2:3; Konstantinas Maštaras, Raidas Kvasys, Artūras Beizakas – po 1; Valentas Valskis – 3, Lukas Deimontas, Vitalijus Pocius – po 1); SK „Paupis“ – „Kopa“ – 4:15 (1:3; Aronas Zakarauskas – 2, Matas Rupšlaukis, Adrian Kanareikin – po 1; Rokas Labenskis – 6, Mindaugas Vitkauskis – 5, Ervinas Biriukovas, Arnas Liutkus – po 2).
„P. n.“ informacija
Dziudo sportininkų pasiekimai
Intensyvų sezoną šiuo metu gyvena dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo ir Deimantės Aukštuolytės: turnyrai seka vienas paskui kitą, o svarbiausia – kad juose Kretingoje ir Palangoje savo veiklą vystančio dziudo klubo „Ardonas“ atstovus lydi sportinė sėkmė. Ne per seniausiai dziudo sportininkai, atstovavę klubui ir Palangos sporto centrui, sugrįžo iš Plungėje surengto tarptautinio dziudo turnyro „Pavasaris“, kuris buvo skirtas treneriui Kęstučiui Šermukšniui atminti. Pirmą vietą, taurę ir aukso medalį iškovojo Palangos sporto centro auklėtinis Paulius Ališauskas. „Ne kartą įsitikinau – meistriškumas įgyjamas per laiką. Plungėje Paulius parodė viską, ką gali, ir tikro dziudo sportininko charakterį, tai yra, kai sportininkas visomis išgalėmis nugali per kovas patirtą nuovargį. Tada arba pavargsti ir pralaimi, arba rodai charakterį ir eini laimėti. Dažnai tenka perlipti per save, bet kai atrodo, kad nebegalėsi, ir pasiekiami geriausi rezultatai“, – kalbėjo E. Cchovrebovas, pasidžiaugęs, kad Pauliui pavyko nugalėti du aukštesnio meistriškumo Latvijos sportininkus. „Visada vaikams sakau – kovojate ne prieš diržą, kovojate prieš sportininką, todėl ir turite parodyti visus savo gebėjimus“, – akcentavo treneris. Turnyre Plungėje trečiąsias vietas savo amžiaus grupėse iškovojo: U-11 – Aronas Vincevičius (Palangos SC), U-13 – Kristupas Sendrius ir Rojus Rudys, atstovavę „Ardonui“, ir Kostas Bičkūnas bei U-16 – Karolis Urbaitis. Abu vaikinai atstovavo Palangos SC. Treneris išvardino ir tuos sportininkus, kurie kovojo dėl III v., bet užėmė penktąsias vietas: tai Armandas Buožius, Ignas Danilevičius, Rokas Viliušis, Adrijus Butkus, Matas Trofimovas.
Antradienį Kretingą aplankė svečiai iš Estijos miesto Viljandi, su kuriuo rajono Savivaldybė nuo seno puoselėja bendradarbiavimo ryšius. Keturių asmenų delegacijoje – Viljandi savivaldybės valdybos narys Karl Omblus, buvusi vicemerė bendruomenės atstovė Janika Gedvil, Laekvere kultūros centro direktorė Liisa Uukkivi, buvęs ilgametis Tartu savivaldybės vadovas bendruomenės atstovas Aivar Soop. „Politikai ateina ir nueina, o norisi, kad, nepaisant valdžių pasikeitimo, žmonių draugystė išliktų ir tęstųsi“, – sakė K. Omblus. Nebe pirmą kartą Kretingoje viešinti ir kontaktus su kretingiškiais politikais tebesauganti J. Gedvil teigė, kad viljandiečius Kretingoje domina švietimo, sporto, kultūros sritys, galimybės dalyvauti galbūt bendruose projektuose. Pabuvoję rajono Kultūros centre, svečiai pasidžiaugė, kad čia tiek daug saviveiklos kolektyvų, kuriuose dalyvauja suaugusieji. „Pas mus to nėra, kultūros namų salės renginiams dažniausiai išnuomojamos privatiems renginiams“, – kad mąstoma apie reformą ir pas juos, kalbėjo buvusi vicemerė. Dar palyginimui: Viljandi kultūros namuose per metus suorganizuojama 10 renginių, kai Kretingoje – 70. Estai lankėsi Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje, apžiūrėjo jaunimo erdves, vėliau rajono Savivaldybėje juos priėmė rajono meras Antanas Kalnius, taip pat buvo pakviesti į Kretingos muziejaus Žiemos sodą, Sporto centrą – apie 20 metų ir viljandiečiai bando pasistatyti baseiną, bet lig šiol nepavyko. Delegacija Kretingoje viešėjo vieną dieną, buvo apsistojusi motelyje „Smagratis“, išlaidas pasidengė patys.
„P. n.“ informacija
Darbėnų žydų bendruomenėje gimė ir užaugo ne vienas verslininkas, kurie, palikę gimtąjį miestelį, tapo garsiais Žemaitijos ar kitų šalių vietovių prekybininkais ir pramonininkais. Vienas jų buvo Judelis Taicas, tarpukariu Kretingoje įsteigęs stambiausias šiame mieste smulkiosios pramonės įmones, liejusias žvakes, svarsčiusias arbatžoles, presavusias sacharino tabletes, fasavusias augalinius taukus. Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus surinktais duomenimis, Judelis Taicas gimė po 1880-ųjų metų Darbėnų miestelio žydų verslininkų šeimoje. Užaugęs vertėsi prekių ekspedijavimu: turėjo šešis arklius, kurių traukiamais vežimais iš Liepojos uosto ir Muravjovo (Mažeikių) geležinkelio stoties pats ir jo samdyti vežėjai vežiojo įvairias paklausias iš kitų kraštų atgabentas prekes, platino jas Darbėnų, Laukžemės, Salantų, Grūšlaukės ir Kretingos apylinkėse. Sukaupęs kapitalą, po Pirmojo karo persikėlė gyventi į Kretingą ir apsigyveno miesto centre, reprezentacinėje vietoje, Turgaus aikštės vakariniame pakraštyje įsigytame mediniame vieno aukšto name, stovėjusiame priešais dabartinį Kretingos vartotojų kooperatyvo parduotuvės „Senukai“ pastatą. Šis namas buvo medinis, statytas XIX a. antroje pusėje. Deja, istoriniai šaltiniai nutyli, kas buvo jo statytojas ir kam pastatas naudotas. Greičiausiai tai buvo vieno žydų kilmės Kretingos verslininkų pasistatytas gyvenamasis namas su prekybai ar aptarnavimui skirtomis komercinėmis patalpomis. Pats žemės sklypas priklausė Kretingos dvarui, todėl už jį namo savininkas privalėjo grafui Juozapui Tiškevičiui, o nuo 1891 m. – jo sūnui Aleksandrui Tiškevičiui, mokėti činšą – žemės rentos mokestį.
Iš grafų Tiškevičių Palangos dvaro istorijos
Istoriniai duomenimis, 1892 m. mirus grafui Juozapui Tiškevičiui, jo sūnus Feliksas Vincentas paveldėjo Palangos dvarą. 1893 m. rugpjūčio 15 d. vedė Antaniną Sofiją Loncką ir visą savo gyvenimą paskyrė šeimai, jos gerovei. Savo šeimos rezidencija jaunieji grafai pasirinko Palangą. Arčiau jūros, pušyne netoli legendinio Birutės kalno, pagal vokiečių architekto Franco Heinricho Švechteno projektą 1895–1897 m. iškilo ištaigingi dviaukščiai dvaro rūmai. „Tie nuostabūs Birutės rūmai, kuriuos jie [Antanina ir Feliksas Tiškevičiai] nuolat puošė ir gražino, aplink kuriuos tarp miškų prie jūros driekėsi gražus neseniai įkurtas garsaus iš Prancūzijos pakviesto sodininko p. Andrė parkas, kėlė pasakišką įspūdį. Jie turėjo meilę, sveikatą, turtus, grožį ir, be to, didžiausią Dievo dovaną – ramybę“, – savo atsiminimuose rašė Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska, Felikso Tiškevičiaus sesuo. 2019 m. Aistė Bimbirytė -Mackevičienė savo daktaro disertacijoje „Vakarų Europos dailė Lietuvos kolekcijose XIX amžiuje ir grafas Vladislovas Tiškevičius“ rašė, kad „apie Aleksandro ir Felikso Tiškevičių kolekcijas žinoma mažiausiai. [...] Palangoje taip pat buvo Vakarų Europos dailininkų darbų, vertingų istorinių baldų, gintaro kolekcija, iš čia į Vilniaus mokslo ir meno muziejų 1908 m. atkeliavo 702 „senovinės graviūros“, tarp kurių buvo Diurerio „Ieva ir Adomas rojuje“, 100 „religinių raižinių“ bei vietinių dailininkų tapybos pavyzdžiai...“. Grafai Tiškevičiai Lietuvoje garsėjo kaip senienų ir meno kūrinių kolekcininkai, nes jų socialinis statusas ir turtai leido jiems sukaupti ypač vertingus meno rinkinius. XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos dvarai virto klestinčiais ūkiais ir tai buvo paskutinis pakilimas, nes Pirmasis pasaulinis karas ir po jo vykusios įvairios permainos galutinai pakirto dvarus, išblaškė dvarininkus. Nors pirmoji sovietinė okupacija buvo trumpa, tačiau per ją buvo nacionalizuoti dvarai ir juose buvusios kultūrinės meninės ir istorinės vertybės. Dalį vertybių pavyko perduoti muziejams.
Ryšys su gamta – laimė daryti tai, kas teikia džiaugsmą
Kretingos krašte šaknis leidžianti kūrėja Modesta Genytė įsitikinusi, kad gamtos virsmai mums primena, jog gyvenimas yra nuolatinis kitimas. Gamta, filosofija, teosofija, alchemija, menai, mitai ir sakmės – tai tos pasąmonės dalys, kurios ją įkvepia, padėdamos susigyventi su realybe taikoje ir harmonijoje. Žolynų pasaulio tyrinėjimai, miškų paslaptys, šaltinių versmės, smilkalų, žvakių ir kvapų kūryba, kurią vienija pasirinktas pavadinimas „Laumės virsmas“, – tai gelmės, kūrėją pakvietusios per tai skleisti žinią pasauliui. Modestos kūrybinis Laumės vardas, tarsi palaiminimas iš vandenų ir miškų dievybių, jai, anot pačios kūrėjos, buvo perduotas Gamtos šnabždesiais, kuriuos išgirsti galima klausantis širdimi. „Šiuo metu esu susikūrusi tokį gyvenimą, kad būčiau kuo arčiau gamtos. Pasitelkdama gamtos galias, pamokas, augdama ir tobulėdama, noriu tas žinias perduoti kitiems“, – kalbėjo Modesta, pagalbą sau ir kitiems gamtoje surandanti kiekviename žingsnyje. Menininkė iš įvairiausių žolelių kuria smilkalus, gamina natūralią kosmetiką, lieja bičių vaško žvakes. Visa ši veikla prasidėjo moteriai iš naujo užmezgus ryšį su gamta. Nors vaikystėje Modesta daug laiko praleisdavo gamtoje, bet studijų metais nuo jos šiek tiek atitolo. Studijuodama ji gyveno Kaune, vėliau Alytuje, Vilniuje. Nors tuo metu Modesta dalyvaudavo įvairiuose žygiuose, mėgo daug vaikščioti, bet ryšys su gamta nebuvo toks stiprus. Gyvendama Kaune ji pradėjo jausti, kad pastatas, kuriame dirbo, ją slegia, ji dūsta, jai tarsi trūksta erdvės ir oro, todėl ėmė dažniau lankytis miške, kur rado atgaivą ir ramybę. Nutarusi, kad jos biuras bus gamta, Modesta ėmėsi organizuoti patyrimines keliones gamtoje – ši patirtis kažkiek panaši į šiuo metu populiarėjančias vadinamąsias miško maudynes.
„Pajūrio šokių klubas“ – gyvenimo vėjas, suteikęs sparnus
Kretingiškė Rima Garšvienė be šokių neįsivaizduoja savo gyvenimo. Potraukį šokiams paveldėjusi iš savo mamos, kuri buvusi labai gera šokėja, Rima šoka nuo vaikystės, o besimokydama vidurinėje mokykloje į šokius atsitempė ir brolį, kuriam šokis irgi tapo aistra. „Mano gyvenime buvo tik keli momentai, kai nešokau: kuomet gimė vaikai ir kol dar nebuvo iki Lietuvos atėję linijiniai šokiai. O šiaip, kiek save prisimenu, visuomet šokau – vaikų darželyje, mokykloje, universitete, paskui pamėgau linijinius šokius, kol pati tapau linijinių šokių kolektyvo vadove“, – šypsojosi pašnekovė. Anksčiau, kai teko šokti tautinių šokių kolektyve, Rima turėjo šokių partnerį, o dabar, į Lietuvą plūstelėjus madai šokti linijinius šokius, vyrų šioje srityje nėra, nors, tarkime, Amerikoje ir Europos šalyse linijinius šokius šoka labai daug vyrų. „Matyt, ši sritis daugumai vyrų nevyriška ir mūsiškiai lietuviai vyrai mieliau renkasi sporto salę, – išvadą padarė Rima, reziumavusi, kad Kretinga yra mėgstančiųjų šokti miestas. – Pažįstu aibę kretingiškių moterų, kurioms šokis reikalingas lyg vanduo ar oras.“ Rimos įkurtas klubas veiklą pradėjo praėjusį rudenį. Šokti mokosi dvi grupės: pažengusiųjų ir pradedančiųjų. Kadangi kolektyve šoka moterys, gyvenančios ne tik Kretingoje, bet ir Palangoje ar Klaipėdoje, kolektyvas pasivadino „Pajūrio šokių klubu“. Į pažengusiųjų grupę susirinkusios moterys jau anksčiau, kitame kolektyve, buvo šokusios linijinius šokius. Po kovido pandemijos, iširus senajam kolektyvui, trejus metus prasikankinusios be šokių, moterys nusprendė, kad pats metas burtis į naują grupę. Pasižadėjus surasti vadovę ir jos vis nerandant, Rimai kilo mintis pasisiūlyti pačiai ir, moterims vienbalsiai pritarus, ji ėmėsi vadovės vaidmens. Bet laukė dar vienas iššūkis – surasti šokių salę repeticijoms, nes pasirodė, kad Kretingoje tai yra didžiulė problema. „Ieškodamos salės patyrėme daugybę nuotykių“, – šyptelėjo Rima, dabar su bendražygėmis repetuojanti Simono Daukanto progimnazijos salėje. Nepaisant, kad kolektyvas savo veiklą pradėjo nuo rudens, pažengusių moterų grupė jau yra išmokusi 28 šokius. Naujokių, arba pradedančiųjų, grupė startavo praėjusių metų lapkritį ir gana sparčiai vejasi labiau pažengusias – jų arsenale jau 10 šokių. „Jos – naujokės, jos niekur iki tol nešoko, viskas vyksta daug lėčiau, bet esama neblogo rezultato“, – šokėjas pagyrė vadovė.
|
|
