|
|
|
Mokymai ūkininkams: kodėl svarbu kalkinti dirvą
Įgyvendindamas projektus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuras grupelei rajono žemdirbių Kartenos seniūnijoje, ūkininko Jono Drungilo sodyboje Gintaruose, surengė seminarą-mokymus apie dirvų kalkinimą. Dalijosi patirtimi Patarimais dalijosi augalininkystės konsultantė Aurelija Narkutė, iš Naujosios Akmenės atvykusi įmonės „Naujasis kalcitas“ vadybininkė Aušra Sviderskė, visoje Vakarų Lietuvoje transporto, kalkių barstymo ir mėšlo kratymo paslaugas teikiančios bendrovės „Paslaugos ūkiui“ vadovas Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Pasibaigus teorinei seminaro daliai, už kelių kilometrų Dauginčių kaime esančiuose maždaug 10 ha ploto J. Drungilo laukuose, kuriuose šiuo metu dar styro ražienos, o vėliau bus pasėti, ko gero, žirniai, Rimantas pats, atvykęs su savo technika, ir pademonstravo, kokiu pločiu ir kokiais kiekiais skleisti trupintą klintį. „Dėl kiekio – kiekvienas savo lauką žinom ir užduodam sau klausimą, kada jis paskutinį kartą buvo kalkintas? – kalbėjo R. Paulikas. – Jeigu daugiau, kaip prieš 5 ar 10 metų, tai reikės kur kas daugiau tonų, o po dvejų metų – dar, „palaikymui“, antraip negausit efekto.“ Pernai tokiu laiku jis pats apie 80 ha savo žieminių kviečių lauke išbarstęs apie 8 tonas klinčių. Nors pasėlius vargino sausra, ten, kur buvo pakalkinta, kviečiai užaugę per sprindį aukštesni, žalesni, derlingumas buvęs po 3,5 tonos iš hektaro. R. Pauliko žodžiais, kiekvienas ūkininkas skaičiuoja finansus, todėl geriausia vienais metais neberti kompleksinių trąšų, laukus pakalkinti, o kitais metais vietoj kalkių berti kompleksines trąšas. „Pamatysit, koks bus efektas, mūsų dirvožemiai taigi – rūgštūs“, – kalbėjo R. Paulikas.
Tyrimai – pirmiausia Pasak seminarą organizavusios augalininkystės konsultantės A. Narkutės, dirvožemio rūgštingumas – viena dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso daugelis jame vykstančių cheminių procesų. Yra jautrių kultūrų, bet ir ne tiek jautrių. Kaip teigė specialistė, jei dirvožemis šiek tiek rūgštesnis, jame normaliai gali augti miežiai, rugiai, avižos, linai. Optimalaus pH reikalauja tokios kultūros, kaip žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai rapsai bei pupiniai augalai. Optimalus pH yra 6,1–7, bet, kaip rodo praktika, gavus tyrimų rezultatus, pastebima, kad ūkiuose vyrauja 5,2–6,0 pH. A. Narkutės teigimu, Kretingos rajonas priskiriamas prie rūgščių dirvožemių. Mokslininkams atlikus tyrimus, gavus rezultatus ir palyginus su ankstesnio tyrimo duomenimis, matyti, kad Kretingos rajone sąlygiškai rūgščių dirvožemių kiekis tendencingai didėja – per pastaruosius 10 metų vidutiniškai 11 proc. Kalkinti dirvas svarbu, kadangi pH rodiklis lemia visų NPK trąšų įsisavinimą. Optimalus pH leidžia augalams fiksuoti azotą, o fosforas atpalaiduojamas iki augalams prieinamos formulės. Kalkinti geriausia pavasarį, kai tik orai leidžia įvažiuoti į laukus, ir rudenį – nuėmus derlių, prieš rudeninę sėją.
Bet A. Narkutė ūkininkams pirmiau rekomendavo dirvožemį išsitirti, šią paslaugą ji pati ir atliekanti. „Aš nereklamuoju įmonių, bet, jei tik leidžia galimybės, dirvožemio tyrimai yra būtini, kaip ir žmogui sergant – kraujo tyrimai“, – sakė konsultantė. Anot jos, daug pavyzdžių rodo, kad kartais ne pH kaltas, o, tarkim, fosforas, kai jo norma būna kritinė. „Tada augalas tiesiog išdygsta ir lenda atgal“, – kalbėjo A. Narkutė. Dirvos ėminių paimti į laukus ji įvažiuoja keturračiu, prie kurio primontuotas specialus aparatas. „Svarbu su ūkininkais iš anksto susitarti – iš kokių laukų jie nori, kad ėminiai būtų imami, kokiu tankiu. Nes ėminių „taškus“ suplanuojame konsultavimo biure, o paskui, persikėlus juos į navigacijos sistemą (GPS), matome laukuose“, – sakė konsultantė. Ji paaiškino, kad mėginiai būna imami Z forma aplink pažymėtąjį „tašką.“ O pagrindinis siūlomas tyrimų paketas – nustatyti judrųjį fosforą, judrųjį kalį, dirvožemio pH, humusą, organinę anglį.
Apie klinties produktus ir naudą ūkininkams „Naujojo kalcito“ vadybininkė A. Sviderskė plačiau papasakojo apie šios savo karjerą Naujojoje Akmenėje eksploatuojančios įmonės gaminamus įvairios frakcijos klinčių produktus, kurie reguliuoja dirvožemio Ph, suaktyvina mikrofloros jame vystymąsi, todėl stiprėja augalų šaknys, jie auga sveikesni ir duoda gausesnį derlių. Poveikis, net ir nedidelėmis normomis barstant, jaučiamas jau pirmaisiais metais, nes klinčių produktai dirvožemį neutralizuoja greičiausiai, papildo kalciu, fosforu, kaliu, azotu, siera, magniu ir kitais mikro bei makro elementais. „Kiekvienas toks renginys, suburiantis žemdirbius, yra naudingas – padiskutuoji, sužinai naujo, ką galima pritaikyti“, – sakė vienas seminaro dalyvių Aivaras Žilys, Žiogelių kaime nuo mažens talkinantis mišriame tėvų Giedrės ir Gintaro ūkyje, kurį, laikui bėgant, tikriausiai ir perims, nors yra atsinaujinančios energetikos specialistas. Bendrovė „Naujasis kalcitas“ Kretingos, kaip ir kitų rajonų tokiuose seminaruose-mokymuose dalyvavusius ūkininkus pakvietė užpildyti anketas ir dalyvauti loterijoje. Anketa-nugalėtoja buvo ištraukta per kovo 21–23 dienomis 28 kartą Kaune įvykusią tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi...“. Anketas, kurių surinkta apie 300, pildė ir į parodą iš visos Lietuvos atvykę ūkininkai. Pagrindinis prizas – sunkiasvorė mašina trupintų klinčių – atiteko kelmiškiui, o paguodos prizas – ūkininkui iš Telšių rajono.
|
|
