|
|
|
Tas, kurio nevalia minėti
J. K. Rowling parašytoje septynių romanų serijoje, kurioje aprašomi jaunojo burtininko Hario Poterio nuotykiai, egzistavo ir piktasis burtininkas – Voldemortas. Knygos fiktyviame magiškame pasaulyje taip bijoma žiauraus ir stipraus juodojo mago, kad jo vardą tik nedaugelis gali pasakyti garsiai. Dauguma veikėjų jį vadina „Tas, kurio vardo nevalia minėti“. Kretingos rajono savivaldybės politikoje taip pat atsirado veikėjas, kuris nenori, kad jo vardas būtų minimas. Kovo mėnesį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, kolegas taryboje supažindinau su faktu, kad mūsų rajono meras Antanas Kalnius sugebėjo Savivaldybės administracijos buhalterijai pateikti ir net kompensuotis kuro čekius, kurie išrašyti jo atostogų metu. Pirmąją atostogų dieną meras Kretingoje 08:09 ryte į baką maktelėjo kiek daugiau negu 41 litrą dyzelinio kuro, o po gerų trijų valandų Pelucmurgių kaime į baką įvarvino dar per 26 litrus dyzelinio kuro. Apie Pelucmurgių kaimą, kuris yra Kalvarijos rajono savivaldybėje, tikrai ne kiekvienas esame girdėjęs. Reikėtų paminėti, kad šiame kaime yra paskutinė kuro kolonėlė prieš Lenkijos pasienį. Iškalbinga ir socialiniuose tinkluose paviešinta nuotrauka (paskelbta po 7 dienų nuo kuo pylimo Pelucmurgiuose), kurioje meras smagiai leidžia savo atostogas Prancūzijoje slidinėdamas. Visos šios aplinkybės tiesiog perša išvadą, kad mes visi prisidėjome prie mero atostogų kelionės, kurios kuro išlaidų dalis galimai buvo apmokėta Kretingos rajono mokesčių mokėtojų pinigais. Istorijai išvydus dienos šviesą, meras žurnalistams dar bandė aiškintis, kad neprivalo atsiskaityti kokias tarybos nario pareigas jis vykdė Pelucmurgių kaime, o galiausiai dar ir surezgė istoriją, kad į atostogas vyko ne vienu automobiliu su kitais kompanionais. Žinia, kad šią situaciją mes jau svarstėme ir Kontrolės komitete, nusprendėme šiuos faktus persiųsti prokuratūrai, su kuria rajono meras sudarė taikos sutartį ir į rajono biudžetą grąžino per 7,5 tūkst. Eur. Prieš pasitinkant 2024 metus, meras spaudoje pasisakė, kad „grąžini pinigus – pripažįsti, kad esi kaltas“. Žinoma, prokuratūra kol kas suteikė merui indulgenciją, tačiau bus matyti, ar ateityje šiuose piktnaudžiavimo veiksmuose nebus įžvelgta rimtesnių nusikaltimo požymių, kurie jau būtų vertinami per Baudžiamojo kodekso prizmę. Pelucmurgiai, Lenkijos pasienis, atostogos Prancūzijoje ir kuras už mokesčių mokėtojų pinigus. Istorija taip ir būtų pasibaigusi, tačiau, mano manymu, Kretingos rajono savivaldybės meras nutarė atkeršyti už viešai pateiktas jo nuodėmes. Nors savivaldos veikla turėtų būti grindžiama skaidrumo ir viešumo principais, kaip tai ir nurodo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, mūsų rajono laikinasis vadovas turbūt įsivaizduoja turįs galią šias nuostatas bandyti suvaržyti. Mero buvau apskųstas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Pripažinsiu, kad, kol vyksta tyrimas ir turiu pateikti savo paaiškinimus, nenoriu labai plėstis šia tema. Tiesa, linksmiausia skundo dalimi noriu pasidalinti. Meras mano, kad jo asmens vardas ir pavardė yra tokie asmens duomenys, kurių nevalia paskelbti viešai Tarybos posėdžio metu. Žinoma, taip galėtų kalbėti kokios nors kepyklos vadybininkas, tačiau kai tokiais teiginiais ima svaidytis rajono galva, kuri yra viešas asmuo, mes turėtume sunerimti. Prieš rinkimus deklaruotas skaidrumas ir viešumas išgaravo kaip dūmas neblaškomas vėjo. Lietuvių liaudies folklore turime legendinę frazę – „vagie, kepurė dega“. Žinoma, dabar progresyvūs laikai, neatsilikime ir mes, todėl ir šį mero norą neminėti jo vardo ir pavardės geriau siekime su burtininku, kurio vardo nevalia minėti. Kiek toks siekis visais įmanomais būdais keršyti ir tildyti politinius oponentus, kurie parodo, kad karalius nuogas, yra priimtinas brandžioje demokratinėje visuomenėje? Į šį klausimą atsakyti negaliu, tad palieku vietos interpretacijoms. Nors kadencija dar net neįpusėjo, neklaužada Petreikis bandomas užtildyti ne pirmą kartą. Buvau apskųstas Kretingos rajono savivaldybės Etikos komisijai. Nors ši ir pripažino mane padarius pažeidimą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija šį sprendimą pripažino neteisėtu. Esu linkęs manyti, kad ketinimai susidoroti su kitą nuomonę turinčiais ir neįtinkančiais politikais tampa asmenų, kurie tiesiog tapatina save su valdžia, požymiu. Tokie asmenys pamiršta, kad gyventojų jiems suteiktas pasitikėjimas yra laikinas. Tikiu, kad mūsų valstybė jau daugiau negu trisdešimt metų laisva, nes skaidrumas ir viešumas yra tie principai, kuriais turėtų būti grindžiama ne tik savivalda, bet ir visa demokratinės visuomenės išrinkta valdžia.
|
|
