|
|
|
Mūsų žmonėsKartu – penkiasdešimt metų
Stasė ir Alfonsas Venckai, gyvenantys Vaineikių-Medsėdžių kaime, atšventė auksines vestuves. Jie užaugino tris sūnus ir susilaukė penkių anūkų. Pasak S.Venckienės, kartu pragyventi metai prabėgo tarsi graži akimirka. Kai jie tuokėsi, Stasei buvo dvidešimt, o Alfonsui - dvidešimt penkeri metai. Stasė lig šiol prisimena į vestuves sugužėjusią didžiulę giminę ir balto šilko nuotakos suknelę. Alfonsas buvo pirmas Vaineikiuose vairuotojas. Vėliau 35 metus dirbo eiguliu. Pasak Stasės, kad ir augindama vaikus, nesėdėjo be darbo: sodino mišką, ravėjo. - Daug metų šokau, dainavau, - sakė pašnekovė, prisiminusi tuos laikus. Alfonsas Venckus, daug metų praleidęs vaikščiodamas po miškus, nuo gamtos nenutolo - ir dabar gyvena medžių apsuptame vienkiemyje, kur vėjas girgždina šulinio svirtį, o kieme žydi jurginai. Į šį nuostabų gamtos kampelį atvažiuoja vaikai ir anūkai. - Sveikata jau ne ta. Atvažiavę vaikai padeda nudirbti sunkesnius darbus,- sakė moteris. Stasės ir Alfonso Venckų pasveikinti su gražiu vestuvių jubiliejumi atvyko ir Kretingos rajono meras Valerijonas Kubilius, Savivaldybės administracijos direktorius Valerijonas Černeckis, rajono Tarybos narys Povilas Turauskis, Darbėnų seniūnijos darbuotojai: seniūnas Edvardas Stalmokas ir Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė Aldona Kairienė.
Kai kam – angelas, kai kam - prievaizdas
Vienų sutinkamos su meile, kitų palydimos keiksmais – tokių prieštaravimų kupina yra socialinio darbuotojo kasdienybė. Tuo įsitikinome vieną pusdienį kartu su Žalgirio seniūnijos socialine darbuotoja Stanislava Laurinavičiene aplankę seniūnijos žmones, kuriems reikalinga jos pagalba.
“Patinka darbas, ir dirbu jį smagiai“
Unikalus Lietuvoje Dapšauskų šeimynos orkestras
„Kai per vestuves sustoja groti dešimt mūsų giminės muzikantų su vaikais ir anūkais, atrodo, jog groja visas orkestras“, - tvirtino 72-ejų salantiškis Leonas Dapšauskas. Pats dar vaikystėje išmokęs mušti būgną ir pūsti „triūbą“, vėliau to išmokė ir visą savo šeimą – žmoną Genovaitę ir penkis vaikus: tris sūnus ir dvi dukteris. Šiandien Dapšauskų šeimos muzika yra laikoma tautos kultūros paveldo dalimi.
Numegztas gyvenimo kelias
Garbingo 90 metų jubiliejaus sulaukusi Zuzana Jablonskienė svečius pasitiko rankose laikydama virbalus ir bebaigiamas megzti kojines. Pasirodo, jog mezgimas – didžiausias darbėniškės pomėgis, gelbstintis ilgomis šaltomis žiemomis.
Atsimena grafą Tiškevičių
Padvariškė Sofija Rutienė atsimena tuos laikus, kai dar gyveno grafai Tiškevičiai. Jos tėvas Juozas Vičius, kaip pirmojo pasaulinio karo dalyvis, buvo atsidūręs Prancūzijoje. Grįžęs iš karo vyras išsimokė į kalvius ir dirbo pas grafą.
Gaisrą gesinti padėjo kaimynai
Patyrusi gaisro siaubą, juodupėniškė Danguolė Vaičekauskienė ne bėdojo dėl šeimą ištikusios nelaimės, o su pagarba ir dėkingumu pasakojo apie savo kaimynus, kurie, nelaukdami ugniagesių, puolė gesinti degančio ūkinio pastato.
Kretingiškiai eis tremtinių pėdomis
Kretingiškiai - tremtinė Danutė Blyža, politinių tremtinių ir kalinių sąjungos vadovė Valerija Žalienė, Pranciškonų gimnazijos mokinių prezidentas Ovidijus Žalys ir istorijos mokytoja metodininkė Jadvyga Petrauskienė išvyko į lietuvių tremties vietas. Išlydėti keliautojus į ekspediciją „Einame senelių, tėvų kančių keliais“ susirinko giminaičiai, bičiuliai ir buvę tremtiniai. Palaiminimą suteikė brolis Bernardas.
Jūra – sielai, padavėjos prijuostė - dėl pinigų
Dvidešimtmetė Liepynės kaimo gyventoja Greta Šukytė kas rytą sėda į savo žalią automobilį ir lekia prie jūros, kur tampa poilsiaujančiųjų angelu sargu – gelbėtojų komandos nare. Veterinarijos akademijos studentė teigia, jog gelbėtojos darbas – tai tik trumpa stotelė jos gyvenime.
“Manau, kad savo metus pragyvenau tikslingai”
Šiomis dienomis Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas švenčia savo 70-ies metų jubiliejų. Gyvenimą paskyręs miškams, šiandien jubiliatas sako: “Manau, jog savo metus pragyvenau tikslingai. Miškininko profesija man visada patiko. Patinka ir dabar”.
|
|
