|
|
|
(1851) 2024-05-07Sužydėjo, sužaliavo Kretingos turgus
Šiųmetis pavasaris, lyg humorą mėgstantis vaikėzas, gerokai papokštavo, ne juokais išgąsdinęs ne vieną augalų augintoją ir mėgėją. Bet netikėtai nusišypsojusi saulė vėl įkvėpė gyvybės ir kasdieninio džiaugsmo. Ir, nors praėjęs trečiadienis, gegužės 1-oji, kalendoriuje buvo pažymėta kaip šventinė diena, Kretingos turgavietėje nuo pat ankstaus ryto netrūko nei sodinukų prekeivių, nei pirkėjų. „Šiemet buvo gana šaltas pavasaris, todėl sezonas tik dabar prasideda, – tik įsukus į turgavietę šiltu žodžiu pasitiko kretingiškė Stasė Srėbalienė. – Pirmiausia prekyboje pasirodo našlaitės, paskui žmonės ima žvalgytis į pelargonijas, nes joms mažiausiai vandens reikia, mažiau priežiūros. Dabar į kapines perka, paskui, kiek vėliau, pradeda ir savo namus, aplinką puošti.“ Našlaites Stasė užsiaugina pati, bet prekiauja ir dukters užaugintomis pelargonijomis, agurkų ir pomidorų daigais. „Pamenu iš vaikystės, kaip rožes ir gvazdikus mano mama augino, tad aš nuo mažumės prie augalų“, – prisiminė Rolanda Slivskienė ir pridūrė, kad su vyru Broniumi abudu esą savoje stichijoje. „Žmonės dabar perka kapams, o po dviejų savaičių jau ir namus puoš, – į pokalbį įsiterpia Bronius. „Kapinių puošybos mados keičiasi, žmonės mažiau besodina, mažesni darosi gėlėms ant kapo skirti ploteliai“ – vyro mintį papildė Rolanda, o Bronius dar šmaikščiai pastebėjo, kad greičiausiai moteriškės išpuoselėtas rankas saugo, kruopščiai augintų nagų gaili, ko vyrams niekada nesuprasti. „Tiesiog nebenori žmonės įsipareigoti, prižiūrėti, važinėti laistyti“, – žemišką mažėjantį gėlių poreikį įžvelgė Rolanda. Jiedu su vyru našlaites užaugina patys, nusiperka tik mažyčius daigelius, kuriuos paskui puoselėja ir prekiauja. Kas lieka neišpardavus – dovanoja vienuolynui, savus namus puošiasi. R. ir B. Slivskiai kartu koja kojon žengia jau 50 metų, nuo Rolandos veido nedingsta šypsena, nes šalia Bronius vis kokiu juokeliu pokštaudamas linksmina ne tik ją, bet ir aplink esančius. „Su linksmais smagiau gyventi negu su rimtuoliais, linksmesnius ir ligos mažiau puola“, – juokavo Bronius.
Palangos miesto savivaldybė kartu su Palangos miesto socialinių paslaugų centru nuo 2022 metų įgyvendina projektą „Gerovės konsultantų modelio įdiegimas Palangos miesto savivaldybėje“. Numatytas projekto veiklų tęstinumo užtikrinimas – 5 metai po projekto pabaigos, t. y. iki 2029 m. gegužės mėn. Nuo projekto pradžios emocinių konsultantų paslaugos jau suteiktos 156-iems Palangos miesto gyventojams. Projekto vykdytoja Palangos miesto savivaldybė ir partneris Palangos miesto socialinių paslaugų centras balandžio mėnesį suorganizavo du renginius, skirtus pristatyti įgyvendintas projekto veiklas. Balandžio 20 d. įvyko netradicinis projekto baigiamasis renginys „Per fizinį aktyvumą į emocinę sveikatą“, kuris sukvietė daugiau kaip 50 palangiškių bei jų keturkojus augintinius į 7 km žygį Palangos miesto pušynais. Žygio tikslas – pristatyti jau dvejus metus vykstantį emocinės gerovės konsultantų projektą Palangos miesto savivaldybėje. Taip pat buvo pristatytas projekto tikslas, emocinės gerovės konsultantų paslaugų nauda, išdalinti informaciniai lankstinukai su emocinės gerovės konsultantų teikiamomis paslaugomis. Žygeivius renginio organizatoriai vaišino arbata, kareiviška koše, o susirinkusiuosius lydėjo geros emocijos ir puikus bendruomenės nusiteikimas.
Viešąjį interesą ginanti prokuratūra Plungės apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 7 tūkst. 693,71 Eur priteisimo iš buvusios Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės Jolitos Vaickienės. Šias pareigas ji ėjo nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., po to buvo paskirta į Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Kretingos rajono savivaldybės administracija J. Vaickienei per 2019–2023 metų savivaldybės tarybos kadenciją išmokėjo 9 tūkst. 603,51 Eur kompensaciją už veiklą, susijusią su Savivaldybės tarybos nario pareigomis. 61,49 proc. šios sumos – 5 tūkst. 611,15 Eur – sudarė išlaidos kanceliarinėms priemonėms. Šias priemones politikė įsigijo iš savo broliui priklausančios įmonės. Apklausiant J. Vaickienė nurodė dalį įsigytų kanceliarinių prekių išdalinusi socialiai remtinoms šeimoms. Moteris argumentavo prekes pirkusi iš savo šeimos nario įmonės todėl, kad brolio parduotuvė buvo priešais ofisą. Civilinį ieškinį Plungės apylinkės teismui pateikusi prokuratūra nusprendė, kad J. Vaickienei nepagrįstai buvo kompensuoti 5 tūkst. 611,15 Eur už išlaidas kanceliarinėms prekėms bei 2 tūkst. 58,46 Eur už išlaidas degalams. Priteisti Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai taip pat prašoma 24,10 Eur už kitas jai kompensuotas išlaidas. Civilinė byla nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.
Parengta pagal teismo informaciją
Neturėjo teisės, buvo dar ir išgėręs
Gegužės 1 d. apie 12.33 val. Salantuose sustabdytam teisės vairuoti neturinčiam 1983 m. gimusiam „Opel“ vairuotojui nustatytas 0,68 prom. neblaivumas.
„P. n.“ informacija
Viršijo greitį, vairavo chuliganiškai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai gegužės 1-ąją užfiksavo 145 įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, nustatė 5 neblaivius vairuotojus, už chuliganišką vairavimą ir smarkiai viršytą leistiną greitį buvo nubausti du motociklininkai, vienas jų neatsargiai važiavo Kretingos rajone. Apie 14.22 val. rajoniniame kelyje Darbėnai–Šventoji buvo sustabdytas motociklą BMW vairavęs 1967 m. gimęs vyras. Išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje jis lenkė ta pačia kryptimi važiavusius automobilius, taip pat gyvenvietėje nustatytą leistiną maksimalų važiavimo greitį viršijo 42 km/h. Pažeidėjui skirta 85 eurų bauda ir 3 mėn. atimta teisė vairuoti (pagal LR ANK 416 str. 4 ir 5 d., 420 str. 1 d.). Mobiliuoju greičio matuokliu šventinę dieną apskrityje iš viso užfiksuoti 127 leistino greičio viršijimo atvejai.
„P. n.“ informacija
Šiemet rajoninės „Futboliuko“ varžytuvės vyko naujajame Kretingos sporto centre. Varžytuves inicijavo Lietuvos futbolo federacija ir Masinio futbolo asociacija. Jau vienuoliktą kartą, nuo 2011 metų, varžytuves suorganizavo Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ komanda. Šiemet jas organizavo priešmokyklinio ugdymo mokytoja šių eilučių autorė Inga Žiaušienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Žemaitienė, joms talkino ikimokyklinio ugdymo mokytojos Stasė Anužienė ir Agnė Skliuderytė. Varžytuvėse dalyvavo 102 vaikai iš 10 rajono įstaigų: lopšelių-darželių „Pasaka“, „Žilvitis“, „Ąžuoliukas“, mokyklos-darželio „Žibutė“, Salantų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Rasa“, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Vydmantų gimnazijos Ikimokyklinio skyriaus „Pasagėlė“, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro, Kurmaičių pradinės mokyklos, Darbėnų gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus. Prieš pradedant varžytuves apšilimo mankštą vedė krepšinio gerbėjos mokytoja Agnė Skliuderytė ir lopšelio-darželio „Žilvitis“ mokytoja Žydrūnė Paulina Zulcaitė. Vaikų komandos žaidė šešiose paruoštose aikštelėse, kuriose teisėjavo futbolo akademijos „Minija“ treneriai: Martynas Viluckas, Arvydas Balsevičius, Dangirdas Žilinskas ir Arūnas Dievinas. „Futboliuko“ žaidimu siekiama skatinti, stiprinti draugystę ir sportinį bendradarbiavimą tarp projekto organizatorių, dalyvių, o taip pat ir kaimyninių bendruomenių. Stengėmės šitų tikslų pasiekti, nes nugalėjo draugystė, vaikai patenkino norą judėti ir buvo apdovanoti. Vaikų mokytojoms taip pat buvo organizuotas mini turnyras. Žaidė dvi mokytojų komandos, o vaikai emocingai jas palaikė. Ir kitais metais tradicinėse varžybose lauksime tokio gausaus būrio mažųjų sportininkų.
Inga ŽIAUŠIENĖ
Mokytoja
Klubo „Ardonas“ ir Palangos sporto centro sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo, dalyvavo Šilutėje įvykusiame tarptautiniame dziudo turnyre. Treneris pasidžiaugė, kad pirmąsias vietas užėmė: Karolina Eberling ir Emėja Beniušytė, antrąsias – Skaistė Ališauskaitė, Gintė Kazlauskaitė ir Aronas Vincevičius, trečiąsias – Goda Žadvainytė, Elžbieta Augustė Grikšaitė, Motiejus Beržanskis ir Armandas Buožius. Šiek tiek sėkmės pritrūko, bet neįkainojamos patirties įgijo šie sportininkai: Liepa Budrevičiūtė, Ugnė Trakytė, Ignas Danilevičius, Gytis Knieža, Adrijus Butkus, Aronas Norvaišas, Natas Palšys.
„P. n.“ informacija
Salantų miesto ir Imbarės seniūnijų sporto organizatorė Sonata Valinskienė vieną šventadienių Salantų ir Imbarės bendruomenių narius pakvietė dalyvauti smiginio ir šaudymo iš pneumatinio šautuvo varžybose. „Šių varžybų tikslas – suburti bendruomenes, skatinti bendradarbiavimą, suteikti galimybę užsiimti kitokia, netradicine veikla, ir, žinoma, pasirengti artėjančioms Kretingos rajono seniūnijų sporto žaidynėms“, – sakė S. Valinskienė. Šaudymo iš pneumatinio šautuvo nugalėtoju tapo Paulius Dobrovolskis, antra vieta atiteko Gediminui Bušmai, trečią vietą iškovojo Virginija Valienė. Smiginio varžybose pirma vieta atiteko Jovilei Skersytei, antra – Gediminui Bušmai, trečia – Agnei Vaniuchinai.
„P. n.“ informacija
Gegužės 3 d. Kretingos „Minija“, treniruojama Tjago Bomfim, namuose žaidė VIII turo rungtynes „TOPsport“ I lygoje su lygos lyderiais Klaipėdos „Neptūnu“ ir su jais išsiskyrė taikiai 2:2. Pirmą kartą šį sezoną Kretingos miesto centriniame stadione žaidę „Minijos“ futbolininkai 17-ą min. pagrasino varžovams pavojingu smūgiu, Nark Junior iš baudos aikštelės prieigų atliko klastingą smūgį ir vartininkui teko siųsti kamuolį į kampinį. 20-ą minutę „Minija“ surengė reidą kairiuoju kraštu – krašto gynėjas Bekaye Diawara atliko puikų perdavimą Kohei Yoshida ir jis, vietinės publikos džiaugsmui, pasiuntė kamuolį į tinklą, bet teisėjai užfiksavo nuošalę ir rezultatas nepasikeitė. 40-ą min. varžovai atliko pavojingą baudos smūgį, bet vartininkui Rostyslav’ui Bielov’ui pavyko pasiųsti kamuolį už galinės linijos.
Kuria išsvajotus namus ir darbo vietas
Nedideliais, tačiau tvirtais žingsniais, viską gerai apgalvodami, 35-erių metų Jurgita ir 41-erių Mindaugas Bružai savo išsvajotus namus, tuo pačiu – ir verslą, kuria Lazdininkų kaime Kretingos rajone. „Taip jau nutiko, kad Bružai įsigijo seną Bružų sodybą“, – sutapimą paminėjusi Jurga teigė, kad jie su vyru gyvenimo kaime nebijo. Ji tęsė mintį: „Vyras iš Telšių, nuo mažens išmokytas dirbti įvairius darbus, visada mamai, mano anytai Aleksandrai Bružienei padėdavęs dirbti žemės darbus, aš – iš ūkininkų šeimos, dar ir dabar mano tėvai Irena ir Jurgis Petkai Lenkimuose Skuodo rajone vysto pieno ūkį. Lazdininkai mums bus jau treti namai, ir čia mus atvedė platesnių erdvių ir gamtos, gryno oro poreikis.“ Įsigijusi sodybą Lazdininkuose jauna šeima, auginanti 7-erių Motiejų ir 5-erių Uršulę, per pastaruosius kelerius metus nuveikė tikrai daug: lauko akmenimis, kurių prireikė dešimtimis tūkstančių tonų, išgrindė grindinį, surentė pirtį, kuri, sakė, skirta tik šeimos ir artimų žmonių, draugų poreikiams. Iškasė du tvenkinius, didesniajame, 13 arų ploto, įveisė žuvies, kitas, mažėlesnis, gelbsti sausinant sodybą. Sutvarkė aplinką ir laukia sužaliuojant dukrai pasodintos liepos, o sūnui – ąžuolo, pirmuosius žiedus išskleidė kuriama sakurų alėja, sukurta vaikų žaidimo erdvė.
Kretingoje gyvenantis Pranas Skierys pats atvėrė duris su šimtuoju gimtadieniu jį pasveikinti atvykusiems Kretingos rajono savivaldybės vadovams – merui Antanui Kalniui, vicemerei Vaidai Jakumienei ir mero patarėjui Albertui Barauskui. Šimtametis nuosavame name jau penkerius metus, kai amžinybėn išėjo jo žmona, gyvena vienas. Namas šildomas malkomis, kurių jau pasirūpino ateinančiai žiemai. Pats kūrena rūsyje esantį katilą. Laiptais savo kojomis kasdien kyla ir leidžiasi į antrame aukšte esantį miegamąjį. Neseniai lankėsi pas savo gydytoją Nikolajų Talancevą. „Pamatavo kraujospūdį, padarė širdies kardiogramą, pasakė, kad sveikas esu“, – pasakojo šimtametis. Paklaustas, ką valgo, sakė: „Viską – duoną, sviestą, dešrą, karšto rūkymo kumpį. Sriubos nemėgstu.“ Vakarienę valgo ne vėliau kaip 19 val., „kad pilvas neužaugtų“. Įsikalbėjus sužinojome, kad rytais keliasi apie aštuntą, pasikloja lovą ir, nusileidęs į virtuvę, pasidaro ir išgeria po du nemažus – apie 300 ml talpos – kavos puodus, nes rytmečiais kraujospūdis būna žemesnis ir parodė kraujospūdžio aparate užfiksuotą šimtojo gimtadienio – gegužės 6 d. – ryto matavimo duomenis: 78 ir 120, be jokių vaistų! Ilgaamžis atviravo, kad klausa, rega, pusiausvyra jau šlubuoja, tačiau jis puikiai sekė ir palaikė pokalbį, buvo galantiškas su viešniomis. Kasdien skaito, muzikos paklauso, žiūri televizorių – žinias ir ypač krepšinį, krepšinio rungtynes kartais ir iki 24 val. nakties, kai šios užsitęsia.
Šv. Florijono diena su akcijomis ir atrakcijomis
Gaisrų sergėtojo šv. Florijono garbei Kretingos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje mažiesiems rajono mokyklų ugdytiniams ir paaugliams buvo surengta Atvirų durų diena, o meras Antanas Kalnius profesinės šventės proga tradiciškai padėkos raštais apdovanojo labiausiai šiais metais nusipelniusius ugniagesius gelbėtojus. Emocijos vaikų veiduose Penktadienį Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos prieigos Tiekėjų gatvėje šurmulio prisipildė nuo pat ryto: atidaryta Pranciškonų gimnazijos pradinukų darbų paroda, mokytojos Renatos Lazdauskienės ir jos padėjėjos Gintarės Rudienės atlydėtiems ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams iš Rūdaičių mokyklos, taip pat Darbėnų gimnazijos vaikams surengtos estafetės varžybos. Po jų skyrininkas Saulius Noreika papasakojo apie ugniagesių gelbėtojų darbui reikalingus gesinimo įrankius, hidraulinę įrangą, naudojamą autoįvykių metu, pademonstravo, kaip ji veikia, kantriai atsakinėjo į mažųjų klausimus. „Kas kada vaikams būna neįdomu? Viskas jiems įdomu“, – šypsojosi smalsia auditorija patenkintas 16-a metų tarnyboje dirbantis vyras. Jo paties šeimoje užaugo 4 vaikai, iš kurių du irgi dirba Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje – vienas čia, Kretingoje, o kitas – Gargžduose. S. Noreika teigė sūnų neskatinęs sekti savo pavyzdžiu, bet ir nestabdęs. „Jie pasirinko patys, ir, jeigu profesiją mėgs taip, kaip aš, – viskas bus gerai“, – atviravo Saulius. Kol pasirodys Marijono Daujoto progimnazijos septintokai, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Lukošienė Vydmantų gimnazijos pradinukams pasakojo ir tiems, kurie norėjo, leido įsiropšti į gaisrinę mašiną, kuria ugniagesiai važiuoja gesinti gaisrų, pamatyti, kaip atrodo iš vidaus, kokia įranga naudojama. O pamatyti norėjo visi 11 antrokų, kuriuos čia atsivežė mokytoja Vanda Končiuvienė, tad prie mašinos nuolat rikiavosi eilutė. „Vaikai iš anksto džiaugsmingai pasitiko žinią, kad turėsim kitokią pamoką kitokioje aplinkoje, jie to laukė. Pažiūrėkit, kiek jų veiduose dabar gerų emocijų!“ – šypsojosi mokytoja.
Pastaruoju metu vis dažniau tenka diskutuoti apie Kretingos psichikos sveikatos centro teikiamas paslaugas ir ar jos tenkina žmonių poreikius. Sausa statistika yra tik skaičiai. Jie gali būti iš pirmo žvilgsnio nuteikiantys pozityviai, tačiau, kasdien tiesiogiai bendraudama su žmonėmis, žinau, kad realybė yra gerokai liūdnesnė. Ypač, kai kalbame apie vaikus ir paauglius. Ne paslaptis, kad ne tik Kretingoje, bet ir visoje Lietuvoje ypač trūksta vaikų psichiatrų, psichoterapeutų ir psichologų. Kiekvienas, susipažinęs su 2023 m. Kretingos psichikos sveikatos centro veiklos ataskaita, be vargo pastebės, kad tiek Kretingos psichikos centre, tiek Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dirbantys specialistai susiduria su didžiuliais krūviais, o pagalbos vaikams ir paaugliams prireikia vis dažniau. Neretai specialistams tenka aukoti ir savo laisvalaikį, nes padėti krizės ištiktam vaikui būtina neatidėliotinai. Pastaruoju metu itin išryškėjo vaikų emocinės psichologinės problemos, susijusios su pokyčiais ir iššūkiais mokykloje dėl tarpinių patikrinimų. Manau, kad atėjo metas imtis pokyčių ir daugiau dėmesio skirti Kretingos rajono psichinės pagalbos vaikams ir paaugliams sistemai. Turėtume rasti galimybę finansuoti ir įsteigti psichikos dienos stacionarą vaikams ir paaugliams Kretingoje. Tokio stacionaro paslaugos ypač veiksmingos ir reikalingos vaikams po suicido, turintiems psichologinių problemų, polinkį į savižalą, turintiems valgymo sutrikimų ar tiesiog susidūrusiems su emocinėmis problemomis.
|
|
