Dvidešimt metų – tik žingsnis istorijoje, bet šuolis gyvenimo kokybei

Vilima MEŠKAUSKIENĖ „Telšių ŽINIOS“

Europos Sąjunga vienija 27 šalių įvairovę, kurios dalimi nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos esame ir mes, lietuviai. Kartu siekiame taikos ir gerovės, turtiname vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa. Specialus interviu su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinąja vadove Agne Kazlauskaite.

– Lietuva ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Gal galite prisiminti svarbiausius akcentus, emocijas, dėl ko lietuviams tai buvo svarbus, bet kartu ir daug diskusijų kėlęs žingsnis. Jūsų nuomone, ar gyventojų lūkesčiai patenkinti? Kas džiugina, dėl ko nerimauta? Ar lengvu keliu žengia Lietuva?

– Lietuviai, ruošdamiesi stojimui į ES ir NATO, suprato, kad narystė abiejose organizacijose – mūsų skydas nuo negandų ir netikrumo. Žinoma, būta ir diskusinių klausimų. Labiausiai visuomenėje ir žiniasklaidoje diskutuota apie žemės ūkį ir energetiką, konkrečiai Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Tos temos išlieka aktualios ir šiandien, tik jau kitoje plotmėje, esant naujai geopolitinei situacijai. Neseniai per Europą nusiritusi ūkininkų protestų banga, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos ūkininkai, įrodė, kad yra daug bendrų spręstinų problemų, ir reikia tartis, kaip atliepti visų lūkesčius.

2004 m. dar niekas neįsivaizdavo, kad Lietuva visiškai atsisakys naftos ir dujų importo iš Rusijos. Geopolitiniai pokyčiai privertė spręsti greitai ir efektyviai. Šiandien Lietuva daro didelius žingsnius, kad visiškai užsitikrintų energetinę nepriklausomybę, statydama saulės elektrinių parkus ir plėtodama kitus energijos gamybos būdus.

Negalima nepastebėti tiek šių sričių, tiek visos visuomenės pokyčių, ir juos darė visa Lietuva, mokydamasi veikti naujomis sąlygomis, ieškodama naujų galimybių savo idėjoms, naujų rinkų produktams. Tai rodo statistika, dominuojančios eksporto kryptys į Europos Sąjungos valstybes.

2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, 2013 m. pirmininkavo ES Tarybai, 2015 m. įsivedė eurą. Daug ES investicijų per dvidešimtmetį skirta inovacijoms ir mokslui, šalies mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai per „Erasmus+“ programą sėmėsi patirties ir įgūdžių įvairiose šalyse. Būti atviriems, pasiimti, kas geriausia, ir pritaikyti sau – tokia yra modernios visuomenės kūrimo ir tobulėjimo sąlyga. Ir Lietuva tai puikiai daro 20 metų būdama Europos Sąjungoje.

Be to, mūsų pasiekimai yra įkvėpimas mūsų kaimynams, kurie šiandien krauju kovoja už savo ir Europos laisvę.

– Europos Komisija kiekvienoje šalyje turi savo atstovybes. Kokia pagrindinė jų misija? Kaip randate kontaktą su eiliniais Lietuvos piliečiais? Ar jis būtinas?

– Atstovybė yra Europos Komisijos akys, ausys ir balsas Lietuvoje: mes teikiame informaciją visuomenei ir žiniasklaidai apie EK veiklą ir iniciatyvas, koordinuojame EK narių vizitus Lietuvoje, organizuojame renginius įvairiomis temomis, taip pat informuojame Europos Komisiją apie įvykius ir tendencijas mūsų šalyje.

Ryšys su piliečiais būtinas. Jį palaikyti stengiamės įvairiais būdais – bendraudami su žiniasklaida ir socialiniuose tinkluose, kviesdami žmones į renginius tiek sostinėje, tiek regionuose. Taip pat artimesnį ryšį palaikome per „Europe Direct“ centrus, veikiančius dešimtyje Lietuvos miestų. Ryšių palaikymas ES institucijas priartina arčiau gyventojų ir leidžia mums geriau informuoti Europos Komisiją apie tai, kas rūpi Lietuvos gyventojams ir kas juos jaudina.

– Trumpai priminkite ES valdymo modelį. Susitikimuose su skaitytojais tenka girdėti nuogąstavimų: „Mūsų valdžia vykdo tai, ką „nuleidžia“ Europos Sąjunga.“ Kiek tame yra tiesos?

– Europos Sąjungoje visi sprendimai priimami siekiant surasti kompromisą tarp skirtingų valstybių ir jų piliečių interesų. Visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą, dalyvauja šiame procese lygiomis teisėmis, visų jų balsas yra girdimas ir sprendimas priimamas tik tuomet, kai surandamas konsensusas.

ES sprendimų priėmimo procese dalyvauja trys pagrindinės institucijos – Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija. Europos Parlamentas atstovauja ES piliečiams. Lietuvoje renkame 11 EP narių. EP nariai jungiasi į frakcijas pagal politines pažiūras, o ne pagal kilmės valstybę.

ES Taryba atstovauja ES šalių vyriausybėms. Tarybos posėdžiuose dalyvauja ministrai, kuruojantys tą sritį, kuriai priklauso darbotvarkėje numatyti klausimai. Pavyzdžiui, jei sprendžiami su „Rail Baltica“ susiję klausimai, posėdyje dalyvauja už transportą atsakingi ministrai, įskaitant Lietuvos susisiekimo ministrą. Jei diskutuojama dėl išmokų ūkininkams, į posėdį renkasi žemės ūkio ministrai iš visų 27 ES šalių.

Europos Komisija atstovauja bendriems ES interesams. Ją sudaro 27 nariai, t. y. po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Prieš pradėdami eiti pareigas, visi EK nariai įsipareigoja ginti ne juos delegavusios šalies, o visos Europos interesą. EK teikia teisės aktų projektus ir dėl jų tariasi ES Taryba ir Europos Parlamentas.

Lietuva jau dvidešimt metų yra pilnateisė ES sprendimų priėmimo proceso dalyvė. Lietuvos institucijos yra sukaupusios didelę patirtį, kuria gali naudotis ne tik diskutuojant apie būsimus sprendimus, bet ir dalytis šia patirtimi su šalimis kandidatėmis, pavyzdžiui, Ukraina.

– Gyventojai nuolat diskutuoja apie pinigus: koks tas Europos Sąjungos biudžetas, kaip jis skirstomas? Kiek moka ir, svarbiausia, kiek gauna Lietuva? Pakalbėkime visiems suprantama kalba apie pinigus.

– ES biudžetas planuojamas septyneriems metams. Daugiamečio biudžeto projektą pasiūlo Europos Komisija, dėl kurio vėliau susitaria ES Taryba ir Europos Parlamentas. 2020 m. buvo susitarta dėl 2021–2027 m. biudžeto, jis siekia 1,2 trilijono eurų.

Tai gali skambėti kaip didelė suma, tačiau ji siekia vos 1 proc. ES bendrojo vidaus produkto, kai nacionaliniai ES valstybių narių biudžetai vidutiniškai perskirsto daugiau nei 40 proc. BVP. Vis dėlto ES finansuojamos programos yra labai svarbios ES ir valstybių narių raidai. Beveik trečdalis šio biudžeto skirta sanglaudos politikai, kuria yra remiami mažiau išsivystę ES regionai. Arti kito trečdalio yra skirta bendrajai žemės ūkio politikai ir kaimo plėtrai. ES biudžetas taip pat finansuoja tokias priemones, kaip mokslo programa „Europos horizontas“, „Erasmus+“ studentų mainų programa, teikia paramą strategiškai svarbioms transporto ar energetikos jungtims. Iš šių programų daug naudos gauna ir Lietuva. Pavyzdžiui, 2021–2027 m. Lietuva gaus 6,5 mlrd. eurų iš struktūrinių fondų, 1,4 mlrd. eurų kaimo plėtrai ir 4 mlrd. eurų žemės ūkiui. Kadangi Europą 2020 m. užklupo pandemija ir beprecedentis ekonomikos šokas, ES valstybės susitarė ir dėl papildomo 800 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketo, vadinamo „Naujos kartos Europa“. Iš jo Lietuva gaus 2,3 mlrd. eurų subsidijų ir 1,5 mlrd. eurų paskolų. Šios lėšos bus nukreiptos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai Lietuvoje, reformoms švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse finansuoti.

ES biudžetas finansuojamas mokesčiais – muitais, neperdirbto plastiko mokesčiu, taip pat į ES biudžetą patenka dalis valstybėse narėse surinkto PVM. Didžiausią ES biudžeto pajamų dalį sudaro ES valstybių narių įnašai, kurie priklauso nuo šalių ekonomikų dydžio. Lietuva į ES biudžetą šiuo metu įmoka beveik 700 mln. eurų per metus. Finansų ministerijos skaičiavimu, Lietuva už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą atgauna apie 3 eurus, t. y. keliskart daugiau, nei įmoka.

– Kokie Lietuvos projektai, finansuojami iš ES fondų, atnešė daugiausia naudos mūsų kraštui? Gal galite išskirti Žemaitijos regioną?

– Žemaitijos regione daug istorinių ir gamtos objektų, išplėtota tekstilės, meno dirbinių, baldų gamyba, dominuoja maisto, naftos perdirbimo pramonė. ES finansinė parama skiriama ekonomikai plėtoti ir gyventojų gerovei gerinti. Sunku pamatuoti kiekvieno projekto tiesiogiai teikiamą naudą, tačiau kaip ryškesnius pavyzdžius galima išskirti ligoninių atnaujinimą, Telšių dumblo apdorojimo įrenginių, kuriais tvarkant dumblą mažinama aplinkos tarša ir papildomai pagaminama šilumos ir elektros energija, statybą, Plungės dvaro sodybos M. Oginskio rūmų rekonstrukciją. Svarbu paminėti pokyčius Mažeikiuose – remiantis ES Teisingos pertvarkos fondu siekiama, kad būtų sumažinta naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose keliama tarša. Šio fondo kuriamą naudą visam regionui pamatysime ateityje.

– Studijų, stažuočių ir darbo galimybės ES šalyse domina mūsų regiono gyventojus. Kaip ir kur gauti naujausią ir, kaip sakoma, geriausią informaciją?

– Bendrą informaciją apie studijų, stažuočių ir darbo galimybes ES šalyse galite rasti mūsų atstovybės svetainėje lithuania.representation.ec.europa.eu, skiltyje „Gyvenimas, darbas, studijos“. Taip pat informacijos apie darbo galimybes galite ieškoti „EURES Lietuva“ svetainėje, o studijų ir stažuočių informaciją rasite „Erasmus+“ interneto svetainėje. Naujausią informaciją galite sekti Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, „Erasmus+“ ir „EURES Lietuva“ socialiniuose tinkluose. Žinoma, rasti tokią informaciją padės ir „Europe Direct“ centrai jūsų regione.

– Kokiomis nuotaikomis švęsime Lietuvos narystės ES sukaktį? Gal turite viliojančių patarimų ir pasiūlymų žemaičiams?

– Įdomu permąstyti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį: ką Lietuva nuveikė kelyje į Europos Sąjungą? Kaip balsavome referendume dėl narystės ES, kokios buvo žmonių nuotaikos?

Galvodami, kad žmonėms bus įdomu nusikelti 20 metų į praeitį, surinkome tų laikų nuotraukas, komunikacijoje naudotus plakatus. Visa tai eksponuojame parodoje, keliaujančioje per Lietuvą. Ji atvyks ir į Žemaitijos regioną. Tad kviečiu apsilankyti.

Dvidešimt metų – nedidelis žingsnis tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje, tačiau didelis šuolis mūsų gyvenimo kokybei. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje sėkmės istoriją kasdien savo darbu, žiniomis ir pilietiškumu kuria visi Lietuvos žmonės, dirbantys įvairiausiose srityse – nuo kultūros ir švietimo iki žemės ūkio ar aukštųjų technologijų.

• Rašyti komentarą (0)