|
|
|
(1852) 2024-05-10Rinkėjų lūpose žodžiai „saugumas“, „taika“, „sąžinė“
Vakar baigėsi tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio – Lietuvoje trukęs išankstinis balsavimas šalies Prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės. Dalis pareigą atliko iš anksto Kretingoje balsavimo punktas buvo įsteigtas tik vienintelėje vietoje – rajono Savivaldybės antrame aukšte. Čia pirmieji darbą pradėjo įvairių partijų deleguoti komisijos nariai: Renata Lukauskienė, Laura Bunė, Tomas Lapė, Mindaugas Mickus, pirmininkė Alma Voveraitienė. „Iš viso mūsų turėtų būti trylika, bet veiklą esam pasiskirstę pagal grafiką“, – sakė komisijos narė R. Lukauskienė. Pirmojo rinkėjo sulaukta vos kelios minutės po 7 val., iki 10.30 val. balsavusiųjų jau buvo maždaug 60, o iki ketvirtadienio 14-os valandos šis skaičius išaugo iki 1 tūkst. 55.
Balsavimo procedūra paprasta – rinkėjai pateikdavo savo asmens dokumentą, iš komisijos nario gaudavo specialų balsavimo lapą, su kuriuo priėję prie kito komisijos nario pasiimdavo du vokus ir du balsavimo biuletenius – Prezidento rinkimų ir referendumo. Juos užpildžius, viską sudėdavo į vokus ir grąžindavo komisijos nariui, kad šis užklijuotų specialų lipduką, tada įmesdavo į balsadėžę. Dvyliktus metus komisijos pirmininkės pareigas einanti, dar nuo seniau kaip narė komisijose dirbanti A. Voveraitienė teigė pastebėjusi, kad, nors rinkėjų aktyvumas paprastai didesnis būna per savivaldos rinkimus – ypač gausa nustebino pastarieji, – džiugina, kad per šiuos daugiau ir jaunimo. Nors išankstinis balsavimas skirtas tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių rinkimuose negalės dalyvauti pagrindinę dieną, tai yra sekmadienį, anot pirmininkės, šia proga mėgsta pasinaudoti ir tiesiog norintieji turėti laisvą savaitgalį, galbūt ramiai sėdėti prie televizoriaus, sekti naujienas, laukti rezultatų.
Darbuotojo laiką planuos išmanieji įrenginiai
Į „Pajūrio naujienų“ redakciją kreipėsi Kretingos socialinių paslaugų centro klientė, gaunanti socialines paslaugas namuose. Moteriai neramu sužinojus, kad Kretingos socialinių paslaugų centro administracija savo socialiniams darbuotojams, kurie teikia įvairias socialines paslaugas gyventojams namuose, į išmaniuosius telefonus planuoja įdiegti specialias programėles, kurios fiksuos darbuotojo laiką, skirtą paslaugas gaunančiam žmogui. Tokias paslaugas gaunančią klientę neramino, kad tiksliai fiksuotas laikas turės įtakos žmogiškajam tarpusavio ryšiui tarp kliento ir darbuotojo, nebeliks laiko pokalbiui, bendravimui. Pasak moters, jai šis ryšys labai svarbus, kai atvykusi darbuotoja ne tik automatiškai atlieka savo pareigas, bet ir pasikalba, palydi į biblioteką, padeda išsirinkti knygą, kartu aptaria peržiūrėtą laidą ar naujienas. Klientė baiminosi, kad, įdiegus programėlę, kuri fiksuos darbuotojo laiką, nebeliks žmogiškojo ryšio ir šilumos, nes atėjęs darbuotojas, žiūrėdamas į laikrodį, skubės atlikti tik tai, kas jam priklauso pagal įstatymą.
Geriamąjį vandenį 12 tūkstančių namų ūkių tiekianti uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, minint Vandentvarkos darbuotojų dieną, šios savaitės pradžioje plačiai atvėrė duris savo klientams, rajono moksleiviams, politikams – parodė, kaip veikia Kretingos miesto vandenvietė, nuotekų valykla. Tądien buvo paskelbti ir apdovanoti mokinių plakatų konkurso „Aš už švarų vandenį“ nugalėtojai. „Siekis, kad įmonės Atvirų durų diena taptų kasmetine tradicija ir sudomintų kuo daugiau žmonių, kad žmonės sužinotų, pamatytų, kiek pastangų reikia, kol švarus geriamas vanduo pasiekia čiaupą jų namuose, kad geriamojo vandens ištekliai nėra begaliniai, koks svarbus ekologinei sistemai yra buityje, pramonėje susidarančių nuotekų išvalymas“, – sakė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė. Pasidžiaugusi, kad ekskursijoje dalyvavo 4 moksleivių grupės, bendrovės vadovė apgailestavo, kad į renginį atvyko tik du Savivaldybės tarybos politikai – Violeta Turauskaitė ir Steponas Baltuonis. Tiek jie, tiek kartu su jais buvusios Savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir vicemerė Vaida Jakumienė vandenvietėje, nuotekų valykloje lankėsi pirmą kartą, turėjo galimybę iš arčiau pažinti šią Savivaldybės įmonę, jos problemas.
Žinių ir patirties sėmėsi užsienio mokymo įstaigose
Sėkmingai tarptautinius projektus vykdantis Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras ir jo Kretingos filialas mokiniams suteikia galimybę žinių ir patirties semtis užsienio mokymo įstaigose ir įmonėse. Kaip teigė profesinio mokymo centro projektų specialistė Agnė Mikniūtė, mokiniai į Daniją ir į Vokietiją trumpalaikio mokinių mobilumo mokymosi tikslais buvo išvykę pagal Erasmus+ programos projektą, ir virėjų bei mechatronikų vizitai truko po geras tris savaites. Penki virėjo programos I kurso mokiniai Mindaugas Mažeikis, Nida Savickaitė, Uršulė Dimgailaitė, Rugilė Masedunskytė, Vilius Mažeikis buvo išvykę į Danijos Karalystės Randerso miestą, kur virėjo programos pamokas lankė jame esančioje profesinėje mokykloje TRADIUM. „Vieną dieną per savaitę mokiniai vykdavo į skirtingas maitinimo įstaigas ir praktikuodavosi realiose darbo vietose – skirtingose maitinimo įstaigose“, – mokymus apibūdino projektų specialistė, kurios pastebėjimu, mokiniai ne tik pagilino profesines žinias, bet ir įgijo savarankiškumo įgūdžių – kartu su mokiniais išvykusi Kretingos filialo mokymo dalies administratorė Giedrė Zuberniūtė mokinius globojo tik dalį viešnagės – kitą likusį mokymams skirtą laiką mokiniai Danijoje išbuvo savarankiškai. Automatinių sistemų mechatroniko programos mokiniai Julius Žiaušys, Matas Velyka, Emas Ginvilas, Grantas Bončkus savo praktinius įgūdžius tobulino Vokietijoje, Verdeno mieste įsikūrusioje MARS PETCARE gamykloje. Pirmakursiai rotacijos principu vieną savaitę vykdavo į „Mars“ gamyklą, o kitas dvi savaites lankė mechatronikų pamokas Verdeno profesinėje mokykloje „Berufsbildende Schulen Verden“. Vėlgi vaikinus lydėjęs Kretingos filialo mechatronikų programos profesijos mokytojas Mindaugas Rumeika su jais tepabuvo savaitę, likusį laiką mokiniai buvo atsakingi patys už save.
„Įvairiapusė ir dinamiška Iškilmingo baleto gala koncerto programa, kurioje klasikinis šokis jungsis su šiuolaikiniu šokio repertuaru, neabejotinai žada tikrą puotą jūsų akims“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas. Koncertas naujausiame bei moderniausiame šalies muzikiniame teatre jūsų laukia gegužės 17 dieną 18.30 valandą. Baleto gala koncertas skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmų atidarymui ir teatro baleto trupės naujo raidos etapo pradžiai. Kuo tai svarbu teatro baleto artistams? Teatro atidarymo gala koncertas svarbus ne tik šio teatro baleto trupės artistams, kurie labai nori scenoje pasirodyti kartu su pasaulinio garso atlikėjais, bet ir koncertą stebėsiančiai publikai. Jai – tai galimybė pasimėgauti baleto artistų įvairiapusiškumu ir, žinoma, atlikimo kokybe. Baleto artistams gala koncertas unikali galimybė dalintis, bendrauti ir tyrinėti, mokytis, o svarbiausia pasimėgauti išskirtine proga tai daryti mūsų naujo teatro scenoje. Baleto trupė labai laukė savo naujų namų – savo erdvės, savo studijos, persirengimo kambarių, savo scenos. Šokėjai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia darbe, ne veltui sakome, kad teatras yra baleto artistų antrieji namai. Štai kodėl svarbu turėti savo erdvę, kur galima kurti ir augti. Viliaus Orvido „taiklus nepataikymas“
Kretingos pranciškonų vienuolyne buvo surengtas atminimo vakaras, skirtas dviejų iš Žemaitijos kilusių garsių asmenybių – medžio ir akmens skulptoriaus pranciškono Viliaus Orvido ir jam didžiulę įtaką dariusio mąstytojo disidento Justino Mikučio – atminimui. Lietuvoje – šaknys ir Orvidų trauka Į vienuolyno refektorių rinkosi V. Orvidą pažinoję žmonės, menininkai, vienuoliai, o jų centre – garsus ukrainiečių režisierius, operatorius, scenaristas Oleksandras Dirdovskij (Oleksandr Dirdovskyi), sukūręs daugiau kaip 45 filmus, laimėjęs ne vieno tarptautinio kino festivalio prizą. Į Kretingą jis atvežė kelis Viliui skirtus savo filmus ar jų fragmentus: „Allusion“ – 2007 m., „Vilius Gabrielius. VII sąsiuvinys“ – 1992 m., „Orvidų sodybos medinės skulptūros. Aware“ – 2023 m. Menininkas tvirtino, kad abu su žmona Larisa Dirdovska, kuri taip pat dalyvavo atminimo vakare, jau 31-erius metus domisi V. Orvido kūryba. 1990 m. jis gyveno Orvidų sodyboje, o 1992-aisiais, praėjus vos dviem mėnesiams po jo mirties, kūrė ten pirmąjį filmą „Vilius Gabrielius“, vėliau – dar kelis filmus. Prasidėjus karui Ukrainoje, pasitraukė iš Kijevo ir apsistojo Vilniuje. Jis tvirtino, kad jo šaknys – Lietuvoje, todėl ši šalis jam ypatinga: ne vien dėl protėvių, bet ir todėl, kad čia gyveno genialus kūrėjas Vilius Orvidas. Režisierius prisiminė, kaip pirmąsyk su grupe Ukrainos bohemos atstovų atkako į Orvidų sodybą Gargždelėje – ši tuomet jam priminė rojų žemėje: „Fantastinė vieta, laisvesnės vietos tuo metu neįmanoma buvo rasti. Vienas vienuolis tuomet pasakė: jeigu dabar gyventų Jėzus, jis gyventų būtent šioje sodyboje.“
Sodyba – tarsi Nojaus laivas Po V. Orvido mirties, O. Dirdovskij dar kelissyk atvyko į Lietuvą, suko filmus apie Viliaus gyvenimą ir kūrybą. Apie paskutinį jo buvimo žemėje laiką prieš kamerą dalinosi bičiuliai ir liudininkai. Parodžiau ir kitokią sodybos pusę, tai nepatiko Viliaus artimiesiems, paveldėjusiems sodybą. Todėl, režisierius atviravo, Gargždelėje jis tapęs „persona non grata“, į sodybą filmuoti patekdavęs kone partizaniniu būdu, o sykį – persirengęs moterimi. Labai apmaudu, sakė jis, kad kaskart atvykus, jis pamato, kaip nuo laiko nyksta medinės Viliaus skulptūros, kurias su džiaugsmu priimtų bet kuris muziejus. Kuo gi filmų kūrėją Oleksandrą taip traukė ši vieta? „Įsižiūrėję į sodybos kūrinius, jaučiame tiesos paprastumą, amžinumą laikinume, lacrime rerum (lotyniškai – verkiančius daiktus). Besilankant sodyboje, pavergia netobulas grožis, o kartu – ir nerimas, kad mes, Viliaus pasekėjai, nepajėgiame išsaugoti daugelio skulptūrų, prislopintas jų gelmių grožis – jau beišeinąs į nebūtį.
Filmuojant ir apima graudulys – išgyvename ir savo vienatvę tarsi bendrą žmogaus ir skulptūros likimą. Tėvo ir sūnaus Orvidų, jo bičiulių sukurtą trikampę erdvę – tokia buvo unikalios sodybos forma, pokyčius, praregėjimus drįstame vadinti lietuviškuoju Aware (Žinančiuoju). Ši sodyba mums visiems tarsi Nojaus laivas, apie kurį paskutiniame savo interviu ir kalbėjo Vilius Orvidas“, – tokiomis įžvalgomis dalijosi režisierius.
Nežemiška „Būčių sinergija“ – transliacija į žiūrovo intelektą
Nuo gegužės 3-iosios Kretingos Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parodų erdvė pasipuošė grafikos darbų paroda „Būčių sinergija“ – ryškių spalvų paveikslais, tarp kurių jaukiai žiūrisi ir juodai-balti grafikos darbai. Dauguma šių paveikslų priskiriami meta-postmodernizmo krypčiai, kuriai menininkas Gediminas Bytautas yra ištikimas daugiau negu dešimtmetį. Unikalūs jo kūrybos darbai tiesiog hipnotizuoja žiūrovą, įtraukdami jį lyg į daugiasluoksnių išmatavimų dimensiją, kuri užburia savo formų grakštumu ir gyliu. Pasak šių darbų kūrėjo, paveikslai – tai būties suvokimas tarp kuriančiojo ir žvelgiančiojo į jį. Tai tarytum transliacija į žiūrovo intelektą, nes kiekvienas juos gali interpretuoti savaip, atskiras išryškintas kūrinio detales suvesdamas į visumą. Viename paveikslų lyg netyčia įsipynęs įrašas sako: „Lyg žvelgtum į šalimais esančią būtį įžvelgtum joje būtinumą būti“. Ir tuo pačiu, uždengus vieną įrašo dalį, it veidrodyje atsispindinti kita dalis sukuria atsakymą žiūrinčiajam, nuvesdama jį giliau tyrinėti būties visumos. „Visumą sudaro visa, kas yra nuo paveikslo kūrėjo iki į šį paveikslą žvelgiančiojo“, – sakė Gediminas, savo kūrybinį kelią pradėjęs nuo eilėraščių. Šiuo metu autorius yra išleidęs 4 autorines knygas ir 4 almanachus. Menininkas taip pat kuria muziką. Gediminas prisipažino, kad filosofijos studijos jam padarė nemažą įtaką, todėl filosofinė būties ir egzistencijos tema atsispindi tiek jo poezijoje, tiek muzikoje, tiek paveiksluose. Autoriaus daugiaplaniškumas neleidžia įgrimzti į kūrybines duobes: „Viskas, ko aš negaliu, – tai negaliu nekurti. Kai nekuriu muzikos ar netapau, – rašau eilėraščius“, – Gediminas tvirtino, kad šiuo metu jo kūrybinis etapas – paveikslai. „Jei visi nutapyti paveikslai atkeliautų į mano namus, tai darbų būtų gerokai per 150. Mano paveikslų yra įsigiję ir privatūs žmonės, ir muziejai. Toliausiai į privačią kolekciją nukeliavęs darbas yra Maskvoje. Esu dalyvavęs apie 50-yje parodų, iš jų – per 30 personalinių. Kai kurie šios parodos darbai yra gana nauji, o kiti iš esmės – beveik nuo mano grafikos darbų kūrybos pradžios.“
Suviliojo pastelinis akvarelės ažūras
„Kai pajaučiu, kad pavargau nuo darbo, imuosi teptuko“, – teigė kretingiškė 47-erių grožio meistrė Lina Žilytė-Ganusauskienė, šiomis dienomis arbatinėje „Špitolė“ surengus savo akvarelių parodą. Tai – pirmoji menininkės mėgėjos darbų paroda. Išdrįsti savo kūryba pasidalinti su kitais ją paskatino šeima, draugai, pažįstami – jų pastebėjimu, Linos akvarelės tikrai vertos, kad jas pamatytų ir kiti. „Man dabar ir yra akvarelių metas – toks pavasario gėlių, įkvėpimo ir atsipalaidavimo laikas, akvarelės spalvų užpildyti vakarai, – sakė moteris, kuriai piešti patiko nuo vaikystės. – Aš visą laiką piešdavau, tačiau niekur dailės nesimokiau – tėvai mane nukreipė muzikuoti.“ Iki atrasdama akvarelę L. Žilytė-Ganusauskienė daug tapė akrilu, tačiau tų darbų niekam taip ir neparodė, kalbant parodų prasme, nors jie papuošė ne vienus namus ar biurus, buvo išdovanoti. Akrilinių darbų tema keitėsi pagal situaciją: moteris piešė veidus, gėles, gamtą, abstrakcijas. Buvo kūrybinis etapas, kai žmonių portretai atsidūrė ant marškinėlių, dabar kūrėja vis dažniau pamąsto apie savo darbų printus. „Akriliniams darbams jie tinka, bet akvarelėms – ne. Tačiau joms reikia subtilaus ir gražaus įrėminimo, stiklo spindesio, kas akvarelei suteikia tam tikrą įvaizdį“, – pastebėjo Lina. Ji tęsė mintį: „Akvarelė yra žavi savo lengvumu, tyrumu, skaidrumu. Ji man – tarsi pastelinis ažūras, visur tinkantis. Akvarelė turi kažką tokio, kas ne visada ir žodžiais yra nusakoma.“
Neteisėtai gautus pinigus grąžins
Nutraukta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėta civilinė byla dėl keliolikos tūkstančių eurų išieškojimo iš buvusio Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario tautodailininko Raimundo Puškoriaus. Buvęs politikas su Tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti iš Savivaldybės administracijos gavo keliskart didesnę sumą pinigų negu teisėtai jam priklausė. Bylą pradėjus nagrinėti teisme, R. Puškorius be teisinio pagrindo gautus daugiau kaip 11 tūkst. Eur sutiko per 32 kalendorinius mėnesius grąžinti. Buvęs Tarybos narys šią sumą iki 2026 metų gruodžio 15 dienos kas mėnesį įpareigotas grąžinti dalimis – po 350 Eur per mėnesį, o paskutinį mėnesį – 217,46 Eur. Tris kalendorinius mėnesius iš eilės pradelsus sumokėti skolos dalies įmoką, viešąjį interesą ginantis prokuroras įgytų teisę kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą dėl visos likusios skolos išieškojimo. Taikos sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas dėl skolos grąžinimo dalių ir terminų nebegaliotų. Nutartis, kuria civilinė byla nutraukta, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.
Parengta pagal teismo informaciją
Gegužės 7 d. Kretingos miesto centriniame stadione Kretingos „Minija“ žaidė II etapo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės rungtynes su Marijampolės „Sūduva“ ir po atkaklios, 11 m baudinių serijos pareikalavusios kovos turėjo pripažinti varžovų pranašumą. „Minija“ pirmą kėlinį aktyviai spaudė tituluotus ir pajėgius, aukščiausioje šalies lygoje žaidžiančius varžovus ir žaidybine prasme niekuo jiems nenusileido. 34-ą min. mūsų komandos puolėjas Pierre Okende laimėjo dvikovą su dviem varžovų gynėjais ir, iššokęs vienas prieš vartininką, pelnė pirmąjį įvartį, išvesdamas „Miniją“ į priekį 1:0. Pirmas kėlinys tuo ir baigėsi, antrą kėlinį varžovams pamažu pavyko perimti iniciatyvą, o „Minijos“ komanda bandė išsaugoti rezultatą. 52-ą minutę kilo pirmas rimtesnis pavojus prie mūsų komandos vartų, varžovai turėjo net porą dėkingų situacijų pelnyti įvartį, bet gynėjai ir vartininkas Rostyslav’as Bielov’as sugebėjo apginti vartus. 60-ą minutę varžovai susikūrė dar vieną progą, kai prieš mūsų vartininką iššoko vienas varžovų, bet ir toje situacijoje pavyko apsiginti. Kai jau atrodė, kad „Minijai“ pavyks išlaikyti pergalingą rezultatą, prasidėjus antro kėlinio pridėtam laikui, varžovų gynėjai sukūrė puikią kombinaciją, po kurios po keitimo pasirodęs Aleksandr’as Zivanovič’ius galva atstatė lygybę ir pasiuntė komandas į pratęsimą. Pratęsime labiausiai įsiminė 105-ą minutę mūsų jaunojo puolėjo Adrijaus Putvino smūgis, kai kamuolys po rikošeto vos nenusileido varžovų vartų tinkle. Kadangi per papildomas 30 minučių įvarčių užfiksuota nebuvo, komandoms rungtynių nugalėtoją teko spręsti 11 m baudinių loterijoje. Pirmasis mūsų atstovo Gabriel Glugovskis smūgis buvo atremtas varžovų vartininko, vėliau sekę Nark Junior, Mato Keblio, Deivido Pipiro smūgiai buvo tikslūs, bet „Sūduva“ realizavo visus penkis baudinius ir pateko į trečią etapą. Artimiausias rungtynes mūsų komanda žais gegužės 11 d. 14 val. su Kėdainių „Nevėžiu“.
Tomas KUBILIUS
Iš rungtynių protokolų
Rajono futbolo „7x7“ pirmenybėse šiemet dalyvauja 11 komandų. Jos yra paskirstytos į du pogrupius, juose komandos žais vieną ratą. Antrą etapą A pogrupio trys ir B pogrupio dvi geriausios komandos toliau kovos dėl A grupės trofėjų. Likusios komandos sudarys B grupę ir kovos dėl B grupės apdovanojimų. Antrame etape komandos žais du ratus, pirmo etapo rezultatai anuliuosis. Rungtynių rezultatai. A pogrupis: „Sūkurys“ – „Slėnis“ – 3:6 (0:5; Džiugas Narkus, Dominykas Čėsna, Dovydas Šaulys – po 1; Marius Ruginis – 3, Giedrius Černeckis, Mindaugas Mazgeika, Henrikas Lubinas – po 1); „Topoliai“ – „Kurmaičiai“ – 21:0 (8:0; Žilvinas Lukošius – 8, Edvinas Girdenis – 6, Dangirdas Žilinskas – 2, Audrius Tolis, Rokas Šipalis – po 1); „Rimarko“ – „Kartena“ – 2:4 (1:3; Laurynas Jokubaitis, Edvinas Žilinskis – po 1; Laurynas Šilauskas – 2, Edmundas Šilauskas, Martynas Kniukšta – po 1). B pogrupis: „Darba“ – SK „Paupis“ – 2:1 (2:1; Arnoldas Stalmokas, Vilius Balsevičius – po 1; Antanas Martinaitis – 1); „Kopa“ – „Jokūbavas“ – 13:3 (5:0; Rokas Labenskis – 4, Edgaras Makarovas, Marius Alšauskis, Ervinas Biriukovas, Edgaras Dobrovolskis – po 2, Mindaugas Vitkauskis – 1; Raidas Kvasys, Artūras Beizakas, Konstantinas Maštaras – po 1).
„P. n.“ informacija
Sunkiaatlečiai nenuvylė
Klausučiuose Jurbarko rajone įvyko Lietuvos jaunučių iki 13 metų sunkiosios atletikos čempionatas, kuriame varžėsi per 150 sportininkų iš Marijampolės, Telšių, Alytaus, Klaipėdos. Jurbarko, Panevėžio, Gargždų, Plungės, Anykščių, Šilutės, Rokiškio. Tarp jų – ir 10 Kretingos sporto mokyklos auklėtinių, treniruojamų Arvydo Bušecko ir Regimanto Norvilo. „Auklėtiniai nenuvylė“, – teigė A. Bušeckas, pasidžiaugęs kretingiškių sunkiaatlečių laimėjimais – finalinėse varžybose iškovoti 5 medaliai. Dilan Taparauskas 49 kg svorio kategorijoje tapo III v. laimėtojas – jis rovė 36 kg ir stūmė 46 kg. Viljamas Vainoras, kuris varžėsi 73 kg kategorijoje, rovė 37 kg, stūmė 48 kg ir iškovojo II v., toje pačioje svorio kategorijoje Gustas Ramonas, rovęs 32 kg ir stūmęs 40 kg, tapo III v. laimėtoju. Antrą vietą 81 kg svorio kategorijoje užėmė Mindaugas Viščiūnas, kuris rovė 34 kg ir stūmė 46 kg, jo bendraamžis Neidas Kazlauskas toje pačioje svorio kategorijoje rovė 34 kg, stūmė 45 kg ir užėmė III v. Kiti Kretingos sporto mokyklai atstovavę sunkiaatlečiai Airidas Varkojis, Atas Tamošiūnas, Deividas Beniušis, Adrijan Taparauskas, Justas Banys užėmė IV–VI vietas. Treneriai pasidžiaugė ne tik pasiektais rezultatais, bet ir tėvais, kurie vyko kartu, kad palaikytų savo vaikus.
„P. n.“ informacija
Eldoradas Butrimas – prestižinės premijos laureatas
Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija mūsų kraštiečiui žurnalistui Eldoradui Butrimui skyrė Vytauto Gedgaudo premiją. Prestižinės premijos laureatu tapęs žurnalistas iš esmės nuo karo Ukrainoje pradžios šalies ir regioninei žiniasklaidai rašo straipsnius apie karo realybę. Juos perskaito ir „Pajūrio naujienų“ laikraščio skaitytojai. Laureatai, kuriems atiteko specialūs diplomai, vardiniai medaliai ir piniginės premijos, buvo apdovanoti gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Kultūros ministerijoje surengtame iškilmingame renginyje, tačiau E. Butrimas šiose iškilmėse dalyvavo per nuotolį iš Ukrainos. Į šią šalį E. Butrimas išvyko praėjus vos savaitei nuo karo Ukrainoje pradžios, ir štai jau trečius metus rengia reportažus vietoje, Rusijos niokojamoje Ukrainoje, bendrauja su šios šalies žmonėmis, kariūnais ir paprastais žmonėmis, karo aukomis, medikais, dvasininkais – visais, kurie padeda atskleisti Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos valstybę ir tautą. Ilgamečio išeivijos leidinio „Dirva“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo vardo premija teikiama nuo 1997 metų, ir yra Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos kasmetinis apdovanojimas, skiriamas už praėjusių metų turiniu ir forma išskirtinius spaudos tyrinėjimus, radijo, televizijos, interneto ir fotožurnalistikos darbus. Premiją finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
V. Gedgaudo premijos darbų vertinimo komisijai vadovavo Audronė Nugaraitė, jai talkino komisijos nariai Aurelija Arlauskienė, Ginas Dabašinskas, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Laisvūnas Karvelis, Justinas Lingys, Raimondas polis, Rytis Sabas, Jonas Staselis ir Darius Lukoševičius. „Pajūrio naujienoms“ susisiekus su E. Butrimu ir paklausus, ką jam reiškia ši premija, rašinių apie karą Ukrainoje autorius nedaugžodžiavo: „Savęs girti negaliu, o tai, kad esi pastebėtas ir pagirtas už darbą, malonu kiekvienos profesijos žmogui. Karo žurnalistu tapau netikėtai. Rizika kare yra natūralus dalykas, tačiau patiriama rizika dar nereiškia, kad esi geras žurnalistas. Svarbu, kad laikraščių skaitytojai rašinius norėtų skaityti, kad tie rašiniai nepaliktų abejingų tai temai, kuria rašau, nes karas yra labai blogas dalykas ir žmonės jame per daug kenčia.“ E. Butrimas su „Pajūrio naujienomis“ bendradarbiauja nuo tos dienos, kai išvyko dirbti karo žurnalistu į Ukrainą. Mūsų laikraštis šios žurnalisto straipsnius spausdina pagal galimybes ir „Pajūrio naujienose“, ir priede-savaitraštyje „Vakarų Lietuva“ – tada rašiniai apie padėtį Ukrainoje pasklinda per 20 tūkst. egzempliorių tiražu ne tik Kretingos, bet ir Klaipėdos, Skuodo, Telšių, Plungės, Mažeikių rajonuose, Rietavo savivaldybėje. Iš įvykio vietos – karo siaubiamos Ukrainos – parengti straipsniai yra gyvas Rusijos nusikaltimų prieš Ukrainos valstybę ir tautą liudijimas.
Vos Kretinga spėjo atsitokėti po didžiulio gaisro, balandžio pabaigoje kilusio medienos perdirbimo įmonėje „Imedeksa“, trečiadienį, gegužės 8-ąją, liepsnos nuniokojo toje pat Klaipėdos gatvėje esantį penkiabutį dviejų aukštų medinį gyvenamąjį namą su mansarda. Pranešimas apie nelaimę gautas 12.38 val. Atvykus ugniagesių pajėgoms, stogas jau degė atvirai. Vienas kambarys išdegė, kiti sulieti vandeniu. Nudegė ir nuardyta 200 kv. m stogo šiferio dangos. Antrame aukšte dūmų detektorius buvo įrengtas. Ugnį malšino dvi Kretingos, po vieną Klaipėdos ir Palangos ugniagesių gelbėtojų komandos. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas teigė, kad vyrai į tarnybą sugrįžo po 17 valandos. Gaisro priežastis tiriama. Paklaustas, gal paaiškėjo, dėl ko ugnis buvo įsiplieskusi „Imideksoje“, V. Kundrotas patikino, jog linkstama prie išvados, kad dėl techninio gedimo.
„P. n.“ informacija
„Esate žinomi kaip aukščiausios kokybės dyzeliną tiekianti bendrovė. Šiemet jau penktą kartą iš eilės esate nominuoti prestižiniu „European Busines Masters“ sertifikatu. Papasakokite, kaip jums tai pavyksta? Kas lemia tokius aukštus rezultatus ir tai, kad pelnote klientų pasitikėjimą?“, – „Pajūrio naujienos“ paklausė bendrovės „Apoil“ vadovo Pauliaus Zavecko. „Šis įvertinimas patvirtina ilgamečio ir sėkmingo verslo standartus, tai yra parodo tvarų verslo augimą, gebėjimą prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų ir sėkmingai vystyti verslą, kuris gali būti pavyzdžiu ir kitiems. Sertifikatas suteikia galimybę viešai didžiuotis pasiektais tikslais, įmonės kultūra ir komanda. Šis prestižinis pripažinimas suteikiamas tik toms įmonėms, kurios atitinka vienus griežčiausių vertinimo kriterijų rinkoje, taip pat vertinamas ir įmonės poveikis aplinkai. Malonu žinoti, kad esame pripažinti kaip sėkmingos verslo atstovai, turime nepriekaištingą reputaciją, esame finansiškai patikimi“, – pasidžiaugė Paulius Zaveckas. Jo vadovaujama įmonė degalus bendrovėms, ūkininkams ir fiziniams asmenims tiekia jau 30 metų. Kad įmonė gyvuotų, kad ją lydėtų sėkmė, o darbo rezultatai būtų tokie, kuriais galima didžiuotis, pasiekiama ne per vienerius metus. „Aukšti rezultatai nepasiekiami iš karto arba staiga. Tai – nuolatinis viso kolektyvo kruopštus darbas. Rezultato neturėtume, jei darbuotojai nebūtų savo srities profesionalai“, – P. Zaveckas įsitikinęs, kad būtent nuo to viskas ir prasideda, kai darbuotojai – nuo aukščiausios iki žemiausios grandies – yra įsisąmoninę, kad dirbama kliento, žmogaus naudai. Bendrovės direktorius tęsė mintį: „Turime būti sąžiningi, teisingi ir pareigingi. Kai vadovaujamasi šiais kriterijais, klientų ir draugų ratas plečiasi, o rezultatai puikūs. Tai verslui suteikia naujų galimybių, pritraukia naujų klientų, kurie jaučia, kad jais yra rūpinamasi.“ Dar vienas svarbus aspektas, kuriuo „Apoil“ ir vadovaujasi – išlaikyti kuo aukštesnę degalų kokybę. „Aukšta degalų kokybė klientams padeda ne tik sutaupyti, bet ir užtikrinti technikos ilgaamžiškumą“, – P. Zaveckas užtikrino, kad įmonė ir toliau sieks būti nominuota „European Business Masters“ sertifikatu.
Iki birželio 21 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Jos priimamos kartu su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškomis. Parama ekologiniams ūkiams „Siekiant, kad ūkininkams būtų paprasčiau, šiemet sujungtos ekologiniams ūkiams skirtos SP paramos priemonės – ekologinės sistemos „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ perkeltos į kaimo plėtros priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, nustatant dvi veiklas: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, skirtą perėjimo nuo įprastinio prie ekologinio ūkininkavimo praktikos skatinimui, ir „Ekologinis ūkininkavimas“, skirtą jau ekologiškai ūkininkaujantiesiems remti, ? šio kvietimo naujovę pristato Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė. ? Taigi 2024 m. pereinantys prie ekologinės gamybos ir ekologinės gamybos plotai bus deklaruojami ir kompensacinės išmokos mokamos pagal vieną SP paramos priemonę.“
Nemenkai daliai žmonių vairavimas yra tarsi savotiška terapija, padedanti atsikratyti kasdienio streso, ir kartu yra patogiausias būdas nuvykti iš vieno taško į kitą. Tačiau tuomet, kai jūsų transporto priemonė patenka į spūstis, situacija pasikeičia. Dauguma vairuotojų tokiais atvejais susiduria su sunkumais ir nėra tikri, kaip turėtų elgtis. Dažnai jiems kyla stresas, nerimas ir įtampa. Todėl pateikiame jums 6 veiksmingus patarimus, kurie turėtų padėti išlikti saugiems ir išlaikyti sveiką protą patekus į transporto priemonių spūstis. 1. Planuokite iš ankstoDažnai vairuotojai, kurie leidžiasi į kelionę automobilių, nebūna pasiruošę praleisti daug laiko transporto priemonių spūstyse. Todėl visuomet, kai vykstate į kelionę, ypač į tokią, kurios trukmės iš anksto negalite numatyti, pasistenkite suplanuoti iš anksto. Pasinaudokite viena iš daugybės mobiliųjų programėlių, kuriose rasite naujausią informaciją apie maršrutus ir eismo sutrikimus. Venkite vietovių, kuriose, kaip žinote, bus daug žmonių, ypač piko metu, ir visada turėkite galvoje atsarginį maršrutą, jei pastebėsite, kad jūsų numatytas pirmasis maršrutas nepasiteisina. Visų svarbiausia, kad skirtumėte sau daugiau laiko, nei manote, kad jums iš tikrųjų reikėtų. Jei jūsų palydovinė navigacija nurodo 40 minučių, gali būti, kad ji neįvertino vykstančių kelio darbų, transporto priemonių spūsčių, automobilių stovėjimo vietų ar laiko, kurio jums ar jūsų keleiviams prireiks nuvykti iki galutinio kelionės tikslo. Laimei, daugeliu atvejų gali pagelbėti „ carOne “ mobilioji programėlė, kuri užtikrina daug saugesnį ir sklandesnį dalyvavimą eisme. |
|
