|
|
|
PolitikaKruvinasis Putino žaidimas: bauginanti realybė dabarčiai ir ateičiai
Baisi padėtis Ukrainoje pakėlė Europos Sąjungos politinį įsipareigojimą į tokį lygį, kokio nebuvo dešimtmečius. Europa, susidūrusi su viena didžiausių politinių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, susiduria su beveik de facto karo padėtimi. Praeities kontekstas Ataka prieš Ukrainą neprasidėjo 2022 m. vasario 24 d. Ataka prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. ir niekada nesiliovė. Ukrainos žmonės nenustojo kovoti, kad atgautų Rusijos neteisėtai aneksuotas teritorijas. Nuo 2014 m. žuvo beveik 20 tūkst. ukrainiečių, kariškių ir civilių. Vladimiras Putinas beveik prieš du dešimtmečius parengė gaires, kaip susilpninti Europos Sąjungos demokratijas. Tai buvo pasiekta finansuojant daugybę kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų, nacionalistinių judėjimų. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Siekdamas sustiprinti ir paskatinti šių naujai sukurtų žaidėjų retoriką Europos politiniame kraštovaizdyje, Putino režimas daug investavo į propagandos priemones, naudodamas internetinius laikraščius ar socialinės žiniasklaidos platformas. Populizmas užvaldė politines diskusijas daugelyje ES valstybių narių, todėl tradicinės galingos partijos tapo trapios ir su gerokai mažesniu populiarumu ir palaikymu tęsė viršnacionalinės ir stipresnės Europos Sąjungos kūrimo kelią. Pasyvi reakcija 2014 m., kai Ukrainą užpuolė Rusija ir aneksavo Krymą, dalį Donbaso, parodė, kokia politiškai susiskaldžiusi buvo Europos Sąjunga. Nieko nebuvo daroma siekiant atremti Putino režimą ir jo aiškiai ekspansinę darbotvarkę – atgaivinti sovietinį bloką. Putinas pradėjo savo ekspansinį projektą dar 2008 m., kai užpuolė Sakartvelą ir sukėlė įšaldytą konfliktą, siekdamas užkirsti kelią šiai šaliai prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos. Net po 2014 m. neteisėtų aneksijų ir šiurkščių Rusijos įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų daugelis ES valstybių narių ir toliau naudojosi Rusijos naftos ir dujų tiekimu, neieškodamos alternatyvų trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Tai darydama, visa ES ir toliau prisidėjo prie Putino režimo ir jo pagrindinių politinių partnerių ir oligarchų finansavimo. Tvirtai vertinant, tebesitęsianti ataka ir invazija, su kuria susiduria Ukraina, yra apmokama iš milijonų europiečių nupirktos rusiškos naftos ir dujų pajamų.
Iš Europarlamento – į Kretingą: žinios apie žaliąjį kursą
Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono tarybos socialdemokratų frakcijos iniciatyva Savivaldybėje viešėjo europarlamentaras Juozas Olekas, jo padėjėja Modesta Petrauskaitė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. J. Oleko vizito tikslas – skatinti labiau domėtis Europos Parlamento veikla bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriame jis dirba, kuruojamomis temomis, ypač – žaliuoju kursu. O viešnia iš Prienų sakė atvykusi bendradarbiavimo tikslais – pasidomėti ir pasidalinti, kaip abiejose savivaldybėse dirba civilinės saugos ir viešosios tvarkos, juridinis, statybos, ekonomikos ir biudžeto sektoriai, kaip suvaldyta pandemija. Susitikime dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė ir Kretingos rajono tarybos nariai, LSDP frakcijos atstovai Valerijonas Kubilius, Tomas Abelkis ir Steponas Baltuonis. Kaimas turi plėstis Susitikimo pradžioje A. Kalnius, pastebėjęs, kad europarlamentaras yra ne tik svečias, bet ir „namiškis“, nes išrinktas mūsų visų, pritarė, kad bendradarbiauti būtina. Klaipėdos regionas, jo žodžiais, esąs išskirtinis Lietuvoje – 7 rajonai lyg viename. Žalioji kryptis, į kurią orientuojamasi Europos Sąjungoje, jo manymu, turėtų aprėpti ne vien ekonomiką, užauginamą produkciją, tačiau turėtų pakeisti ir žmonių mąstymą. J. Olekas pastebėjo, kad žaliasis kursas nėra išlaužtas iš piršto – kyla pavojus, kad su savo nepagarba gamtai žmogus pridarė labai daug neigiamų dalykų, todėl šalys privalo susidėlioti prioritetus. „Turime žiūrėti, kaip einame į priekį, nes norime, kad dar ir patys, o ir mūsų vaikai gyventume sveikai“, – patikino europarlamentaras. Atkreipęs dėmesį, kad komitetas, kuriame jis dirba, vadinasi Žemės ūkio ir kaimo plėtros, tvirtino, kad Europos vizija – kad kaimas ne nyktų, o plėstųsi, kad vyktų jo skaitmenizacija. Vienas svarbiausių uždavinių – kuo mažiau chemizuoti pasėlius, nes taip žudoma gyvoji gamta.
Socialdemokratai vadovauti skyriui išrinko Tomą Abelkį
Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus nariai išsirinko skyriaus pirmininką Tomą Abelkį, kuris lig šiol laikinai ėjo skyriaus pirmininko pareigas, kai iš jų pasitraukė Virginijus Domarkas. Skyriaus nariai pirmininką rinko iš dviejų kandidatų. Balsavimo komisijos pirmininkas Steponas Baltuonis sakė, kad už T. Abelkį balsavo 57,2 proc., už jam pralaimėjusią Violetą Turauskaitę – 42,8 proc. rinkimuose dalyvavusių skyriaus narių. „Rinkimuose dalyvavo per 70 skyriaus narių, kvorumas buvo“, – S. Baltuonis patvirtino, kad pirmininko rinkimai buvo teisėti. Pagal nustatytą grafiką balsuoti žmonės atvykdavo į partijos skyriaus būstinę, ir savo balsavimo biuletenį palikdavo balsadėžėje stebint komisijai. S. Baltuonis patikino, kad buvo laikomasi visų reikalavimų nuo galimo koronaviruso užkrato apsisaugoti. Skyriaus nariai šiomis dienomis renka ir LSDP pirmininką. Į šį postą kandidatuoja Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė. Partijos pirmininko rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti šį sekmadienį.
„P. n.“ informacija
Į Savivaldybės tarybą pretenduoja Rimvydas Šakinis
Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariui, socialdemokratui Virginijui Domarkui pareiškus apie pasitraukimą iš Savivaldybės tarybos ir suspendavus narystę partijoje, buvo paskelbta, kad pagal socialdemokratų kandidatų į Savivaldybės tarybą rinkiminį sąrašą vietoje V. Domarko į tarybą ateiti turėtų Tomas Abelkis – pirmasis buvusio skyriaus pirmininko V. Domarko pavaduotojas, laikinai einantis pirmininko pareigas. Ši žinia įskaudino 2018 m. rinkimuose į Savivaldybės tarybą dalyvavusį ir tarybos nario mandatą laimėjusį kitą skyriaus narį Rimvydą Šakinį. Sutikęs kandidatuoti į tarybą R. Šakinis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turėjo sumokėti 9 tūkst. eurų (10-ies vidutinio mėnesinio atlyginimo dydžio) užstatą, kadangi jo tuometinės Vydmantų seniūnijos seniūno pareigos (jas užima lig šiolei) buvo ir yra nesuderinamos su naryste taryboje. Tai reiškia, kad, išrinkus į tarybą, jos nariu gali tapti tik atsisakęs seniūno pareigų. Atsisakius laimėto mandato, VRK užstato nebegrąžina. R. Šakinis po rinkimų nusprendė likti seniūnu, tačiau sužinojęs, kad į tarybą pareina T. Abelkis, kaip turintis pirmumo teisę R. Šakinis užsidegė dėl, anot jo, tokios neteisybės, ir svarsto kreiptis į VRK dėl jo narystės taryboje atkūrimo. Tokia galimybė esanti atsisakius vėlgi seniūno pareigų, tačiau 9 tūkst. eurų užstato VRK jau nebegrąžintų, tą patvirtino pats politikas. „Atstačius rinkimų sąrašo eilę yra mano pirmumas. Apmaudu, kad apie T. Abelkio ėjimą į tarybą sužinojau ne iš partijos skyriaus. Nieko prieš T. Abelkį neturiu, tačiau jaučiu didelę nuoskaudą. Visą širdį su žmona Laura atidavėme aktyvindami skyriaus veiklą, dirbdami ne vienuose rinkimuose“, – kalbėjo R. Šakinis. Jis neslėpė, jog tikėjosi 2020 m. kandidatuoti į Seimą, kai kandidatu skyrius patvirtino T. Abelkį. Šių metų pradžioje socialdemokratams grįžus į tarybos valdančiąją daugumą vylėsi užimti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo postą, kuris atiteko Savivaldybės administracijoje dirbusiai bendrapartietei Violetai Turauskaitei. Galutinio sprendimo dėl narystės Savivaldybės taryboje atkūrimo R. Šakinis teigė dar nepriėmęs. „Kai skyrius nesitaria, galiu nuspręsti ir vienas. Daugiau linkstu į tai, kad narystę taryboje atkursiu“, – tarė jis. Trečiadienio popietę V. Domarkas dar nebuvo pareiškęs VRK, kad atsisako Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario mandato, tad vieta taryboje vis dar buvo užimta. Medicinine įranga, priemonėmis prekiaujančios bendrovės „Limeta“ direktorius V. Domarkas įtariamas galima korupcija sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose. Šioje šalį sudrebinusioje korupcijos byloje įtarimai pareikšti keliasdešimčiai asmenų. Netrukus po pareikštų įtarimų V. Domarkas sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kiek vėliau pranešė, kad traukiasi iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos.
„P. n.“ informacija
Palangos taryboje byra opozicija
Vakar įvykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad byra viena iš opozicinių „Jungtinė Socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcija. Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus perskaitė rytą gautą tarybos narės Renatos Surblytės raštą „Dėl pasitraukimo iš jungtinės Socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcijos“. Merui Š. Vaitkui ir Palangos miesto savivaldybės tarybai adresuotame rašte dėstoma: „Informuoju, kad nutraukiau narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje. Atsižvelgiant į tai, pasitraukiu ir iš Palangos miesto savivaldybės tarybos opozicinės jungtinės Socialdemokratų ir komiteto „Palangiškiai“ frakcijos. Pasitraukusi iš šios frakcijos ir toliau atsakingai dirbsiu Palangos miesto savivaldybės taryboje bei, kaip ir iki šiol, palaikysiu Palangos miestui aktualius bei visuomenei naudingus sprendimus.“ Pasitraukus R. Surblytei, byra ir pati frakcija: joje lieka frakcijos seniūnė Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Eugenijus Simutis (komitetas „Palangiškiai“). O Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente numatyta, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip trys savivaldybės tarybos nariai. Palangos savivaldybės taryboje yra dar viena opozicinė frakcija „Tikroji opozicija“, kurioje – Elena Kuznecova (frakcijos seniūnė, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), Domininkas Jurevičius (nepartinis, išrinktas į tarybą su LSDDP sąrašu) ir Darius Kubilius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga). Valdančiąją daugumą Palangoje sudaro Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, kurios nariai turi penkiolika iš dvidešimt vieno mandatų.
„P. n.“ informacija
Europarlamentarai reikalauja skaidrumo
Daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto tvirtinimas susidūrė su kliūtimis iš Lenkijos ir Vengrijos, kurių vyriausybės prieštarauja ES investicijų susiejimui su teisės viršenybe. Tačiau europarlamentarai įsitikinę, kad teisės viršenybės sąlyga – itin svarbi. Šie metai Europos Sąjungai svarbūs ne tik tuo, kad tvirtinamas ateinančių septynerių metų biudžetas. Kartu su juo buvo pateiktas ir ES atsigavimo fondo pasiūlymas, kuris prie biudžeto prideda dar 750 milijardų eurų, skirtų padėti Europos šalims atsigauti po COVID-19 pandemijos. Kaip pastebėjo europarlamentaras Andrius Kubilius, abu šie paketai kartu sudaro apie du trilijonus eurų, o tai padidina ES perskirstomų pinigų dali iki maždaug dviejų procentų visų ES šalių bendro vidaus produkto kartu sudėjus. Tarsi ir kuklus skaičius, tačiau kone dvigubas šuolis lyginant su ankstesnėmis sumomis. Atsigavimo fondas, dar kitaip vadinamas ES Naujosios kartos fondu, ne tik padės įveikti pandemijos metu patirtus ribojimus ir ekonomikos lėtėjimą. Jis orientuotas į visų ES šalių ūkio nukreipimą naujomis, pažangesnėmis vėžėmis. Tai ir skaitmeninimas, ir perėjimas prie žalesnių technologijų, ir didesnio socialinio saugumo bei bendrumo puoselėjimas. Pastarosiomis dienomis ši optimistinė perspektyva šiek tiek apsiblausė, kadangi viso paketo tvirtinimas susidūrė su kliūtimis. Dvi šalys – Vengrija ir Lenkija – ėmė grasinti blokuoti tiek biudžeto, tiek atsigavimo fondo lėšų tvirtinimą, prieštaraudamos siekiui jas susieti su teisės viršenybės principo laikymusi. Prie jų šiek tiek aptakiai prisijungė ir Slovėnija, kuri 2021 m. antroje pusėje pirmininkaus ES Tarybai.
Rinkimų atgarsiai Palangoje: rasta pažeidimų
Antradienį posėdžiavusi Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad pernai kovo 3 d. vykusių rinkimų į Palangos miesto savivaldybės tarybą politinės kampanijos laikotarpiu Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašas pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. Užkliuvo politinė reklama Pažymą „Dėl 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu Palangos miesto rinkimų apygardoje Nr. 31 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo skleistos išorinės politinės reklamos“ pristatė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė. Ji sakė, jog lyginant duomenis apie politinę reklamą, pateiktą trijų šaltinių, buvo atkreiptas dėmesys į praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu Palangos mieste skleistą TS-LKD išorinę politinę reklamą, kuri buvo skleidžiama dviejuose stenduose ir ant dviejų paviljonų. Pažeidimai nustatyti dėl vienos politinės reklamos, skleistos Kretingos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje, įvažiuojant į Palangą, prie svečių namų „ALITA“ bei viešbučio ,,Info Hotel“, kurie priklauso UAB „Feliksynas“. Stacionarioje stendų įrengimo vietoje buvo pakabintas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų stendas. Stende, kairėje pusėje, buvo kandidato į tarybos narius – merus Palangos miesto rinkimų apygardoje Šarūno Vaitkaus nuotrauka ir užrašas „#Palanga keičiasi“, dešinėje – užrašas „Už Palangos merą Šarūną Vaitkų ir jo komandą“, apačioje po užrašu „Nr. 6“.
Kretingoje lankėsi Žygimantas Pavilionis – kandidatas į TS-LKD pirmininko pareigas
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) spręs, ar keisti vedlį – Gabrielių Landsbergį. Į partijos pirmininko postą pretenduoja penki kandidatai. Vienas iš jų – Žygimantas Pavilionis – šį antradienį buvo atkvykęs į Kretingą.
Į valdžią - ir su trombonu, ir be diplomo
Klaidos priežastis – geresnio varianto nežinojimas, pasakė graikų filsosofas Demokritas, o „Pajūrio naujienos“, siekdamos padėti rinkėjams išvengti neteisingų pasirinkimų ir kaip galima geriau pažinti kandidatuojančius į Kretingos rajono tarybą, toliau kedena Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje viešai prieinamas kandidatų anketas. Šį kartą pasidomėjome pirmuosiuose partijų dešimtukuose atsidūrusiųjų amžiumi ir išsilavinimu.
|
|
