– Viskas pasikeitė tik į gera: tarkim, miestai ir miesteliai kaip išgražėjo, automobiliai gerėja, žmonės išlaisvėjo, susitinka, bendrauja kavinėse. Daug keliaujame – džiaugiamės Lietuva, jos grožiu nebenusileidžiame užsieniui. Vykstame į Europą – nebėra sienų, jokių barjerų, jaučiamės lygiaverčiais europiečiais.
Regimantas ŠIUŠELIS:
– Viskas sparčiai pajudėjo į priekį: pragyvenimo lygis, medicina – tie, kurie pyksta, tegul pasižiūri, kad kitose šalyje pas specialistus be pusmečio nepakliūsi. Ojej, nepalyginsi su tuo, kas buvo anksčiau – nuo Europos nedaug besiskiriame, gal atlyginimais. Bet ir tai, ligi įstojant į ES skirtumas buvo 1:10, dabar gal perpus, bet kai kuriuose sektoriuose netgi lenkiame ES vidurkį.
Vytautas ŠLUŠNYS:
– Gerai gyvename, pensijas padidino. Gyvenu Rubulių sodininkų bendrijoje – aplink gražu, žmonės tvarkosi. Daktarai gerai gydo. Sėdžiu va dabar gražiame mieste, pilna gėlių ir puošnių žmonių. Kai nueinu patalkinti Motinos Teresės seserims – kokių tik tautybių vienuolių mūsų mieste atsirado – iš Indijos, Afrikos. Ar anksčiau būtų leidę laisvai tikėjimui plisti?
Inga ir Viktoras LATOŽOS:
– Daug ką: sutvarkytos gatvės, aikštės, parkai. Išaugo statybos. Žmonės tapo kultūringesni. Lygiu Lietuva nebesiskiria nuo Europos. Žinome savo istoriją ir savo vertę. Žmonių požiūris tapo kitoks, esame gerokai laisvesni. Galime dirbti kitose šalyse, siekiame pasaulinių naujovių. Pažangos per tuos 20 metų pasiekta tiek, kad taip staiga sudėtinga viską ir išvardinti.
Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
