– Geriau negu nieko. Atsakas yra būtinas. Raudonieji fašistai gali šaudyti nekaltus žmones, o mes, civilizuotas pasaulis, – ne. Jei JAV duoda 61 milijardą, Europa irgi prisideda, jau galima galvoti apie karo baigtį. Reikia priešintis: jeigu nieko nedarysime, priešas ateis ir į mūsų kiemą.
Vladas DONBRAUSKAS:
– Manau, kad padės. Seniai tą Amerikai ir Europai reikėjo padaryti. Dabar gi suvažiuoja į Briuselį, pasibučiuoja ir išsiskirsto nieko konkretaus dėl paramos Ukrainai nenusprendę. Kol JAV respublikonai ir demokratai tarpusavyje pešėsi, Ukrainoje žuvo žmonės, naikinami miestai.
Feliksas LUKAUSKAS:
– Man atrodo, padės, tik neramu, kiek pati Ukraina sugebės tuos pinigus teisingai įsisavinti ir panaudoti, kiek kariai gebės valdyti sudėtingą techniką. Seniai reikėjo paramos Ukrainai: ir priešą nugalėti, ir ekonomiką atkurti. Padėti turės Europa, bet ir pačios Ukrainos žmonės yra darbštūs.
Regina AŠMONTIENĖ:
– Manau, kad ne. Todėl, kad kuo daugiau ginklų, tuo daugiau karo ir žūčių – ginklus gi reikia panaudoti. Geriausias būdas priartinti karo baigtį yra derybos. Suprantu, kad derantis abi pusės turi kažką siūlyti, o Rusija neturi ko. Karo tęsimas yra kraštutinė priemonė, kai derybos nebeveikia.
Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
