Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1849) 2024-04-30

Saugumo ir gynybos ekspertas Aurimas Navys tvirtino: kai Vakarams normali būsena yra taika ir ekonominė gerovė, rusams užkoduotas poreikis kariauti.

Vienas svariausių Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių, suorganizuotų Kretingos rajono viešojoje Motiejaus Valančiaus bibliotekoje, – susitikimas su karybos apžvalgininku, buvusiu specialiųjų operacijų pajėgų karininku, karybos ir gynybos ekspertu Aurimu Naviu. Svečias, atsigręždamas į istorijos pamokas, pasidalijo įžvalgomis apie dabartinę Lietuvos geopolitinę situaciją Rusijos–Ukrainos karo fone.

Lietuva Rusijai – masalas šimtmečiais

„Nugalėtojai pirma laimi, paskui eina į mūšį. O nugalėtieji eina į mūšį ir jame siekia laimėti“, – ši prieš 2,5 tūkst. metų kinų mokytojo Sun Tzu veikale „Karo menas“ perteikta mintis yra aktuali ligi šiol. „Ką ji reiškia? – į klausytojus kreipėsi A. Navys, patikinęs, kad susitikimo tikslas – ne paskaita, o paskata visiems mąstyti, dalintis ir diskutuoti. – Šios minties esmė: jeigu pergalė galvoje, tuomet galima eiti į mūšį. Jeigu pergalės galvoje nėra, laimėti bus sudėtinga.“

Iškėlęs klausimą, nuo kada Rusija tapo mūsų priešu, A. Navys ir po kelių atsakymų variantų atsakė, kad nuo Vytauto Didžiojo laikų, kuomet jis ištekino savo vienturtę dukterį Sofiją už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus Dimitrovo ir leido suklestėti Maskvos kunigaikštystei. Kad ir kaip būtų apmaudu, bet lietuviško kraujo daug nutekėjo į Rusiją, netgi žiauriausias Rusijos istorijoje caras Ivanas Rūstusis turėjo lietuviško kraujo. Tad Lietuva Rusijai yra labai svarbi nuo seno.

Žemėlapyje su valstybių ribomis A. Navys atkreipė dėmesį, kad Lietuva jame yra geografinis Europos centras, tačiau dabar įgijo ir labai svarbią geopolitinę reikšmę. Baltarusija yra Rusijos marionetė, o, norint sujungti Kaliningradą su Rusija, tiesiausias kelias – per Lietuvą, ne Lenkiją. „Iš esmės nėra tokio teritorinio vieneto kaip Suvalkų koridorius, šis terminas yra sugalvotas naratyvas, jie egzistuoja tik galvose. Lietuva – tiesiausias kelias pasiekti Kaliningradą, kur dislokuotas strateginis branduolinis ginklas. Štai kodėl Lietuva šiandien tokia svarbi Rusijai“, – akcentavo karybos ekspertas.


Gegužės 12 dieną kartu su pirmuoju Respublikos Prezidento rinkimų turu vyks ir referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę.

Iki šiol Konstitucijos 12 straipsnis skelbia, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Prieš šiuos Prezidento rinkimus ir referendumą Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistame leidinyje parašyta, kad Lietuvos piliečiams pritarus, iš Konstitucijos būtų išbrauktas teiginys: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Tokiu pakeitimu esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų valstybių pilietybę.

„Formuluotė man, vyresnio amžiaus žmogui, pasirodė iš sudėtingesnių, norėčiau aiškiai žinoti: ar, jeigu balsuosiu už tai, kad dviguba pilietybė būtų išsaugota, biuletenyje turėsiu pažymėti rutuliuką, kuriame įrašytas žodis „taip“? – pasitikslino kretingiškis Jonas.

Rinkimų biuleteniuose reikės pažymėti vieną iš dviejų pateiktų variantų. Tie, kurie balsuos už tai, kad pilietybė būtų išsaugota, turės pažymėti rutuliuką su žodžiu „taip“.

„P. n.“ informacija


Per praėjusią savaitę įvykusį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį rajono meras Antanas Kalnius politikus informavo, kad Seimas ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, pagal kurias atsirastų tokios pareigybės, kaip tarybos pirmininkas ir tarybos pirmininko pavaduotojas.

„Šalies Savivaldybių asociacija nepritaria tokioms pataisoms: visų pirma, – naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija tegalioja metus, mes dar nežinome, kaip seksis tai įgyvendinti realiai, o čia – vėl naujos pataisos, kurios visiškai nederintos su Savivaldybių asociacija, niekas su ja nebendravo ir nediskutavo“, – A. Kalnius kolegas politikus patikino, kad Savivaldybių asociacija įžvelgia dvejopas naujų pataisų grėsmes – finansines ir politinės įtampos galimybę, kadangi atsirastų dar viena vadovaujančiųjų savivaldybei grandis. „Didėtų biurokratinis aparatas, reikėtų didesnių asignavimų, kas gultų ant kiekvienos savivaldybės biudžeto pečių“, – paaiškino meras.

Jis teigė, kad Savivaldybių asociacija rankų nenuleidžia ir raštu, kuriam pritaria savivaldybių merai, kreipsis į Seimo Pirmininkę, Ministrę Pirmininkę, Vyriausybės atstovus, kad įstatymo pataisos nebūtų priimtos be Savivaldybių asociacijos žinios.

„P. n.“ informacija


Praėjusią savaitę Kretingos rajono tarybos nariai vieningai balsavo už projektą „Dėl pritarimo Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo 2024–2026 metų programai ir jungtinės veiklos sutarties pasirašymui“. Jungtinės veiklos sutartį pasirašyti įpareigotas rajono meras Antanas Kalnius. Be Kretingos, jungtinės veiklos sutartį turėtų pasirašyti Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Skuodo, Šilutės rajonų savivaldybės ir asociacija „Klaipėdos regionas“. Iniciatyvos autoriai mano, kad tokia programa tiesiogiai prisidės prie regiono pasiekiamumo gerinimo bei tiesioginių jungčių iš / į tarptautinį Palangos oro uostą.

Šiuo metu iš Palangos oro uosto vykdomi skrydžiai Kopenhagos, Rygos, Oslo ir Londono kryptimis, nuo kovo atnaujintas skrydis į Dubliną, gegužę startuoja skrydis į Amsterdamą.

Bendrą regioninę pasiekiamumo ir žinomumo didinimo programą savivaldybės įgyvendina nuo 2016 m. Trejų metų laikotarpiu, tai yra 2024 m., 2025 m. ir 2026 m., Kretingos rajono savivaldybės įnašas programai vykdyti sudarys po 21 tūkst. 920 Eur kasmet. Lėšos šiai programai įgyvendinti yra numatytos Strateginiame veiklos plane.

„P. n.“ informacija


Įkūrė vabalų „miestą“

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas

Vabalų „viešbučiai“ Kurmaičių pradinės mokyklos kieme

Tarptautinės Žemės dienos proga Kurmaičių pradinės mokyklos prieigose, saulėtoje pusėje prie žaidimo aikštelės, įkurtas vabalų „miestas“ su penkiais „viešbučiais“.

Medinius apie 1,30 m aukščio, 30–40 cm pločio namukus, tarp jų porą gerokai aukštesnių „dangoraižių“ iš medžio sukalė meistras iš Kauno. Namukų vidų jis išklojo tai šienu, tai šiaudais, tai pagaliukais – iš patirties žinojo, kokių patogumų boružėms, skruzdėlėms, drugeliams reikia. Specialiai vabalų nei vabzdžių niekas negaudys ir į namelius neatneš, „viešbutyje“ gyventojai apsistos savo noru, tačiau pirmųjų gausiau galima tikėtis po to, kai mažiausiai du kartus gerai nulijęs lietus panaikins naują šviežios medienos kvapą. Šalia namukų ruošiamasi įveisti ir gėlyną – svečiams bus maisto šaltinis.

Vabalų miestas – antrus metus mokykloje vykdomo rajono Savivaldybės ir rėmėjų finansuojamo prevencinio projekto „Gamtos taku – į emocinį pasaulį“ tąsa. Namelius įsigyti padėjo ugdytinių tėvai. Pasak mokyklos direktorės Renatos Bumblienės, stebėdami vabzdžių gyvenimą, vaikai mokysis pažinti gamtą, gerbti kiekvieną gyvybę, suprasti, kad žemėje esam atsakingi vieni už kitus.

Prevencinės programos vadovė pradinio ugdymo mokytoja Jurgita Česnavičienė teigė, jog projekto idėja kilo pamačius, kaip į mokyklos kiemą išėję vaikai domisi, tyrinėja žeme ropojančius sutvėrimus.

„Dabar kalba, kad niekada nedrįstų užminti, saugotų, nes tai jau yra jų vabalai“, – pasakojo ji.

Pedagogės teigė, kad pastatyti nameliai – ne idėjos pabaiga, planuojama surengti ir integruotą dieną, kad vaikai daugiau sužinotų apie vabalus ir jų rūšis, teikiamą naudą.

„Mes mokykloje stengiamės ugdymo aplinką sukurti kuo natūralesnę – pakabinom 50 inkilų paukščiams, pirmokai savo akimis pamatė, kaip iš kiaušinio išsirita viščiukai, stebi ant palangių auginamas gėles ir daržoves“, – sakė R. Bumblienė.


Kristijono Donelaičio kūrybos gerbėjai vos tilpo į Darbėnų biblioteką.

„Skaitydami Kristijono Donelaičio „Metus“, stabtelkim ir pagalvokim: ar ne apie mus parašyta? Argi nėra tokių ištraukų, kurios ir šiandien skamba itin aktualiai? Juk jeigu nepaseno trijulė Dievas / Žmogus / Gamta, tai ir Donelaitis nepaseno“, – paskaitą „Donelaitis ir jo Mažoji Lietuva“ apibendrino profesorė Dalia Kiseliūnaitė.

Lietuvių grožinės literatūros pradininko kunigo Kristijono Donelaičio 310-osioms gimimo metinėms skirton popietėn Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filiale atvykusią Klaipėdos universiteto profesorę, tarptautiniu lygiu pripažintą baltistę, tiriančią Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą dr. D. Kiseliūnaitę, kurios darbai šiais metais buvo įvertinti Martyno Liudviko Rėzos premija, pristačiusi filialo vedėja Danutė Paulikienė pakvietė susitikimą pradėti nuo paties K. Donelaičio kūrybos. Jo poemos „Metai“ ištraukas itin gausiai susirinkusiems darbėniškiams skaitė Justė Beniušytė, Raimonda Černauskienė, Vilija Gelžinienė-Moncevičiūtė, Livija Grajauskienė ir bibliotekininkė Jurgita Anužienė.

Trumpai pristačiusi iki šiol lietuvių literatūroje nepranokto klasiko, kurio kūryba prilygo XVIII a. Europos literatūros kontekstui, biografiją profesorė akcentavo, kad pats K. Donelaitis, gyvenęs Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijos pašonėje, rašė lietuviškai ir jo kalba artima Kybartų tarmei bei pagardinta senoviniais žodžiais. Ir prisipažino, kad klasiko kūrybą su amžiumi imi vis labiau suprasti. Tačiau ir mokykloje galima taip parinkti „Metų“ ištraukas, kad jos būtų suprantamos įvairaus amžiaus moksleiviams. Geriausia to iliustracija – spektaklis „Jau saulelė“ pagal poemą „Metai“, profesorės kurtas kartu su etnografiniais ansambliais „Alka“ ir „Vorusnėlė“. Jo ištraukas išvydo ir darbėniškiai. Beje, „Vorusnėlėje“ dalyvaujantys vaikai savo lietuvių kalbos mokytojas apstulbino, kai paklausti, kas jų labiausiai mėgstamas poetas, atsakė; „Donelaitis“.


Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV) pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo nepilnamečiams Palangoje.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai gegužę, kai Palangos miesto policijos komisariatas gavo pranešimą apie vienoje Palangos ugdymo įstaigų besimokantį ir galimai narkotikais apsinuodijusį nepilnametį. Tolesnis šio įvykio tyrimas buvo perduotas KPONTV. Teisėsaugininkai išsiaiškino, kad prieš tai nepilnametis parūkė vėliau ugdymo įstaigoje rastą elektroninę cigaretę su skysčiu, turinčiu psichotropinių medžiagų. Nustatyta, kad su šiuo įvykiu galėjo būti susiję kiti, anksčiau neteisti, jaunuoliai, gyvenantys Palangoje – 16 m. ir 19 m. tos pačios ugdymo įstaigos moksleiviai bei individualią veiklą vykdęs 20 m. vaikinas. Praėjusių metų spalį uostamiesčio pareigūnai Palangoje 19-metį, pas kurį rasta kanapių bei smulkintuvas, sulaikė. Atlikus kratą jo namuose, rasta psichotropinės medžiagos.

Tą pačią dieną Palangoje buvo sulaikytas ir kanapes 19-mečiui, platinęs 24-erių anksčiau už vagystes teistas niekur nedirbantis palangiškis. Pas jį taip pat rasta kanapių. Pernai lapkritį Sodų gatvėje policijos pareigūnai sulaikė kanapes 24 m. vaikinui, įtariama, platinusį 28-erių niekur nedirbantį Palangos miesto gyventoją. Atlikus kratą šio, anksčiau už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų platinimu, teisto asmens gyvenamojoje vietoje, rasta kanapių, psichotropinės medžiagos, elektroninės svarstyklės bei smulkintuvas.


Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl 13 tūkst. 757,99 Eur priteisimo iš politiko Romualdo Jablonskio. Jis kaltinamas nepagrįstu praturtėjimu gaunant su Savivaldybės tarybos nario veikla susijusių išlaidų kompensacijas.

Kaip teigiama spaudos pranešime, R. Jablonskiui su jo užimamų pareigų veikla susijusioms išlaidoms kas mėnesį galėjo būti mokama išmoka. Norėdamas ją gauti, Tarybos narys Savivaldybės administracijai privalėjo pateikti Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus, kurie pagrindžia patirtas bei apmokėtas išlaidas.

R. Jablonskiui per 2019–2023 metų Savivaldybės tarybos kadenciją buvo išmokėta 15 tūkst. 44,69 Eur kompensacija už išlaidas degalams. Vien per karantiną politikas nurodė patyręs 3 tūkst. 278,25 Eur išlaidų.

Pagal R. Jablonskio pateiktus kvitus nustatyta, kad degalai buvo perkami tik vienoje, Kartenos miestelyje esančioje, degalinėje. Degalai buvo įsigyjami dideliais kiekiais dvi tris dienas iš eilės. Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje politikas teigė, jog Savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti naudojosi savo automobiliais bei tėvų automobiliu „Toureg”. Remdamasi VĮ „Regitra” pateiktais duomenis, prokuratūra civiliniame ieškinyje teigia, kad minimo politiko tėvai nurodytos markės automobilio aptariamu laikotarpiu neturėjo.


Užgeso mažametės gyvybė

  • Iš policijos suvestinių

Šeštadienį apie 22.15 val. Kretingos ligoninėje mirė 2018 m. gimusi mažametė, kuri, policijos duomenimis, tą pačią dieną apie 20.16 val. atvežta iš namų Kretingoje.

Įtariama, kad vaikas nukrito ir susižalojo užkliuvęs už durų slenksčio. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„P. n.“ informacija


Prie vairo – su promilėmis

  • Iš policijos suvestinių

Šeštadienį apie 19.27 val. Žvainių kaime automobilio „VW Golf“ vairuotojui, gimusiam 1955 m., nustatytas 2,27 prom. neblaivumas.

„P. n.“ informacija


Kaip informavo nklyga.lt, „7bet-NKL“ pagrindinį trofėjų – aukso medalius – iškovojo lygos debiutantas „Jurbarkas-Karys“, kuris sausakimšame Kretingos sporto centre 89:84 (18:13, 25:16, 15:22, 31:33) įveikė Arimanto Mikaločiaus treniruojamą „Kretingą“ – mūsų rajono komanda 1:3 pralaimėjo finalo seriją ir tapo „7bet-NKL“ vicečempione.

Reguliarųjį sezoną jurbarkiečiai baigė būdami IV v., kretingiškiai – X v. Trečius metus „7bet-NKL“ pirmenybėse žaidžiančiai „Kretingai“ taip irgi buvo pirmasis finalas šioje lygoje.

Pakeliui iki finalo Jurbarko klubas susitvarkė su „Vyčiu-VDU“ ir Palangos „Olimpu“, o Kretingos ekipa – su Kauno „Žalgiriu-II“, „Telšiais“ ir Marijampolės „Sūduva-Mantinga“.

Finalinėse rungtynėse Jurbarko komandos žaidėjas Ignas Juškevičius pelnė pirmuosius 9 taškus, po atkaklios kovos (9:8) tačiau svečiai surengė spurtą 11:2 ir įgijo dviženklę persvarą (27:15). Tomas Delininkaitis antrą kėlinį pelnė 13 taškų, ir aikštės svečiai tvirtai pirmavo – 43:29.

Abiems komandoms pirmoje mačo pusėje sunkiai sekėsi realizuoti tolimus metimus: jurbarkiečiams – 2 iš 13 mėginimų (15 proc.), kretingiškiams – 2 iš 12 bandymų (16 proc.).

Po ilgosios pertraukos kretingiškiai kėlinį pradėjo 10:2 ir aikštės šeimininkai prieš lemiamas 10 minučių nuo varžovų laikėsi 7 taškų skirtumu – 51:58. Likus mažiau nei 5 min. Karolis Kokoška svečių spurtą 11:2 vainikavo tritaškiu (72:59). Per likusį laiką kretingiškiams perlaužti rungtynių eigos nebepavyko ir teko pripažinti varžovų pranašumą.

Jurbarko ekipos gretose išsiskyrė Tomas Delininkaitis, kurio sąskaitoje per 36 minutes buvo 21 taškas (4/6 dvit., 2/3 trit., 7/9 baud.), 6 atkovoti kamuoliai, 5 rezultatyvūs perdavimai bei 27 naudingumo balai. Mindaugas Lukauskis per 36,5 minutės pridėjo 19 taškų (2/2 dvit., 3/8 trit., 6/6 baud.), 7 sugriebtus kamuolius, 4 rezultatyvius perdavimus ir 23 naudingumo balus.

„Kretingai“ taškus pelnė: Mindaugas Stašys – 30 (7/12 dvit., 2/7 trit., 10/11 baud., 7 rez. perd., 33 naud. b.), Nojus Pabrieža – 12 (5/7 dvit., 6 atk. kam.), Ernestas Bružas – 10 (2/4 trit.), Edgaras Danys – 9 (1/5 trit., 3 per. kam., 4 kld.), Mantas Ruikis (1/6 trit.) ir Modestas Jurkaitis (2/3 trit.) – po 8.

„P. n.“ informacija


RBA šokių studijos baleto šokėjų grupė – I v. laimėtoja.

Gatvės šokio kategorijoje kretingiškiai užėmė II v.

Palangoje įvykusiame respublikiniame šokių festivalyje-konkurse POINT OF DANCE dalyvavo ir kretingiškiai šokėjai – RBA šokių studijos nariai, kurie į Kretingą parvežė du apdovanojimus.

Baleto 4–6 metų amžiaus grupėje su šokiu „Spalvoti lašeliai“ RBA šokių studijos grupė užėmė I v. Vaikams vadovauja choreografė Roberta Bajorė.

Kiti – gatvės šokių – šokėjai, vadovaujami choreografo Aurimo Bajoro, pasirodė 7–13 metų amžiaus kategorijoje ir su šokiu „One more time“ užėmė II v. „Respublikinis šokių festivalis-konkursas POINT OF DANCE Palangos sporto arenoje sutelkė šokio mėgėjus iš visos Lietuvos. Mūsų studijos šokėjai varžėsi tarp keturiasdešimt šalies kolektyvų, kuriuos stebėjo ir vertino kompetentinga komisija – jai svarbu buvo šokio judesių technika, kompozicijos temos atskleidimas, artistiškumas, originalumas ir novatoriškumas, taip pat sceninis įvaizdis“, – choreografas A. Bajoras vylėsi, kad gegužės mėn. 18 dieną Šilutėje įvyksiantis respublikinis šokių konkursas RBA studijos šokėjams vėl bus sėkmingas. „Tikimės pasirodyti ne ką prasčiau“, – sakė jis.

„P. n.“ informacija


Vilima MEŠKAUSKIENĖ

„Telšių ŽINIOS“

Europos Sąjunga vienija 27 šalių įvairovę, kurios dalimi nuo 2004-ųjų gegužės 1 dienos esame ir mes, lietuviai. Kartu siekiame taikos ir gerovės, turtiname vieni kitus kultūrų, tradicijų bei kalbų gausa. Specialus interviu su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinąja vadove Agne Kazlauskaite.

– Lietuva ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d. Gal galite prisiminti svarbiausius akcentus, emocijas, dėl ko lietuviams tai buvo svarbus, bet kartu ir daug diskusijų kėlęs žingsnis. Jūsų nuomone, ar gyventojų lūkesčiai patenkinti? Kas džiugina, dėl ko nerimauta? Ar lengvu keliu žengia Lietuva?

– Lietuviai, ruošdamiesi stojimui į ES ir NATO, suprato, kad narystė abiejose organizacijose – mūsų skydas nuo negandų ir netikrumo. Žinoma, būta ir diskusinių klausimų. Labiausiai visuomenėje ir žiniasklaidoje diskutuota apie žemės ūkį ir energetiką, konkrečiai Ignalinos atominės elektrinės uždarymą. Tos temos išlieka aktualios ir šiandien, tik jau kitoje plotmėje, esant naujai geopolitinei situacijai. Neseniai per Europą nusiritusi ūkininkų protestų banga, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos ūkininkai, įrodė, kad yra daug bendrų spręstinų problemų, ir reikia tartis, kaip atliepti visų lūkesčius.

2004 m. dar niekas neįsivaizdavo, kad Lietuva visiškai atsisakys naftos ir dujų importo iš Rusijos. Geopolitiniai pokyčiai privertė spręsti greitai ir efektyviai. Šiandien Lietuva daro didelius žingsnius, kad visiškai užsitikrintų energetinę nepriklausomybę, statydama saulės elektrinių parkus ir plėtodama kitus energijos gamybos būdus.

Negalima nepastebėti tiek šių sričių, tiek visos visuomenės pokyčių, ir juos darė visa Lietuva, mokydamasi veikti naujomis sąlygomis, ieškodama naujų galimybių savo idėjoms, naujų rinkų produktams. Tai rodo statistika, dominuojančios eksporto kryptys į Europos Sąjungos valstybes.

2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės, 2013 m. pirmininkavo ES Tarybai, 2015 m. įsivedė eurą. Daug ES investicijų per dvidešimtmetį skirta inovacijoms ir mokslui, šalies mokiniai, studentai, mokytojai ir dėstytojai per „Erasmus+“ programą sėmėsi patirties ir įgūdžių įvairiose šalyse. Būti atviriems, pasiimti, kas geriausia, ir pritaikyti sau – tokia yra modernios visuomenės kūrimo ir tobulėjimo sąlyga. Ir Lietuva tai puikiai daro 20 metų būdama Europos Sąjungoje.

Be to, mūsų pasiekimai yra įkvėpimas mūsų kaimynams, kurie šiandien krauju kovoja už savo ir Europos laisvę.


Demografiniai rodikliai rodo, kad esame viena labiausiai senstančių šalių Europoje. Lietuvoje bene penktadalis gyventojų – 65-erių metų amžiaus ir vyresni, o 2050 metais, spėjama, net trečdalis visuomenės bus senyvo amžiaus žmonės. Senėjimo tendencija kelia nemažai iššūkių. Vienas jų – iki šiol vis dar neišspręsta senelių globos namų trūkumo problema. Tikėtasi, kad eiles į senelių globos namus padės sutrumpinti pradėtos teikti socialinės paslaugos į namus, tačiau dabar specialistai vienbalsiai patvirtina, jog problema niekur nedingo.

Situacija negerėja

Senstant visuomenei vis daugiau asmenų tampa reikalingi pagalbos kasdieniame gyvenime. Neišvengiamai kiekviena šeima anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu, kaip tinkamai pasirūpinti vyriausiuoju nariu, kuriam dėl sumažėjusių gebėjimų ar sveikatos sutrikimų prireikia kompleksinių slaugos ir socialinių paslaugų.

Šiuo metu tokiems asmenims siūlomos kompleksinės paslaugos namuose, tačiau jas teikiančios įstaigos taip pat susiduria su nemenkais iššūkiais: trūksta socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jų padėjėjų, taip pat – transporto ir kitų resursų, kad būtų galima reguliariai lankyti kiekvieną šios paslaugos reikalingą senolį, gyvenantį kad ir atokiausiame rajono pakraštyje.

Savivaldybės dabar vienbalsiai sutinka, kad integralios pagalbos namuose paslauga neišsprendė problemos, kaip to tikėtasi iš pradžių: ne visus senolius įmanoma lankyti reguliariai, be to, silpstant sveikatai dažnam jų prireikia nuolatinės globos ir priežiūros 24 valandas per parą.

Akivaizdu, kad šeimos nariai paprastai negali kiaurą parą rūpintis senyvo amžiaus šeimos nariais, todėl vis dažniau tokiose situacijose jau ir lietuvių akys krypsta į senelių globos namus. Paradoksas: kažkada tokios įstaigos vertintos neigiamai, o dabar jos nebesutalpina visų norinčiųjų. Pasidomėjome, kokia situacija skirtingose Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėse.


Kretingos katalikų parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas aprodė vienuolyne saugomus iš koplyčių išimtus paveikslus, kurių laukia gana ilgas ir kruopštus restauracijos procesas.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje tęsiasi paveldo vertybių restauravimo darbai: pradėta restauruoti 14-a Kryžiaus kelio stočių, vadinamųjų stacijų, kurios įrengtos puslankiu palei šventoriaus tvorą. Po jų bus imtasi atkurti itin vertingą bažnyčios viduje esančią sakyklą.

Darbams tikisi geradarių paramos

Šventoriaus stacijų – koplytėlių ir keturiolikos 173x92 cm dydžio paveikslų jose – atkūrimo darbai vyksta etapais, kai kuriuos jų Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai sugretina su Jurgio Pabrėžos koplyčios senosiose parapinėse kapinėse restauravimo darbais. Tačiau, skirtingai nuo Jurgio Pabrėžos koplyčios restauravimo, kuriais rūpinasi Kretingos rajono savivaldybė išvien su KPD, bažnyčios paveldas nėra tarp KPD prioritetinių darbų, todėl jais tenka rūpintis parapijai.

Lėšų stacijų atkūrimo darbų startui užpernai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, – buvo skirta 10 tūkst. Eur techniniams dokumentams parengti. Realiems restauracijos darbams lėšų tikimasi gauti iš pavienių geradarių. Konkretus lėšų poreikis, klebono žodžiais, bus žinomas po tyrimų parengus bendrą koplytėlių ir paveikslų jose atkūrimo projektą. „Skaičiuojame, kad sakyklai atkurti reikės apie 200 tūkst. Eur, ne mažiau, ko gero, kainuos ir stacijos“, – mano S. P. Bytautas.

Iš keturiolikos šventoriuje pastatytų Kryžiaus kelio koplytėlių jau anksčiau buvo išimti paveikslai, juos palaipsniui restauratoriai išsiveža į dirbtuves atkurti: šis darbas yra patikėtas restauratorės Linos Katinaitės komandai, turinčiai Kretingos bažnyčios meno vertybių bažnyčioje restauravimo patirties. Išvežti atkurti pirmieji trys paveikslai, kiti saugomi Kretingos pranciškonų vienuolyne.


Kretingos rajone geriamąjį vandenį tiekia vienintelis tiekėjas – uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Kretingos vandenys“, kuri praėjusiais metais eksploatavo 40 vandenviečių, 53 gręžinius ir 14 vandens ruošimo įrenginių. Bendras Kretingos rajone eksploatuojamų tinklų ilgis – 615,85 km. Iš visų eksploatuojamų tinklų vandentiekio tinklai sudaro 348,58 km (iš kurių – 6,672 km pagal panaudos sutartis), nuotekų tinklai 225,43 km (iš kurių – 5,667 km pagal panaudos sutartis) ir 41,84 km paviršinių nuotekų tinklai.

Didžiausia iš visų vandenviečių – Kretingos miesto vandenvietė, iš kurios vartotojams parduodama 64 proc. viso bendrovės parduodamo vandens kiekio. Vandenvietėje veikia vandens gerinimo įrenginiai su atbulinio osmoso vandens valymo sistema. Iš Kretingos miesto vandenvietės tiekiamas geriamasis vanduo atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2024 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus. Be Kretingos miesto vandenvietės, vandens gerinimo įrenginiai, skirti fluoridui pašalinti iš vandens, pastatyti Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų, Žadeikių (aprūpinamas vandeniu Kartenos miestelis) ir Darbėnų gyvenvietėse. Rūdaičių, Kurmaičių, Pryšmančių, Kalniškių, Jokūbavo, Baublių, Grūšlaukės ir Lazdininkų vandenvietėse įrengti vandens gerinimo įrenginiai be atbulinio osmoso sistemos, daugiausia skirti pašalinti geležies kiekiui. Iš šių paminėtų vandens gerinimo įrenginių Rūdaičių, Pryšmančių, Kalniškių ir Grūšlaukės vandens gerinimo įrenginiai iki galo neišvalo vandens pagal Lietuvos higienos normos reikalavimus. Lazdininkų vandenvietėje įdiegta ozono technologija, vyksta perdavimo eksploatuoti darbai. Šiemet sausio mėnesį prie Kretingos miesto vandentiekio tinklų prijungti Kluonalių gyvenvietės tinklai, Kluonalių vandenvietės gręžinys bus užkonservuotas.


Iš naujo pakedeno kooperatyvų temą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemės ūkis

Pasėlius deklaravę ūkininkai išsikovojo, kad daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės, nes Europos Parlamentas patvirtino reglamento pakeitimus. „Su savo traktoriais suvažiavo „stambieji“ Vilniun, protestu pasiekė tą patį, ką ir kiti Europos ūkininkai. Bet šis laimėjimas su Lietuvos įstatymais nesusijęs. Man atrodo, daug svarbiau vidaus dalykai – ar normalu, kiek dabar žemdirbiams mokama už pieną? Išnaudojami „smulkieji“ pieno ūkius uždaro, kalbos apie kooperatyvų steigimą nėra,“ – problemas dėstė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Skiparius.

Mokymų per prievartą nebruka

Anot R. Skipariaus, grūdų augintojams kooperatyvą steigti nerūpi, jiems svarbu turėti didelius dirbamos žemės plotus, iš valdžios išsireikalauti kuo daugiau tiesioginių išmokų, kompensacijų už kurą ir kt. Derlių pagal sutartis pardavę supirkimo įmonėms, jie tarsi nusišluosto rankas, o rinką užkariauja svetimų šalių produkcija.

„Kodėl mūsų ūkininkai nemąsto taip, kaip skandinavai? Kodėl grūdų augintojams nesusivienijus, nepasistačius savo malūno, kodėl patiems negaminus pašarų? Taip būtų kuriamos ir darbo vietos, kaimai pagyvėtų“, – jau apie 30 metų požiūrio į žemės ūkį ir kooperaciją nekeičia R. Skiparius.

Jis pripažino, kad įsteigti kooperatyvą, juolab perdirbimo, nėra vienadienis reikalas: būtina įgyti žinių, pasiruošti, turėtų būti organizuojamos kompetentingų specialistų konsultacijos. Pasak Rimanto, kol kas Savivaldybės Žemės ūkio skyrius šiuo klausimu – nebylus, iš Žemės ūkio rūmų – jokios naudos, Lietuvos ūkininkų sąjunga mokymų taip pat neorganizuoja.

„Visame pasaulyje valstybės mastu šviečiamoji veikla vykdoma, rengiami ūkininkų kursai, ekskursijos į pažangius ūkius – pas mus nedaroma nieko“, – apgailestavo pašnekovas.

„Ar turėčiau vaikščioti į kiekvieno žmogaus namus ir klausinėti, nori jis tų kursų ar nenori?“ – ironizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Jeigu ūkininkai kreiptųsi, – kita kalba. Noras jų pačių turi būti, o ne kažkieno primestas. „Kam tie mokymai, jeigu į juos niekas neateis, ar tuščiai salei?“ – svarstė pirmininkas.


Daugiametes pievas būtina saugoti ir jų nearti, kad ateityje vėl netektų susidurti su šių pievų išlaikymo problema.

Jurgitos JAROŠEVIČIŪTĖS nuotr.

Europos Parlamentas (EP) patvirtino reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus, todėl pasėlius deklaravusiems Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės. Dar iki Europos Komisijos (EK) priimto teisės akto Žemės ūkio ministerija buvo informavusi ūkininkus apie numatomą palankų sprendimą, kad jie laiku galėtų pradėti pavasarinius darbus.

Atsižvelgė į Lietuvos prašymą

Kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Europos Komisija (EK) rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams šiuo metu yra viena aktualiausių, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmetinio santykio skirtumą nuo referencinio. Pasiūlymas buvo įtrauktas į deleguotojo akto pakeitimą, kuris po konsultacijų su šalių narių delegatais, kovo 12 d., buvo priimtas EK. Po to šiam deleguotajam aktui rašytine forma pritarė Europos Taryba ir galiausiai – Europos Parlamentas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas