|
|
|
(1857) 2024-05-28
Šiandien 10.57 val. iš BPC Kartenos ugniagesiai gavo pranešimą, kad Voveraičių miške – autoįvykis, ir gali būti prispaustų žmonių. Į incidento vietą atskubėjus Kartenos ugniagesiams, nustatyta, jog apvirto medieną vežantis miškovežis, kuriame yra sužeistas ir negalintis išlipti miškovežio vairuotojas. Išpjovus priekinį automobilio stiklą, nukentėjusysis iškeltas ir perduotas medikams. Incidente dalyvavo Kartenos ir Kretingos ugniagesiai, policijos pareigūnai ir 2 medikų ekipažai.
„P. n.“ informacija
Karinės pratybos Kretingoje: sklandžiai, be incidentų
Šeštadienį ir sekmadienį Kretingos mieste ir prieigose vyko bendros Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos ir rajono Savivaldybės pratybos: mobiliuosiuose jungtinių ekipažų kontrolės postuose buvo stabdomas ir tikrinamas važiuojantis transportas, vairuotojų blaivumas, dokumentai. Naktį į sekmadienį įvesta komendanto valanda galiojo iki 4 valandos ryto. Šaukštas deguto nepagadino „Pratybos pavyko sklandžiai, incidentų, galima sakyti, nebuvo, jeigu neskaičiuotume postuose sustabdytų 4-ių neblaivių vairuotojų. Trijų dabar laukia administracinė, vieno – baudžiamoji atsakomybė“, – pirmadienio rytą pranešė rajono Savivaldybės mero patarėjas Albertas Barauskas. Tiesa, šeštadienį vakare karo komendanto pavaduotojas Kretingoje Kęstas Andriuškevičius atviravo, jog iš pradžių jį šiek tiek nuvylė viešoje erdvėje po informacija apie Kretingoje pradėtas pratybas pasipylę negatyvūs piktavalių anoniminiai komentarai, tačiau realybėje jie pasirodė esą nieko verti – daugelis gyventojų buvę supratingi, pilietiški. Tą patį patvirtino ir Klaipėdos gatvėje įrengtame mobiliajame kontrolės poste dirbęs pareigūnas Arnas. Jo žodžiais, apie 70 proc. vairuotojų, sustabdytų šioje gatvėje, apie pratybas kas buvo pasiskaitęs laikraštyje, kas girdėjęs per radiją, kai kurie nepraleisdavę progos padėkoti, kad, esant įtemptai geopolitinei situacijai, tarnybos mokosi susitelkti bendram tikslui. O štai šalia posto esanti degalinė pratybų dalyviams net pasiūlydavusi kavos su nuolaida.
STEAM konferencija „Žibutėje“: naujovė – edukacija
Mokykloje-darželyje „Žibutė“ įvyko trečioji respublikinė teorinė-praktinė konferencija „STEAM ugdymas darželyje ir pradinėje mokykloje: mokau ir mokausi 2024.“ Ją Kretingos ugdymo įstaiga surengė bendradarbiaudama su Klaipėdos valstybine kolegija (KVK). Ir saldainių vaivorykštė, ir vabaliukų lenktynės
Renginyje dalyvavo lektoriai ir pedagogai iš Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Kretingos miesto bei rajono – iš viso 70 dalyvių. Tarp gausaus būrio lektorių – Kęstutis Jovaišas, Kristina Jonkuvienė, Indrė Neimantė, Laura Trepekaitė-Bajoriūnė, Mireta Visockienė. Jų pranešimai apie STEAM pamoką kasdien, STEAM veiklų integravimą į pasakų skaitymą, informacinio mąstymo ugdymą lopšelyje-darželyje buvo ypač prasmingi ir naudingi.
Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus mokytojos Jūratė Norkuvienė (kairėje) ir Violeta Andruškevičienė pasidžiaugė, kad per koronaviruso pandemiją prigesusi chorų veikla pamažu atgyja.
Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus mokiniai ir jų pedagogai chorinės muzikos mėgėjus gegužės 30 d. 18 val. kviečia į Šv. Antano rūmus, kur įvyks koncertas, skirtas skyriaus 45-erių metų veiklos sukakčiai paminėti.
Savo naujausia programa – sakraliniais, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais – dalinsis Chorinio dainavimo skyriaus mokytojų Jūratės Norkuvienės ir Violetos Andruškienės vadovaujami jaunučių ir jaunių chorai, kuriuos vienija „Saulainės“ pavadinimas, jiems talkins skrabalais grojantis Kretingos meno mokyklos mokinys Gabrielius Mikaločius ir mušamųjų instrumentų grupė, vadovaujama Vladimir’o Sudnowskij. „Publika išgirs ir lietuvių kompozitoriaus dainų kūrėjo Leonido Abariaus kūrinių. Su šiuo autoriumi yra nutikusi tokia istorija, kuri mums padovanojo choro „Saulainė“ pavadinimą: su mumis dirbusi ir prie Chorinio dainavimo skyriaus kūrimo ištakų stovėjusi mokytoja Eugenija Karkienė, kurios vadovaujami vaikai koncertavo Vilniuje, programoje pamatė kūrinį tokiu pavadinimu – jis tiek visiems patiko, kad, atrodė, mūsų mokyklos chorui kitoks ir nebūtų tikęs“, – kalbėjo jau 40 metų Kretingos meno mokykloje dirbanti V. Andruškevičienė. Ji kartu su kolege jau 5-erius metus Meno mokykloje dirbančia J. Norkuviene moko apie 50 vaikų, kurie mokslą gali pradėti ir būdami pirmokai. Beje, su dainavimu vaikai jau susipažįsta ir parengiamojoje grupėje. Be chorinio dainavimo, vaikai mokosi groti fortepijonu, solinio dainavimo, solfedžio, muzikos istorijos.
Teismui pateikti nauji civiliniai ieškiniai – šįkart prašoma neteisėtai panaudotas išmokas į Kretingos rajono Savivaldybės biudžetą priteisti iš buvusio Tarybos nario Virginijaus Domarko ir Tarybos nario Dariaus Petreikio.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorės atlikto tyrimo duomenimis, buvusiam rajono Tarybos nariui V. Domarkui per 2019–2021 metų kadenciją dalis – 6 tūkst.12 eurų – kompensacijos už kurą buvo išmokėta nepagrįstai.
Išanalizavus politiko Savivaldybei teiktus 239 kvitus už kurą, nustatyta, kad degalus jis pirko kelis kartus per dieną, dvi, tris ir daugiau dienų iš eilės, buvo perkamas skirtingos rūšies kuras. Patikrinus Tarybos nario automobilio ridą, gauta duomenų, kad per kadenciją nuvažiuota gerokai mažiau kilometrų, todėl išlaidos degalams V. Domarkui kompensuotos nepagrįstai, kasos aparatų kvitai nepatvirtina, kad jis patyrė deklaruojamas išlaidas. Dalį – 193 eurus – nepagrįstai gautos išmokos V. Domarkas Kretingos rajono savivaldybei grąžino.
D. Petreikiui už 2019–2023 metais vykdytas Tarybos nario funkcijas buvo nepagrįstai kompensuota kelis kartus didesnė suma negu jis turėjo realių išlaidų. Nustatyta, kad D. Petreikis Savivaldybei teiktais kvitais prašė kompensuoti išlaidas už kurą beveik 97 tūkst. kilometrų atstumui, nors, patikrinus automobilio ridą, nustatyta, kad realiai per kadenciją galėjo nuvažiuoti apie 40 tūkst. kilometrų. Vertinant šio Tarybos nario už kurą Savivaldybei pateiktus kvitus nustatyta, kad dalis dokumentų buvo pripažinti kaip pagrindžiantys patirtas kuro išlaidas pagal automobilio ridą, tačiau ši suma dalinama į dvi dalis, nes Tarybos narys transporto priemonę naudojo ne tik Tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir asmeniniais tikslais. Tyrimo metu nustatyta, kad D. Petreikiui išlaidos už telefono įsigijimą ir įrangą taip pat buvo kompensuotos nepagrįstai.
Uostamiesčio prokuratūros VIGS prokurorių pateiktais civiliniais ieškiniais Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų prašoma Kretingos rajono savivaldybės naudai iš V. Domarko priteisti 5 tūkst. 819 eurų, o iš D. Petreikio – 8 tūkst. 283 eurus.
Sekmadienį apie 23.59 val. į Kretingos ligoninę kreipėsi ir dėl sužalojimų pervežtas bei paguldytas į Klaipėdos ligoninę 1979 m. gimęs vyras. Jis paaiškino, kad tą pačią dieną (laikas tikslinamas) Kretingoje, Topolių g., jį sužalojo nepažįstami asmenys.
Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 1 d.
Penktadienį apie 23.30 val. Salantuose sustabdyto automobilio „VW Passat“ vairuotojui, gimusiam 1988 m., nustatytas 2,62 prom. neblaivumas. Dar neblaivesnis asmuo (gim. 1989 m.), vairavęs automobilį „Citroen“, šeštadienį buvo sustabdytas J. Jablonskio g. Kretingoje – įpūtė 2,73 prom.
Šeštadienį apie 17.47 val. gautas pranešimas, kad Nemirsetos pagrindiniame paplūdimyje, apie 4 m nuo kranto, įstrigusi statinė ir iš jos bėga skystis. Ugniagesiai su hidrokostiumais ir gelbėjimo virve statinę atkasė, skystis iš jos nebėgo, žalos aplinkai ir žmonėms nepadaryta.
Klubo „Ardonas“ dziudo sportininkės, tapusios turnyro nugalėtojomis ir prizininkėmis: (iš kairės) Emėja Beniušytė, Karolina Eberling, Milija Gražuolytė.
Trenerė Deimantė Aukštuolytė (centre) studentų žaidynėse iškovojo čempionės vardą.
Dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai, treniruojami Eriko Cchovrebovo ir Deimantės Aukštuolytės, dalyvavo Liepojoje Latvijoje įvykusiame tarptautiniame dziudo turnyre „Liepaja Open“ ir pasiekė ten svarių pergalių, kaip ir jų trenerė Deimantė, kuri šio turnyro išvakarėse dalyvavo SELL studentų žaidynėse Kaune ir tapo čempione.
D. Aukštuolytė be stipraus pasipriešinimo laimėjo dvi kovas ir iškovojo pergalę Lietuvos sporto universitetui, kuriam ir atstovavo studentų žaidynėse.
O kaip sekėsi jauniesiems dziudo sportininkams Liepojoje?
Armandas Buožius užėmė IX v., Skaistė Ališauskaitė – VII v., Paulius Ališauskas – V v., prizininke tapo Karolina Eberling, užėmusi III v., Emėja Beniušytė iškovojo I v.
Kartu su „Ardono“ sportininkais startavo ir legionierė Milija Gražuolytė iš Plungės, kuri iki šiol treniravosi pas trenerį Antaną Kastecką. „Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, ji kartu su tėvais persikėlė gyventi į Kretingą ir tęs savo sportininkės karjerą mūsų klube“, – E. Cchovrebovas pasidžiaugė, kad ir Milija tapo tarptautinių varžybų čempione.
Treneris teigė, kad kai kuriems jo auklėtiniams išvyka į Liepoją buvo debiutas varžybose užsienyje, vaikai jaudinosi, kas kai kuriems jų sutrukdė pasiekti aukštesnių rezultatų.
Šį mėnesį klubo „Ardonas“ sportininkai nebeplanuoja dalyvauti varžybose, tačiau jų laukia dar vienas džiaugsmingas momentas – bus suskaičiuota, kuris auklėtinių surinko daugiausia taškų, kad būtų apdovanotas kaip geriausias mėnesio dziudo sportininkas arba sportininkė.
Prieš metus priimto naujo savivaldos modelio vertinimas gali persikelti į Konstitucinį Teismą. Apie tai gegužės pradžioje įvykusioje diskusijoje prabilo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška.
Praėjusių metų balandį įsigaliojo naujas savivaldos modelis su tiesiogiai renkamu meru, kuris dabar yra savivaldybės vykdomosios institucijos, visos savivaldybės vadovas, savivaldybės tarybos posėdžių organizatoriaus. Tokia tvarka sulaukė pasipriešinimo: merų spaudžiami, Seimo nariai ėmė siūlyti grįžti prie buvusio modelio, kad tiesiogiai renkami merai būtų savivaldybės tarybos nariai, tarybos pirmininkai su balso teise, savivaldybių vadovai, turintys vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas.
Merai atsako už visus, bet smulkius darbus
Įsigaliojus naujoms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, savivaldybių merai tapo vykdomosios valdžios atstovais, perėmė kai kurias buvusias administracijos direktorių funkcijas. Tokia tvarka įnešė sumaišties.
„Šiandien meras iš esmės yra atsakingas už viską – net leidimą nukirsti medį turi pasirašyti jis, tačiau, pavyzdžiui, mobilizacijos klausimai skirti administracijos direktoriui. Rajono vadovas, net ir turėdamas teisę dirbti su slapta informacija, dalyvauti susitikimuose mobilizacijos klausimais gali tik tuo atveju, jei šią teisę suteikia administracijos direktorius savo įsakymu. Taip pat ir su biudžeto vykdymu susijusiais įsakymais – juos pasirašo administracijos direktorius, bet visa atsakomybė tenka merui“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.
Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Gutauskas šias pareigas eina pirmą kartą – nors negali palyginti buvusio modelio su naujuoju, sakė pastebintis procedūrinių spragų.
„Meras lyg ir atsako už viską, kas vyksta savivaldybėje, turi vykdyti konkrečius darbus, tačiau darbuotojai tiesiogiai pavaldūs ne jam, o Savivaldybės administracijos direktoriui. Taip gaištamas laikas: užduotys nukreipiamos direktoriui ir tik tada jos perduodamos tiems, kas jas turi įvykdyti. Tokie sisteminiai, teisiniai niuansai lėtina darbų tempą, – pastebėjo S. Gutauskas. – Meras tvirtina viso rajono mastu mažiau reikšmingus dokumentus, o direktorius pasirašo dokumentus dėl stambių projektų, kuriuose numatomos didelės lėšos.“
Vienas iš kelionės tikslų – vaikų sporto ir žaidimų aikštelės
Ką tik iš darbinio vizito Taline grįžusi Kretingos miesto seniūnė Gintarė Liobikienė pasidalino idėjomis, kurios kilo lankantis kaimyninėje šalyje. Kelionės, kurioje lankėsi kartu su Kretingos rajono savivaldybės vyriausia architekte Reda Kasnauske, tikslas – šalia daugiabučių įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai, laisvalaikio erdvės ir automobilių parkavimo vietos. Buvo domimasi visa infrastruktūra, erdvių planavimu, apželdinimo idėjomis bei galimybėmis.
Pasak seniūnės, statant naujus daugiabučius Estijoje, įstatymu yra numatytas visas infrastruktūros planas: įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, laisvalaikio zonos, sporto erdvės, parkavimo vietos automobiliams. Taip pat pašnekovę sudomino ir šalia daugiabučių įrengti nedideli sodo sklypai, kur gyventojų bendruomenės augina vaismedžius, daržoves ar vaistinius augalus. Seniūnė atviravo, kad didmiesčiuose tokie savotiški sodai dabar ypač madingi ir, jei jie yra tvarkingi ir gražiai prižiūrėti, atrodo gana jaukiai. Kadangi dauguma Kretingoje gyvenančių žmonių turi savo sodus, pašnekovė suabejojo ar tokia idėja prigytų šios seniūnijos teritorijoje. Kretingos miesto seniūnė pasidžiaugė ir kaip pavyzdį paminėjo Kretingsodyje, Jaunystės gatvėje, iškilusį naujų daugiabučių kvartalą, atitinkantį visus siektinus infrastruktūros reikalavimus: šalia daugiabučių yra vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynas, apgalvotos automobilių parkavimosi vietos, įrengtos laisvalaikio zonos, teritorija apželdinta želdiniais ir netgi laisvuose plotuose tarp daugiabučių kai kurie gyventojai yra įsirengę nedidelius darželius.
Semdamasi patirties, seniūnė konstatavo, kad Estijoje didžiulis dėmesys yra kreipiamas į kokybę, o ne į kainą. Įrengiant aikšteles bei aikštynus, stengiamasi naudoti kokybiškas medžiagas, stebimas jų funkcionalumas bei saugumas.
Lankantis Taline, seniūnę nustebino profesionaliai, su apšvietimu įrengtas dviračių takas, virš kurio eina aukštos įtampos laidai, kas Lietuvoje būtų griežtai draudžiama. Taip pat pašnekovei užkliuvo ir matyta šunų vedžiojimo aikštelė, kurios teritorijoje nesimatė jokių dresūros elementų, tiesiog tai aptvertas mulčiu išpiltas plotas, kur, vedini augintiniais, gali ateiti žmonės. Tad, anot pašnekovės, laikydamiesi aukštesnių higienos normų, kai kur lietuviai yra labiau pažengę nei kaimynai estai.
Grįžus iš darbinės kelionės, seniūnės planuose – Šeimos slėnis, kretingiškių dar vadinamas žvyrduobe ir naujai atsivėrusios šios vietos galimybės. Kartu su miesto architekte Reda Kasnauske planuojama,kaip šią vietą saugiai pritaikyti šeimos, vaikų ir jaunimo poreikiams tiek žiemą, tiek vasarą, todėl artimiausiuose planuose – šios aikštelės funkcionalumas ir saugumas žiemos pramogoms, slidinėjimui bei nauji laisvalaikio ir sporto įrenginiai, tinkami šiltajam metų sezonui.
Baigiami ardyti laikinai praplatinti kelkraščiai tų Kretingos rajono kelių, kuriais dar pernai rugpjūtį Mažeikių bendrovė „ORLEN Lietuva“ iš Klaipėdos uosto gabeno galingą krovinį – 1,8 tūkst. tonų sveriantį reaktorių. Krovinys buvo gabenamas mūsų rajoną kertančiais valstybiniais keliais Klaipėda–Jokūbavas, Kretinga–Kūlupėnai, Plungė–Skuodas.
Ardant sudarkytų kelio dangą
Gigantiškas – 100 m ilgio 6,5 m pločio ir 10 m aukščio – krovinys buvo gabenamas 150 km atstumu iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo įmonę, tam specialiai ir buvo platinami keliai, o, pergabenus krovinį, laikinai įrengtus kelkraščius nuspręsta išardyti. Tačiau Jokūbavo kaimo bendruomenei per gyvenvietę einančius kelkraščius, atrodo, pavyks išsaugoti už juos pakovojant.
Dar pernai, kai buvo praplatinti keliai bei sankryžos, Jokūbavo ir trys Klaipėdos rajono bendruomenės – Jakų, Sudmantų ir Plikių – mynė slenksčius savivaldybėse, rašė raštus Susisiekimo ministerijai ir valstybinei įmonei Via Lietuva (tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijai – LAKD), kad įrengtus kelkraščius paliktų, o ateityje aplink juos įrengtų infrastruktūrą: apšvietimą, perėjas, šaligatvius. Tam, Jokūbavo bendruomenės pirmininko Manto Keblio teigimu, pritarė keli tūkstančiai susivienijusių aplinkinių kaimų gyventojų.
„Kelio per Jokūbavą būklė ir taip prasta, vežant galingą krovinį, asfaltas dar labiau pasižeidė. Praplatintuose pakraščiuose pasimatė dangos pažeidimų, antrą kartą nuardant ir atstatant kelkraščius, kelias dar labiau būtų sugadintas ir galimai taptų avarinės būklės“, – dar pernai situaciją įvertino M. Keblys, vienas šio sambūrio iniciatorių.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II ture Kretingos rajono rinkėjų dalyvavo 7 proc. mažiau negu pirmame ture, kai balsuoti atėjo 59,5 proc. balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų.
Savaitgalį, gegužės 26-ąją, įvyko Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų II turas, kuriame varžėsi dabartinis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir Premjerė Ingrida Šimonytė.
Už G. Nausėdą, pirminiais duomenimis, pasisakė 74,43 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, už I. Šimonytę – 24,06 proc. Pirmenybę G. Nausėdai atidavė ir mūsų – Kretingos – krašto rinkėjai, kurių nuomonė buvo dar tvirtesnė: už dabartinį šalies Prezidentą balsavo 85,04 proc., tai yra per 10 proc. daugiau negu šalies vidurkis, rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Už I. Šimonytę pasisakė 13,74 proc. rinkėjų.
Šalyje, 60 savivaldybių, yra suformuotos 1 tūkst. 895 rinkimų apylinkės, kurių sąrašuose – 2 mln. 404 tūkst. 421 rinkėjas. Iš jų Prezidento rinkimų II ture dalyvavo 1 mln. 181 tūkst. 865 rinkėjai, arba 49,15 proc. nuo rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Kretingos rajone suformuota 40 rinkimų apylinkių, rinkėjų sąrašuose – 31 tūkst. 615, iš kurių rinkimuose dalyvavo 16 tūkst. 487, arba 52,15 proc. Mūsų rajono rinkėjai pateikė 98,79 proc. galiojančių biuletenių, ir tai atitinka šalies vidurkį – 98,49 proc.
Mūsų rajone daugiausiai – 60 proc. – rinkėjų balsavo Nasrėnų rinkimų apylinkėje, mažiausiai – 38,54 proc. – rinkėjų susirinko Laiviuose. Beveik 60 proc. rinkėjų balsavo Leliūnų (59,64 proc.) ir Piliakalnio (59,52 proc.) rinkimų apylinkėse. Už G. Nausėdą daugiausiai – 94,92 proc. – balsavo Juodupėnų rinkimų apylinkės rinkėjų, mažiausiai – 81,73 proc. – Kalnalio rinkimų apylinkėje. Už I. Šimonytę daugiausiai – 20 proc. – balsavo į Marijono Daujoto rinkimų apylinkę atėjusių rinkėjų, mažiausiai – 5,98 proc. – balsų atiduota Kalniškių rinkimų apylinkėje.
Kaip mūsų rajono rinkėjai balsavo kitose rinkimų apylinkėse, iliustruoja pateikta lentelė.
|
|
