Daugiametės pievos – ne pabaiga, ūkininkai eis toliau

„Tai bus tik trečias mūsų išsikovotas reikalavimas iš visų, kuriuos per protestus kėlėme“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas.

Žinių dėl prievolės atkurti daugiametes pievas laukusiems ūkininkams – puikios naujienos: Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba pritarė Europos Komisijos (EK) priimtam deleguotojo reglamento papildymui, pagal kurį šiemet daugiamečių pievų Lietuvoje atkurti nereikės.

Tam, kad daugiamečių pievų išlaikymo problema būtų išspręsta iš esmės, kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, reikalingi tolesni ES bazinės teisėkūros pakeitimai, kad, be daugiamečių pievų išlaikymo, būtų pasitelkiami ir alternatyvūs klimato kaitos poveikio mažinimo būdai, pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties plotų apželdinimas mišku, nusausintų durpynų ir šlapynių pradinės būklės atkūrimas, perėjimas prie neariminės žemdirbystės ir kitos tvaraus ūkininkavimo praktikos. Tai, kaip sakė K. Navickas, turi būti vertinama kaip alternatyvos, papildančios arba pakeičiančios daugiamečių pievų išlaikymo įsipareigojimus.

ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje deleguotojo reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimas antradienį buvo patvirtintas balsų dauguma. Teisėkūros procesas bus baigtas, kai nuomonę dėl šio reglamento pareikš Europos Parlamentas balsavimu plenarinėje sesijoje. Tikimasi, kad šis klausimas bus įtrauktas į artimiausią balandžio 10–11 d. plenarinės sesijos darbotvarkę. Dalis jame išdėstytų pakeitimų įsigalios atbuline data nuo 2024 m. sausio 1 d. Pritaikius šiuos pakeitimus, Lietuvoje daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikės.

Bet, kaip sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas, tai būtų tik trečias šalies ūkininkų iškovotas reikalavimas iš 6-ių pagrindinių, suformuluotų protesto akcijose laukuose deginant laužus ir vėliau su traktoriais suvažiavus į Vilnių, prie Vyriausybės. Anot pašnekovo, pavyko, kad sumažintas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas, panaikinti apribojimai žymėtajam dyzelinui, išspręstas daugiamečių pievų klausimas. O kas toliau?

„O ir toliau judinam klibinam valdžią, neduodam jai atsipūsti“, – sakė R. Paulikas. Žinomą posakį „lenk medį, kol jaunas“ jis perfrazavo į „spausk valdžią, kol neatėjo rinkimai“, nes paskui bus per vėlu ką nors gauti iš to „aukso kalno“, kurį prieš rinkimus ji dosniai žada.

Paklaustas, kuriam žemdirbių reikalavimui dabar ateina eilė, R. Paulikas teigė, jog tebėra aktualus Pieno įstatymas, tiesa, kai kuriems Pienininkų asociacijos siūlymams Ūkininkų sąjunga pritarianti, kai kuriems – ne, taip pat neišspręstas vandens apsaugos zonų, kurių ūkininkams privalu paisyti, klausimas. „Dėl ko Europos ūkininkai rengia protestus Briuselyje? – klausė R. Paulikas ir pats atsakė, kad dėl žaliojo kurso, nes jis esąs ekonomiškai nenaudingas.

„Ką jau bekalbėti apie mus Lietuvoje, kai mūsų valdžios ekologiniai įsipareigojimai keturiskart didesni negu Europos?“ – svarstė R. Paulikas. Be to, Lietuvos ūkininkai rinkoje vis konkuruoja su pigesniais, bet prastesnės kokybės, cheminėmis 30 metų Europoje nebenaudojamomis medžiagomis purkštais, modifikuotais rusiškais ir ukrainietiškais grūdais arba jų produkcija. Žemės ūkio ministerija vis kalba apie griežtinamą kontrolę, bet, anot pašnekovo, pilstymas iš tuščio į kiaurą nieko gero neduoda. „Jeigu būtų priimtas sprendimas ir viešai paskelbta, kad nuo šiol draudžiama tiek tranzitu, tiek ne tranzitu įvežti rusiškus ir ukrainietiškus grūdus, mes abi rankas keltume į viršų, būtume už“, – sakė Rimantas.

• Rašyti komentarą (1)