Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Meno kolekcininkas ir mecenatas Tue Freltoft tikino, jog skulptoriaus Antano Mončio kolekcija Palangoje yra aukščiausio pasaulinio lygio.

„Čia, Palangoje, šitame mėlyname pastate jūs turite tokio lygio nuolatinę skulptoriaus Antano Mončio ekspoziciją, dėl kurios dauguma Paryžiaus galerijų savininkų leistų ranką nukirsti“, – šitaip apie Antano Mončio namus-muziejų atsiliepė didelis Lietuvos draugas, Danijoje gyvenantis verslininkas ir meno kolekcininkas Tue Freltoft.

Žino ir Palangą, ir Kretingą

Su Tue Freltoft, prieš keletą metų ne tik atradusiu iš Mončių kaimo kilusį Paryžiuje kūrusį skulptorių Antaną Mončį (1921–1993) ir jo kūrybą, bet ir atsekusį jo ryšius su Palanga, pokalbio susitikome prie kurorte esančio Antano Mončio namų-muziejaus. Pastato, kurio fasadas prieš porą metų vėl naujai nušvito ryškiai mėlyna spalva. Ir, kaip sakė namų-muziejaus direktorė Loreta Birutė Turauskaitė, nušvito būtent T. Freltoft rūpesčiu.

Mecenatas iš Danijos, tapęs vienu muziejaus draugų ir Antano Mončio paramos fondo valdybos nariu, Olandijoje rado rėmėjų, kurie padovanojo dažų jau liūdnokai atrodžiusiam fasadui perdažyti, tad Palangos miesto savivaldybei bereikėjo tik skirti lėšų sumokėti už darbus.

Paminėjus, kad pokalbis bus išspausdintas Kretingos laikraštyje „Pajūrio naujienos“, po visą pasaulį važinėjantis ir aukcionuose meno kūrinius įsigyjantis pašnekovas nušvito: „O, Kretinga. Žinau, buvau. Ne kartą. Gražus miestas. Į jį aš važiavau susipažinti su nuostabia dailininke Auguste Santockyte.“

Pasak T. Freltoft, A. Santockytę, kurios parodą Antano Mončio namuose-muziejuje planuojama atidaryti metų pabaigoje, jis atrado visiškai atsitiktinai: Vilniuje, Dailės akademijos galerijoje, buvo eksponuojamos dvi parodos, vienoje kurių originalumu išsiskyrė būtent kretingiškės A. Santockytės kūryba. Ji taip sužavėjo nuo jaunystės meną kolekcionuojantį T. Freltoft, kad vyriškis sugebėjo ją susirasti ir atvažiuoti susipažinti į Kretingą.

Per meno kūrinių kolekcionavimą – kaip sakė pašnekovas, jo namuose gausu tapybos, grafikos, skulptūros kūrinių iš viso pasaulio, – Tue Freltoft surado ir Lietuvos menininkus, tarp jų – Antaną Mončį. O su Lietuva jį sieja jau beveik trisdešimt metų trunkanti draugystė.

Dešimtmečius trunkanti draugystė

„Pirmą kartą į Lietuvą aš atvykau 1992 metais. Buvo gruodžio mėnuo, labai šalta, – pirmąją pažintį su mūsų šalimi prisiminė Tue Freltoft. – Atvykau pasiųstas Danijos vyriausybės dirbti konsultantu ekspertu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje švietimo, edukacijos, visuomenės informavimo bei socialinių projektų administravimo srityse.“

Pasak pašnekovo, jis yra dirbęs daugelyje Europos šalių, bet su Lietuva jį sieja ypatingas ryšys: dirbdamas čia jis susipažino su bendradarbe Asta, kuri tapo jo žmona.

„Kokia man pasirodė Lietuva? Iš pradžių aš nebuvau labai pozityviai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu. Bet, kai pažinau jos žmones, supratau, kad ši šalis su savo žmonėmis turi daug potencijos. Juk esminis veiksnys, lemiantis šalies pažangą, yra būtent žmonės: imlūs, gabūs, inteligentiški. O lietuviai, su kuriais teko dirbti, buvo darbštūs, linkę bendrauti, norintys mokytis, norintys padėti savo šaliai“, – sakė T. Freltoft.

Lietuvoje ekspertas iš Danijos dirbo keletą kartų, o į žmonos gimtąją Lietuvą kartu su dukra Terese Tue ir dabar dažnai atvažiuoja.

Atrado aukcione

Meno kolekcionieriaus pažintis su Lietuvos menininkais prasidėjo aukcionuose. Apsilankęs viename jų, surengtame Švedijoje, jis pamatė itin patikusį paveikslą, kurį buvo nutapęs Vytautas Kasiulis. Įsigijo ir pradėjo domėtis tiek pačiu V. Kasiuliu, tiek kitais Lietuvos dailininkais, ypač tais, kurie kūrė išeivijoje.

„Per aukcionus susipažinau ir su Antano Mončio kūryba: Paryžiuje įsigijau jo sukurtą skulptūrą iš alebastro. Pasidomėjęs skulptoriaus biografija, sužinojau, kad Palangoje yra Antano Mončio namai-muziejus. Tad prieš kokius penketą metų atvykęs Palangon atėjau į muziejų. Ką galiu apie jį pasakyti? Nuolatinė šviesaus atminimo architekto Valdo Ozarinsko sukurta ekspozicija yra tiesiog nuostabi. Ji – išties labai aukšto, pasaulinio lygio, ir, patikėkite, dauguma Paryžiaus galerijų savininkų leistų ranką nukirsti, kad galėtų turėti tokią skulptoriaus kūrinių kolekciją“, – sakė garsiausius Europos ir pasaulio muziejus bei galerijas išvaikščiojęs Tue Freltoft, gerų žodžių negailėjęs ir muziejaus rengiamoms parodoms.

Misija – garsinti ir padėti

„Mano misija – visokeriopai garsinti Antano Mončio namus-muziejų, skleisti informaciją apie čia esančią Antano Mončio kūrinių ekspoziciją. Ir – padėti rasti lėšų bei kitos muziejui reikalingos pagalbos. O jos reikės: kai bus keičiamas muziejaus stogas, ekspozicija negalės čia likti. Tad reikia galvoti, ar ji galės keliauti po kitus muziejus ir galerijas, ar teks rasti vietos eksponatams perkelti ir saugoti. O tai nėra paprasta: tokiam saugojimui būtinos atitinkamos sąlygos, atitinkamas mikroklimatas, ir, žinoma, lėšos“, – kalbėjo A. Mončio paramos fondo valdybos narys.

Jo nuomone, muziejui galėtų tekti daugiau miesto finansavimo: „Tokio lygio įstaigai, išties reprezentuojančiai Palangą ir Lietuvos meną, parama turėtų būti didesnė. Kita vertus, gerai, kad tos paramos iš municipaliteto esama, kad nepamirštama, jog miestas atsakingas už muziejų. Bet negalima visko perkelti ir ant savivaldybės pečių: muziejų turėtų labiau paremti vietos verslas. Tad mes, fondo nariai, turime padėti megzti ryšius bei ieškoti pinigų.“

„Kartais, vaikščiodamas po menininkų, kaip ir A. Mončio, muziejus, pagalvoju: juk kiek daug žmonių praeina pro šitą mėlyną namelį, pagalvodami – et, užeisime kitą kartą. O užeiti reikia dabar. Ir kitus paraginti“, – kalbėjo A. Mončio paramos fondo valdybos narys, visą pasaulį apvažiavęs meno kolekcininkas Tue Freltoft.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas