Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kai kolekcija veda svajonės link

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2019-04-23

Daivos Dudėnienės juostų kolekcija į viešumą pirmąkart išėjo per Darbėnų gimnazijoje įvykusį tradicinį pavasario kermošių, per kurį buvo surengta edukacija gimnazistams: kolekcijos autorė mokiniams papasakojo apie lininius audinius, juostų reikšmę.

Tautinės juostos ir rankšluosčiai, austos lovatiesės ir siuvinėta balta patalynė, porceliano antpirščiai ir avytės... Tai – darbėniškių Daivos ir Arūno Dudėnų renkamų daiktų, suvenyrų kolekcijos, kurios kažkada, sutuoktinių teigimu, turėtų būti sutvarkytos, susistemintos ir galbūt – surasti savo vietą ketinamame įkurti šeimos muziejuje.

„Bet tam reikia labai daug laiko ir pastangų: dauguma daiktų – tvarkytini, restauruotini, juos reikėtų ir patyrinėti, įvertinti, galbūt pasitarti su išmanančiais žmonėmis. Dabar gi visą laiką atima tiesioginis darbas“, – kalbėjo D. ir A. Dudėnai, kurių renkamų daiktų kolekcijos yra susijusios su jų tekstilės verslu.

Tautinės juostos, rankšluosčiai, vadinamosios kapos D. ir A. Dudėnų namuose kaupiasi jau kokius 8-erius metus: vien jubiliejinių juostų per tą laiką susidarė 130, rankšluosčių – apie 200. Daiva sakė įžvelgianti juostų atgimimą – atsiranda jų poreikis, žmonės vėl jas, kaip atsiminimo simbolį, nori ryšėti per šventes, asmeninius jubiliejus.

„Apskritai juosta žmogų lydėjo nuo gimimo iki pat mirties. Ir mūsų kolekcijoje yra unikali kokių 100 metų senumo juostelė, kuria būdavo perrišamas naujagimis – kad pikta akis nenužiūrėtų, kad laimės jam būtų palinkėta“, – sakė D. Dudėnienė, prisipažinusi, kad tokia juostelė jos kolekcijoje – vienintelė, kaip ir juosta, kurioje išaustas prezidento Antano Smetonos pabėgimas iš Lietuvos.

Pirmasis gi daiktas, nuo kurios ir prasidėjo sutuoktinių kolekcija, – išausta „Tautiška giesmė“.

Juostos, rankšluosčiai, kiti tekstilės gaminiai į D. ir A. Dudėnų kolekciją ateina įvairiais būdais: per pažįstamus, per turgus, per sendaikčius. Pagrindinis principas – kad juosta ar rankšluostis būtų tik iš natūralių medžiagų, austa rankomis.

Juostų kolekcija jau buvo išėjusi ir į viešumą: D. Dudėnienė edukacinį užsiėmimą vedė ir juostų, rankšluosčių parodą surengė Darbėnų gimnazijos tradiciniame pavasario kermošiuje.

„Kažkaip prasitariau gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Daivai Račkauskienei, kad turiu tokią kolekciją, mane ir „pagavo“ – pasiūlė mokykloje surengti edukaciją, per kurią galėjau mokiniams papasakoti apie juostas, jų reikšmę mūsų tautos gyvenime. Vaikams įdomu, ko jie nėra patyrę ir nežino“, – kalbėjo D. Dudėnienė.

Atskira kolekcijos dalis – laidotuvių juostos-rankšluosčiai, kuriais perjuosdavo karsto nešikus, ir po karstu tiesiamos vadinamosios kapos, atspindinčios mūsų tautos papročius, kurių beveik neišlikę.

„Apskritai žmonės dabar linkę atsikratyti visko, kas lieka po senų tėvų ar senolių mirties: valo namus ir taip išblaško jų per gyvenimą sukauptus daiktus – išmeta, sudegina, kitaip sunaikina. Gal, kad nėra vietos kažką pasilikti prisiminimui, gal – kad nemato reikalo to daryti“, – pasvarstė A. Dudėnas.

D. ir A. Dudėnai savo kolekcijose priglaudžia viską, kad yra susiję su tekstile. Taip susidarė ir nemažas kiekis knygų apie rankdarbius, siuvinius, mezginius, įvairiomis kalbomis ir iš įvairių pasaulio šalių.

„Aš pati nuo jaunystės ir siuvau, ir mezgiau, kaip ir daugelis mano kartos moterų. Ir dabar be to negyvenu, negaliu nekaupti idėjų“, – prisipažino 48-erių D. Dudėnienė.

Ji ir jos vyras jau trečius metus buvo išvykę į Vilniuje rengiamą Knygų mugę, kurioje jie ne tik pasidomi naujovėmis, bet ir patys eksponuoja bei parduoda senas panaudotas knygas.

„Susidomėjimas yra didžiulis – sunku patikėti, kad žmonės taip vertina knygą. Be to, žmonės moka kalbų, tad knyga anglų ar kita kalba – ne kliūtis ją perskaityti. Vienądien tiek mugės lankytojai apgulė mūsų prekystalį, kad patys vos praėjome“, – teigė moteris.

D. ir A. Dudėnai pripažino, kad ateityje jų laukia daug darbo, kurio teks įdėti norint sutvarkyti kolekcijas ir įgyvendinti savo svajonę – įsirengti muziejų, bet tai, jų pastebėjimu, atpirks pasitenkinimo jausmas, kad jiems pavyko išsaugoti dalelę praeities.

---

FAKTAI

Senovėje juosta būdavo būtina lietuvių vyrų ir moterų drabužių dalis: vyrai susirišdavo marškinius, moterys persijuosdavo išeiginius drabužius, paprastesnėmis juostelėmis prisirišdavo prijuostes, beraštes juostas naudodavo lauknešėliams nešti ir kitiems kasdieniams reikalams.

Pagal audimo būdą juostos skirstomos į kelias grupes: vytinės, pintinės, beraštės, kaišytinės, austinės, rinktinės. Seniausios yra vytinės juostos.

Seniausios lietuvių liaudies juostos buvo audžiamos tik iš vilnonių siūlų. Vėliau pradėta naudoti baltinti ir nebalinti lininiai, raštui – vilnoniai siūlai. Dar vėlesniais laikais imta naudoti pirktinius medvilninius ir kitokius siūlus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas