Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Socialinių tinklų pinklėse

  • Edita KALNIENĖ
  • Kuprinė
  • 2019-02-22
Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva

Kretingos švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva atskleidė, kad per terapiją jaunimas kalba atvirai. Jų problemos yra skirtingos, priklausomai nuo amžiaus tarpsnio ar netgi sparčiai besikeičiančių išmaniųjų technologijų.

„Like“ – nauja valiuta

Socialiniuose tinkluose kiekvienas jaunuolis ir ne tik save parduoda, kaip prekę. „Jie tai supranta, bet supratimo lygis yra skirtingas. – paaiškino psichologė, kuri socialiniuose tinkluose renkamus „like“ ir kitus įvertinimus įvardijo kaip valiutą. – Jeigu ši nuotrauka nesurinko pakankamo kiekio – keliu kitą.“

Socialiniuose tinkluose šiandien įžvelgiama kita problema – nevisavertiškumo, savivertės. „Žmonės, nuolat matydami kitus laimingus, keliaujančius, turinčius geresnes gyvenimo sąlygas ir t.t., save dėl to griaužia, – sakė V. Gridiajeva, tokį reiškinį įvardindama, kaip vertybinį klausimą. – Tačiau nesakau, kad tai yra blogai, gyvenimas juda pirmyn ir mes turime neatsilikti, tačiau, kaip ir ką daryti, kiekvienas pasirenkame pagal savo vertybes.“

Daug laiko jaunuoliams atima kiti dalykai – 4–6 val., pagal statistinius duomenis, jaunuoliai praleidžia medijose. „Tuo metu žmonės mano, kad ilsisi, tačiau tai netiesa, smegenys dirba labai intensyviai. Po tiek laiko, praleisto medijose, jaunimui ir ne tik jam nebelieka laiko kitiems dalykams“, – jaunimo pasyvumo problemos priežastį paaiškino psichologė. Norint, kad pailsėtų protas, turi dirbti kūnas. Anot specialistės, geriausia sportuoti ar kitaip leisti laiką gryname ore.

Išspręsti problemą taip pat galima apsibrėžiant ribas. „Reikia neužmiršti ritualų – valgymo kartu prie stalo, kavos ar arbatos gėrimo be išmaniųjų telefonų, o pastariesiems skirti ribotą laiką bendru visos šeimos sutarimu“, – tikino V. Gridiajeva.

Jaunoms poroms psichologė patarė imtis „technologijų dietos“, tokiu būdu prisiminti bendravimą ne mobiliaisiais telefonais, o gyvą bendravimą – taip išsaugant santykius tiek poroje, tiek šeimoje.

Kas aš esu?

Paaugliams iškyla tapatybės klausimas – kas aš esu? Jie pradeda galvoti, kas jiems patinka, čia susiduriama ir su homoseksualumu. Kad esi kitoks, suprantama jau 5–6 metų. Sunkiausia yra atsiskleisti ir kažkam tai pasakyti. „Neretai būna, kad homoseksualūs žmonės sukuria šeimas, jose susilaukia vaikų. Mano magistriniame darbe 6 iš 8 homoseksualių žmonių buvo susituokę, kai kurie jau išsiskyrė, o kiti dar tebegyvena šeimose“, – situaciją apibendrino V. Gridiajeva.

Su tokiomis situacijomis susidūrusios šeimos reaguoja įvairiai. Pasak psichologės, abi pusės patiria traumą, tai sunku paaiškinti vaikams, įneša daug sumaišties, kiekvienas sutuoktinis pradeda ieškoti kaltės savyje.

Paauglystė – tai periodas, kai jaučiamasi nei vaiku, nei suaugusiu. „Tėvai manęs negirdi“, – tai dažniausiai galima išgirsti iš jaunuolių lūpų.

„Kiekvienam poelgiui yra paaiškinimas. Neretai tėvai puola kritikuoti ir panašiai, net neįsiklausę, kodėl taip įvyko. Jeigu tėvams paskambina socialinis darbuotojas – tai tėvai, kaip prekybos agentai, stengiasi įtikinti, tačiau neturi tikslo išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko“, – kalbėjo V. Gridiajeva, pridurdama, kad suaugę orientuojasi, kaip toje situacijoje jaučiasi jie, o ne vaikai.

Tokį paauglių elgesį galima pakeisti tik rodant pavyzdį. „Chaosas galvoje, chaosas ir aplinkoje“, – akcentavo pašnekovė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas