Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas
B. Gėrtienė (sied) ėr E. Tamuošaitienė džiaugas gīvendamas sāva tievėškė ėr Napriklausuomuo Lietovuo.

Rēk baise sāva kaima žmuonis mīlietė, kad rūpietu išsauguotė anu atsėmėnėmus, katrėi palėktu na tik vākams, bet ėr vāku vākams. Grėbžėniu kaima bėndruomėnės pėrmėninkė Milda Kiaulakienė tor tėksla pasakuojėmus apie gimtoji kaima, eilieraštius sodietė krūvuon ėr išlēstė kninga. Vėina žėimuos dėina čia gėmosės, čia augosės Bėrutės Gėrtienės šėltuo truobuo klausiaus istuorėju, katras ana pakaituom pasakuojė so jaunu dėinu draugė Elėna Tamuošaitienė.

Tor tėksla

„Ka muokiaus Grėbžėniu muokīkluo, pradiejau rašītė pruogėnius linksmus 3–4 puosmeliu sveikėnėmus. Na vėina ėr rimtiesni eilierašti eso parašiosi, ėr Grėbžėniu himna“, – sāka B. Gėrtienė, katron nuors išlėitė jausmus eiliem līd vėsa gīvenėma – ėr ka muokslus ējė, ėr ka dėrba vėsa nepuoetėška zootechnikės darba, ka pėnkė sūna da vėsa mažė bōva, ėr dabar, kai jau tor būri anūku ėr pruoanūkiu. Anuos māma miegosi knīgas skaitītė, bet eilieraštiu narašiosi, o Bėrutė vėina dėina pasėrīža ožrašīti ėr Grėbžėniu kaima istuorėjė.

„Mēdžiaga rinkau na iš archīvu, bet iš žmuoniu. A pavīks mon darba ožbaigtė, nažėnau“, – sāva somanīma atsklēdė B. Gėrtienė, atėdāvosi tus prisėmėnėmus sesėrėi Virginėja, katra Vėlniou gīven ėr renk anus kompiuteriu.

Ož aktīvė vėsuomenėnė veikla, krāšta kultūras puoseliejėma ėr sauguojėma 2012 m. švėntont Gargždu gimtadėini atmėnėma medaliu apduovanuota grėbžėnėškė B. Gėrtienė 2013 m. Muotinas dėinuos pruoga kaima turizma suodībuo „Grėbžė“ sāva eilieraštius skaitė kaima žmuonims, dalėjuos prisėmėnėmas. B. Gėrtienės tievielis Stepuons Mažeika doktėrėi īr pasakuojės, kad nu 1918 iki 1940 mētu Grėbžėnius gīvēna 35 ūkėninka, katrėi valdė nuo 5 iki 35 hektaru žēmės. Kaims kap ir daugoma Lietovuos kaimu bōvės riežėnis. Žēmė bōvosi padalinta i atskėrus laukus, o lauka mažas rieželes – vėsims kaima ūkėninkams. Sklīpa kaimė bōvė pradieti formoutė 1921–1924 m. Tik ketoriu ūkėninku žēmė soformouta dvėjus sklīpus: vėins pri gīvenamas suodības, kėts ož 500–700 metru nu pėrmuoji.

Vāku špuosa

B. Gėrtienė iš vaikīstės atmėn, kap 1943 metas tieva perstatė nomus. Kaimė tumet augės būrīs vaku. „Regina Valaitītė, Bēnius Valaitis – kėta Valaiti sūnus, Vītauts (mona bruolis) ėr aš sīkiu žaidiem. Geriausis žaidėms – statībėninkas. Pri statība atlėkdava vėsuokiu lėntalėkiu. Vėins statībėninks bōva tuoks joukdarīs. Ons ėr sāka: „Vāka, kas grēčiau kuošė sovalgīsat, gausat vėniu.“ Maž nepaspringuom ton kuošė rīdamis. Mama pamatiosi ėr saka mums: „Navalgīkėt puonėvalio, vėnīs na meistra, o mona, dousu tū vėniu.“ Nu pat rīta mēta sokdavuomies aplink ton meistra, o ons atvažioudava dvėratiu iš Žvelsienu“, – šīpsuodamuos pasakuojė B. Gėrtienė.

Mama paprašiosi meistra, a galietu vākus pavažėnietė. Tas lēdės. Mama kuožna pavēžosi iki krīžiaus ėr atgal. Vākam dėdėle patėka.

„Sogalvuojuom meistra paklaustė, kor ons išvažiou kuožna vākara. Sāka, kad i dongu. „Gal ėr momis galietomi nuvežti?“ „Gal ėr galu.“ „Vo kuo tėn yr?“ „Vėskuo, – saka, – voubolu, kriaušiu, slīvu, pīragu ont mediu.“ Vėins kėta stomam važioutė, vo meistrus šīpsuos: „Žėnuot, kuo nier? Māmas.“ Je nier māmas, nanuoram i dongu“, – vaikīstės prisėmėnėma B. Gėrtiene išspaudė na vėina jouka āšara.

Vāka bōva smalsė, tad kartas ožmėršdava, kon tieva īr prisakė, ėr anus dėkte išgosdindava. „Ka tievoks nuēdava pas kaimīnė Grėmalienė, ana doudava vākams parneštė čėrvėniu blīnu. Vo grīžės sakīdava, kad bōva sotėkės zoiki, katras īdavė pīraga, – šelmėška pasakuojė B. Gėrtienė. – Je tievokou galiejė doutė, a mums, vākams, je zoiki sotėktomem, nadoutu? Vėina dėina nikam nieka nasākė ėr išejuom ėiškuotė „zoiki pīraga“. Je ne kanals, katruo nabiperbrėduom, gal i mėškus būtumem nuēje.“ Tieva vėsus prūdus išgraibė vāku ėiškuodamis. Sāka, muotinas vākus so rīkštiem pasėtėka. „Valaitienė, katra vėina vāka tatoriejė, mūsa mama šaukė: „Namuškiau vāku, namuškiau vāku.“ Māma grībšteliejė mon par stabinkaulius, o Vītauts gāva daugiau, nes bōva babiegos atgal“, – skane joukies B. Gėrtienė.

Grėbžėniu kaimė, katram gīven apie 80 žmuoniu, nu sēna stuov krīžius ėr kuoplītstolpis so šv. Fluorijuonu. Anās rūpėnas Grėbžėniu bėndruomėnė.

Iš miesta – nomėi

Kas vakams bōva nuotīkis, tievams tonke bōva išgostis. Elėna Tamuošaitienė atmėn, kāp vāka kāra meto žvalgīdavuos i Klaipėdas posė ėr spieliuodava, ar parlekos kāp saulė kamuolīs pas anus atskrės ar ne: „O tieva lauža ronkas – kor biegtė? Stalmuoka toriejė tuoki dėdėli nōmieli, kor bolvės laikīdava. Ka būrī esi, gal ėr ta baimė na tuoki.“

82 mētu E. Tamuošaitienė sāka, kad ī muokīkla pradiejė ētė po kāra būdama dešimtėis mētu. „Gīvenau tuoliau nu muokīklas kāp Bėrutė, diel tuo vieliau ėr pradiejau“, – rimta paaiškėna grėbžėnėškė. Mama būt lēdosi dokrelė muokītėis ėr tuoliau, ka baigė Gargždus 7 klasės, bet drauga atšnekiejė. 1953 m. rodėni pradiejė ana dėrbtė Grėbžėnius bėbliuotekuo, bet po kuokiu 3 metu Elėna išvažiāva i Klaipieda laimės ėiškuotė ėr 40 mētu tėn gīvēna, augėna vākus, neakivaizdėniu baigė Kaunė technikoma, dėrba.

„Vo ka pradiejė atėdoutė žēmė, sparnus pakieliau ėr i tievėškė parvažiavau so ronkėnoku ėr keles robles. Pradiejau statītė nomieli. Gīvenu dabar anam vėina, o ož tvuora sāva nomė – sesou. Iš prade natoriejau ni tvarta. Bet pasėstatiau sūnaus padedama. Laikīdavau po 4 karvės, veislėniu kiauliu, dar nesene ėr posontra šimta broileriu“, – lėngva, so šīpsena pasakuojė E. Tamuošaitienė, lyg vėinė jouka būtum bovė tėik gīvoliu apētė pri miestietėška gīvenėma jau pripratose.

Nuors ana statontėis nomieli kaimīna dīvuojuos, i tievėškė sogrīžosi Elėna sakuos ni par nāga joudīma napasėgailiejosi svētėma miesta iškeitosi i gimtoji kaima. „Karvės mėlžau nu 10 mētu, daržus siejau, ravėjau – mon nieko nauji nabōva. O miestė mon uora trūka. Kad kas žėnuotu, kuoki aš laiminga kaimė, mon pavīdietu“, – gera nusėteikosi sākė E. Tamuošaitienė, pajotosi, kad kol dėrbi, kroti, ir senātvė napasėvejonti. Nors ana prisėpažėna torinti jaunėki, pavardė... Grabinskis, bet da nanuorinti, ka ons atētu, tad vėsēp stėngas svekātas pasėsėmtė.

Er monkšta, ėr arbatas

„Senatvie pradiejė soktėis galva. Pasėruoda, rēk ėr galva, ėr kuojės masažoutė. Rytė laukė, nasvarbu, ar žėima, ar vāsara, išēnu pri mėškieli ėr atlėiktu kviepāvėma ėr kėtus pratėmus, – tuoliau stebėna Elėna. – Kombarie na tuoks gražus kėlėmielis, kāp čia, bet aštros, kāp laukė batams nusėvalītė. Ont anuo basa pavākštiuoju.“

Bet ė čia da na vėskas. Per 1,5 mētu E. Tamuošaitienė numetė 10 kiluogramu, o nesene dar 4, bet na diel gruoži, o diel svekata. Pradiejosi veizietėis dāktara Unikauska laidas apie svekāta, atsėsākė pīragu, katrus bova pamiegosi dėrbdama bufietė Klaipieduo, cokraus. Maž beverd ougieniu, nebekonservou, daržuovės ėr ougas šalda. Valga tik jouda douna, nabėjė lašėniu, mēsuos so saiku, kiaušėniu.

„Ka ekskursėjuo Gruzėjuo apie 1980 m. pamatiau arbātas plantācėjės slopmėniejontės tuokės nusososės karvės, grīžusi juokiuos arbātas nabgaliejau gertė. Dabar sāva žemie augėnu čiuobrēliu, šalavėju, avietiu, raudonieliu, medētku ėr kėtu žuoliu“, – vardėjė sāva ėr artėmūju svekata basėrūpėnonti Elėna. Veikluos ana natrūkst īpač vāsara. Tada suodėn daržus, gielės, o ėlgas rodėns ar žėimuos vakaras ėrgi sakuos, kad juokiuos bieduos nier. Ka televizuorius nusėbuost, pasėjem planšetė ar išmanioji tilipuona, so vakas, anūkas pasėšnek.

Dar vėina vaista nu vėsu biedu žėna vaikīstės draugės Bėrutė ėr Elėna – abėdvė džiaugas, kad Grėbžėniu žmuonėmis rūpėnas bėndruomėnės pėrmėninkė M. Kiaulakienė. Ana ėr mašina atvež i švėntės, duomas, kap anėi gīven, a kuo natrūkst ėr stėngas sobortė vėsu kartu žmuonis, kad ton, kon atmėn senėje, naišnīktu ba piedsaka, o išgėrstu jaunėje.

---

GRĖBŽĖNĒ

Pri Kretinga–Gargždā senuoji kieli

Čia darbštė žemaitē gīvena nu omžiu,

Ton žēmė mīliejė: ėr ārė, ė siejė,

Ė prakaitu sāva gausiausē palaistė.

Ož meilė ė darba žemēlė jouduoji

Darbštuolēms ož vėskon gerā atmuokiejė:

Ė dounas, ė lėnū anims išaugėna,

Mėškiokūs dā grību ī valės prisiejė.

Darbštuoliu mergėkės, ė muotrėškēlės

Muokiejė truopniausē ė verptė, ėr austė.

Lėnieliu poikiausiuom raštoutuom druobeliem

Apriedė vėsus ė da šėltā apsiaustė.

Grībokā unt stala ė vėrtė, ė keptė,

Vo žėimā – džiuovintu ė sūdītu bova...

Ta kuožnuo suodībuo ton grību kvāpa

Galiejē lėngviausē iš tuola ožoustė.

Naveltou aplinkėniūs kaimūs gīvēnė

Vadindava žmuonis tus grību žėnuovās.

Tēp Grėbžėniu vārda čia gāva nu sēna

Bodinkā so vėsās tuo kaima darbštuolēs.

Ožējė sovietā ton kaima teriuojė

Vėsēp – kāp tik bapruotis kuoks bamuokiejė:

Į šaltoji Sėbėra išvežė vėinus,

Kėtė truobėkės nusėgriautė toriejė...

Matā, sosėkūrus par krauji kolchuozams,

Rēkiejė platiesniu laukū valdiuos vīram –

Iš trisdešimt bōvosiu ūkiu jau grētā

Balėka tik dešimt smolkiesniu suodību...

Vo laisvė atgavus, viel Grėbžėnē atkunt,

Ė šviežės suodybas jau kōras iš nauji.

I tievėškės žēmė grīžt vākā so vākās,

Jaunims pasėlėkės viel žadėn gīvenėma!

Senuolēms čia pagarba dėdėlė ruoda,

Čia švėntės vėsuokės ė pamaldas vīkst.

Iš nauji čia koras viel Grėbžėniu suoda,

Mēs tėkam – jaunīms vėskas poikē pavīks!

***

Po švėntiu

Išsiskėrstė vaka

Ėr nutėla noma,

O šėrdie ėr graudu, ir tep

liūdna...

Nuors lėkau na vėina,

So katite jouda,

Katra meilei pri kuoju

priglund...

Ėr kalbous su ana

Lig geriausė draugė,

Katra nieka nikumet naišdoud,

Tik priglund artiau

Ėr murkou meiliau,

Ėr sopront, kad mon baise

liūdna...

Bėrutė GĖRTIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas