|
Kas sauga Kormaitiu pruocė ė žmuonės
Kretinguos rajuonė yr tuoks kaims. Ė vadėnas ons Kormaite (Kurmaičiai). Nutuolės nu Kretinguos 4 kiluometros, apsopts Akmenuos opės vondėnū, piliakalnė, katrou vietine vadėn Pilale, pilkapynū, kapinynū ė senkapynū – Markapiū, Švedynės, Prancūzkapiū, ons da tor ė kėtuoki senouji palėkėma: kryžiū ė kuoplyteliū, katrus žmuonės statė ivariuoms intėncijuoms: kas tėkiejė stebuklas, katras kažkun Dieva prašė, kas kuokės kaima datas nuoriejė pamėnavuotė a kuokė ivyki iomžėntė.
Šes metas Kormaite švėnt sava 450 metu nu tuos datuos, kumet bova pėrma karta pamėnavuotė rašytiniūs šaltiniūs: 1566 metas Kormaite jau bova irašytė Kretinguos valsčiaus invėntuoriou. Dėdėle iduome yr tas, ka Kormaitiu vards kėlės ėš asmėnvardi – pasiruoda, tuoks Kormis bova pėrmasis naujakurys, katras Kretinguos dvara žemie isėkūrė XVI omžiou. O ka tėi Kormė vaka bova vadėnamis Kormaites, tad ė tou vardo bova pavadints kaims. Kormaitiu bėbliuotekas vediejė Rimanta Žilinskienė jau priš kurin laika yr sorinkosi materjuola api mažoujė Kormaitiu arkitektūra: kryžius ė kuoplytelės, katruos primen, diel kuo žmuonės anas statė, kap tikiejė, kap prašė palaimas vėinuos a kėtuos suodybas gyventuojams. „Žmuonės pamaži išet i anapusėni pasauli. Diel tuo ė rek su gyvasias rokuotėis ė ožrašytė ton gyvoujė palėkėma“, – ėsėtėkėnosi R. Žilinskienė. Kormaitiūs yr pastatytė trys kryže ė ketorės kuoplytelės. Vėina anū, daba esonti Jadygas Šalnienės suodybuo, da 1930 metas stuoviejė Gėnčū kaima kryžkelie, katra bova kaima vidorie. Švč. Mergelės Marijės statulelė bova sveka, bet pati kuoplytelė bova sotrunijusi, stuogs – kiaurs. Žmuonims atruodė, ka kuoplytelė yr stebuklinga, ta nešdava apžados, prašydava derliaus, aukuodava karuolius, veidruodžius, rožončius, kryželius. Tū soaukuotu daiktu bova ne tik kuoplytelės vėdou, bet ė laukė. Gėnčū kaims bova laba dėdėlis, bet vėdorie tuo kaima bova šlapės žemės, pelkės, prūda. Vaka tėn per žėimas ė doudavuos. Gėnčū vaka lonkė Kašotiu (Kašučių) muokykla ė laba myliejė muokytuojė Eina, katras laba muokiejė ožsiimtė so anas. Gėnčūs gyvena ė Uona Šalnienė, katra, ka pradiejė ardytė kaima, staties truoba sava žemie. Tep Gėnčūs ė lėka tik kelės suodybas. Vėina nakti Uona sosapnava sapna, katram Švč. Mergelė Marijė ka bieg par laukus basuom ė sošlaposi. Tumet rytmetie ana pasėžadėna sūnu Prani, lėipė pasigruobtė kiuoci, ka sodietom rožončius, karuolius, kryželius, o pati Uona Marijės statulą parnešė i truoba. Meistros Saukals pri anu nomu pastatė naujė medėnė kuoplytelė. Ta Uona augėna tris vaikelios ė dvi mergelės. Sūnu Petra nušuovė mėška bruole – kažkas bova pasakėn, ka per Petrėnės anu truobuo bus strėbu. Ka muotėna lėipė et pasėtėktė draugu, katrėi atejė sveikint so vardynuom, Petros išejė pro ožpakalėnės doris ė peršuoka par kuoplytelės tvuorelė, biega pri pagrėndėniu truobuos doru ė bova nušauts. Tep ė ivyka ne vardynas, o būdynė. O ka ta kuoplytelė bova stebuklinga, J. Šalnienės sesou Janina davė apžadus, nes gyvenėms bova sunkus – doktie „paklydusi“, vyrs nomėrės. Kartu so seserim anuos nuprausė statula, aprėngė, uždiejė velioma, papoušė karuoles. Tep Janinas gyvenėms ė sosėtvarkė. Ka Uona Šalnienė nomėrė, kuoplytelė i Kormaitius ė parsėvežė anuos marti Jadvyga Šalnienė. Kuolūkines laikas partėnės organizacėjės sekretuorios lėipė anou kėštė i ožtvartė, bet Jadvyga nepasėdavė, neklausė ė pastatė kuoplytelė suodnė pri keli, ka vėsi matytom. Daba kuoplytelė yr pripažinta kap arkeoluoginis paminklos, sauguoma valstybės. Iduome, ka Marijės skulptūra yr lėngva ė nieks nanustata, ėš kuokė medi ana padaryta. Yr sveka, bet nieks nažėna, kėik ana metu. Alduonas Mickienės suodybuo esonti Marijės skulptūra yr jau 100 so vėrš metu. Ka seniejie Mėcka kielies i kėtus nomus, tou statula anėi parvežė sovyniuota, ožkielė ont aukšta. Ka puokarie anus jau 80 metu solaukusius triemė i Sėbėra, Mickienė šaukies Dieva, ė stebuklos ivyka – anus paleda. Noma jau bova nusiaubtė, gyvuole ėšvesti. Gret Mickienė nomėrė, ūkie lėka anuos vyrs ė anūks Vytauts, katras bova merguos vaks: anuo muotėna sosiejė so somdėniu ė klietie pagimdė sūnu. Tievs niekam neleda pri anuos etė, ė ta nomėrė. Tep Vytauts ė auga nekėntams. Paaugės ons sosėrada žmuona Alduona, katra ont aukšta ė atrada senoujė statula, da ė sapna bova sosapnavosi, katram mergelė, ūgė kap Marijės statula, paprašė, ka i nomus anou parneštom. Danutės Anužienės suodybuo esonti kuoplytelė – ta vėita, katruo kaima muotrėškas gėid majavas, o api Danguolės Tiškienės torėma ė prižiūrėma kuoplytelė so Marijės ė Kristaus pri stolpa statuluom istuorėjės nieks nažėna. Tik yr pasakuojėms, ka Marijės galva yr paršauta gaudont partizaną Augustėną Kieso-Jūra. Yr kuoplyteliu ė Tūbausiu kaimė, katras yr šalimas Kormaitiu. Patiūs Kormaitiūs yr da ė trys kryže, bet anėi jau tor kėtas ėstorėjės, katruos ėrgi ožrašytas. Tik vėsos kaims nepraet šep sau pru ton kryžiu, katras yr kaima cėntrė ė 1995 metas pastatyts bruolė prancėškuona tieva Leopolda Šeifelės ė vėsū tikintiūju rūpesniu. --- ŽUODYNS Abruozda – šventųjų paveikslai, kabinami ant sienos Ana – ji Apėntas – vėl Babkas lapa – lauro lapai Batvėnis – burokas Bestėjė – nenaudėlis Casynė – moters krūtinė Dieviskelė – grandinėlė ant kaklo Drūkts – storas Lūžninks – lauko tualetas Moškibuots – smulkus cukrus Pakūta – atgaila Palėndricos – nugarinė Pariedka – vestuvės Pylė – antis Pruočka – bažnyčios tarnaitė Rėita – šlaunys Šliūbs – jungtuvės Videlčius – šakutė Zgrebnas – dailus, tinkamas Zbitkavoti – išdykauti Zelkorius – veidrodis ---
MŪSA KŪRIEJENUOR GYVENTĖ TIK IŠ KĖTA
Rėistas nagas kap erielis.
Diejuos muokytu, pruotingu,
Nuors neskaitė juokiū kningū.
Kad ėr valdė tievū ūki,
Vieje vėsor kiaura pūtė.
Nebrongėna ons gimtėnės –
Tuos žemelės, kor augėna.
Vėsus traukė tik per donti,
Ož botelka somtius rontė.
Vėina karvė priveiziejė,
I krežieli kiaušius diejė.
Pliumpėniejė sosėraukės,
Kuožna dėina vėn priplaukės.
Nuors ronkelės ėr auksėnės,
Nepaleida šimtgramėnės.
Kėik stėklaliu jau išgierė!...
Prisėspruogės vėsus pierė!
Lakstė bliūda ėr kiedalės
Iš sokryposės truobalės.
Je mėkoila prasėdiejė,
Ta ėr pakeliūs goliejė.
Mosint tuoks no prigėmėma,
Skundies svietou gaspadėnė.
Vėsa omžiu lakudrava,
Sava ūkie tik sapnava.
Duora darba ka nedėrba,
Vuogtas daktas gret pasmėrda.
Dinga kėrve, dinga šakės... –
Gruobė vėskou kap patrakės!
Net pluovikle nesėtvierė –
I kėšenė slapta nierė.
Spruoga alu, muovė vyna.
Lind į truoba net par spyna.
Vėskou vėlka i klietalė,
Katruo grūdus kiauliems malė.
Net ka muotina sosėrga,
Prisėgierės šnapšie mėrka.
Smertė kėlpuo vargšė bova...
Diekou Dėivou, kad nežova.
Vo tas Vacis arklašėrdis
Sava kėnie gol pasmėrdės.
Negalvuo aple senatvė –
Raituos luovuo kap gyvatė.
Žėla plauka jau solaukės,
Gerus darbus grabou kraukis!...
Paskiau šaukšta bus po pėitu –
Neblėks dongou šėltū vėitū.
Kad ėr keikė Vaci, barė,
Nieks į pruota neatvarė.
Kuoks ons bova, tuoks ėr lėka –
Nuor gyventė tik iš kėta.
---
PASIROKOUKĒM
pasėrokoukēm so žemės sargo
samanuom apžielosio kūlio lauka?
minti? ė oužouls pariedė vėina?
nors anam šimts metū kap
monėi dėina
kūlis pasakė būs vėskas gera?
a dabar a po šimta? metū
oužouls lapa?s prita?rės palingava
nebijuok kad laiks mėn kėta? taka?
prisiesk ont mona? sūnaus kelma?
ožsėmerkės pasliepk pasauli? marga?
žemės i?kviepės siūsta? pavasari? žali?
nepamėršk ka nesi vėns mes ta?va
---
|