Scena – be užkulisių

„Teatras – į namus“,- juokaudama festivalio idėją pristatė Kretingos rajono kultūros centro Egidijau Radžiaus teatro režisierė Albina Buntinienė, į „Virkštininkų dvaro užeigos“ lauko sceną sukvietusi mėgėjų teatrų kolektyvų iš Lietuvos bei užsienio. Klojimo teatro atmosfera persmelkto festivalio žiūrovai galėjo ne tik nemokamai stebėti spektaklius, bet ir kartu su aktoriais dalyvauti profesinio meistriškumo pamokose.

Tarptautinė mėgėjų teatrų kolektyvų laboratorija „Aš scenoje – tai tikrai ne aš...“ prasidėjo teatrų atstovams į dangų paleidus balionų puokštes.

„Aš scenoje – tai tikrai ne aš...“ – šitaip pavadindama mėgėjų teatrų festivalį, A. Buntinienė teigė specialiai palikusi daugtaškį, nes tai yra tarsi kvietimas užbaigti pradėtą sakinį.

„Aktorius sakytų, kad scenoje jis – tai tikrai ne jis, bet gal tu, žiūrove? Gal scenoje atpažinsi save?“,- artimą teatro ir publikos santykį akcentavo A. Buntinienė.

Spektakliai – nemokamai

Festivalio rengėjai specialiai lauko scenos, esančios „Virkštininkų dvaro užeigos“ kieme, nedangstė – kad publika galėtų matyti užkulisius, visą teatro „virtuvę“.

„Tegu žiūrovai stebi, kaip prieš spektaklį statome dekoracijas, rengiamės vaidinimui, kaip paskui nuo scenos išnešame rekvizitus, o galbūt benešdami ir tarpusavyje apsipykstame, čia pat – susitaikome“,- linksmai pasakojo A.Buntinienė, paaiškinusi, kad taip norėjosi perteikti tikrąją klojimo teatro nuotaiką.

Per dvi dienas festivalio žiūrovai nemokamai pamatė dešimtį spektaklių, kuriuos parodė „namiškiai“ – Kretingos E.Radžiaus teatras ir Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus mėgėjų teatras – bei svečiai: Tauragės kultūros centro liaudies, Rokiškio kultūros centro Liaudies, Skuodo kultūros centro Žemaičių, Palangos kultūros centro „Grubusis“, Kupiškio rajono Skapiškio kultūros namų „Stebulės“ teatrai, iš Lenkijos atvykęs Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatras bei Durbės kultūros namų liaudies teatras iš Latvijos.

Teatro šventę pradėjo ir pabaigė Kretingos kultūros centro teatro – studijos „Atžalynas“ kojūkininkų trupės muzikinės erdvinės miniatiūros.

Pirmasis Kretingos rajone

„Aš scenoje – tai tikrai ne aš...“ vyko lauko kavinės aplinkoje, todėl teatrai daugiausiai parinko parodyti komedijos tipo spektaklius. E.Radžiaus teatro kolektyvas žiūrovams pristatė E.Ignatavičiaus „Sidabrines skyrybas“ – spektaklį, kurį, pasidžiaugė teatralai, pavyko atgaivinti po 3 metų pertraukos.

„Turėsiu jau trečią vyrą. Gal šis nebepabėgs“,- džiaugėsi spektaklyje vaidinanti Laima Jančauskienė, turėdama mintyse, kad spektaklis nutrūkdavo, kai ankstesni scenos partneriai emigruodavo į užsienį. Šįkart jos „sutuoktiniu“ tapo Donatas Žilinskas.

E.Radžiaus teatro kolektyvas viliasi, kad „Aš scenoje – tai tikrai ne aš...“ taps tradicinis festivalis, galbūt organizuojamas kas dvejus metus, tačiau tai nulems finansinės galimybės. Šįkart festivalį parėmė Kultūros ministerija.

„Aš scenoje – tai tikrai ne aš...“ tapo pirmuoju mėgėjų teatrų festivaliu Kretingos rajone per Lietuvos nepriklausomybės metus, jame dalyvavo 120 dalyvių.

Siekdama, kad aktoriai-mėgėjai įgytų daugiau aktorystės žinių, A.Buntinienė į festivalio programą įtraukė ir laboratoriją - užsiėmimus bei pamokas su teatro profesionalais. „Mėgėjų teatruose vaidina žmonės, kurie į repeticijas atbėga po darbų, visuomeninių pareigų. Todėl pirmiausiai skubame repetuoti spektaklį, o laiko mokytis tokių dalykų, kaip taisyklingos dikcijos, balso „pažadinimo“, tam tikrų scenos judesių ir pan., vis pritrūkstame. Tad manau, kad susitikimai su dėstytojais Erika Mažuliene, Linu Zube, Valentinu Masalskiu bus vertingi“,- kalbėjo A.Buntinienė.

Festivalyje su savo dėstytoju Gediminu Šimkumi susitiko mėgėjų teatrų režisierės Vita Vadoklytė ir Albina Buntinienė (dešinėje).

Tarp teatrų – bičiulystės saitai

„Nesugriaukite to, ką žmogus turi“, – taip perspėdamas, kad režisūriniai įrankiai nebūtų per aštrūs ir nenušlifuotų žmogaus natūralumo, nuoširdumo, savo studentams dažnai pataria Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros docentas Gediminas Šimkus. Atvykęs į laboratoriją „Aš scenoje – tai tikrai ne aš...“, G.Šimkus sutiko ne vieną savo auklėtinį, kuris sėkmingai dirba mėgėjų teatro režisieriumi.

„Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kuri rengia režisierius darbui su neprofesionaliais aktoriais. Todėl pasisemti tokio darbo patirties ir žinių į mūsų universitetą atvyksta režisieriai iš užsienio, jiems esame sukūrę net specialią metų trukmės studijų programą“, - teigė G.Šimkus. Jis mėgėjų teatrų festivalius vadina didele jėga, nes čia, anot pašnekovo, susirenka dvasingi, už savo kraštą atsakomybę jaučiantys žmonės. Be to, negalima nuvertinti ir mėgėjų sukurtų spektaklių, nes jie, G.Šimkaus įsitikinimu, turi meninės vertės.

G.Šimkaus auklėtinė, Skapiškio kultūros namų teatro „Stebulė“ režisierė Vita Vadoklytė įsitikinusi, kad dalyvavimas klojimo teatrų festivaliuose praturtina mėgėjų aktorių patirtį, leidžia jiems daugiau atsiskleisti. „Šią vasarą mūsų teatras gastroliuoja kaip niekad daug – kiekvieną savaitgalį vykstame vis į kitą festivalį“,- sakė V.Vadoklytė, pasidžiaugusi, kad kartu keliauja ir vyriausias teatro aktorius – 92 metų Jonas Uziela, kurį pažįsta teatro gerbėjai visoje Lietuvoje.

Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo tetaro režisierė Jolanta Malinauskaitė – Vektorienė teigė, kad kolektyvas Kretingoje lankosi nebe pirmą kartą ir šįkart, teatrui švenčiant 55 veiklos metus, simboliškai teatras pasirinko parodyti spektaklį, B.Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“.

Idėją brandino keletą metų

A. Buntinienė teigė, kad į festivalį kvietė tuos kolektyvus, su kuriais kretingiškiai teatralai bičiuliaujasi, yra jų laukiami ir mylimi. „O mes nelabai turėjome kur jų pasikviesti, likdavome tarsi skolingi. Tad kai pamačiau „Virkštininkų dvaro užeigos“ lauko sceną, išsyk supratau, kad tai būtų ideali erdvė klojimo teatrų festivaliui. Juolab, kad čia ir akustika puiki!”,- pasakojo A.Buntinienė, prisipažinusi, kad mintis surengti mėgėjų teatrų festivalį kirbėjusi jau keletą metų.

A.Buntinienės idėją palaikė ir „Virkštininkų dvaro užeigos“ savininkai Kęstutis ir Jurgita Šoblinskai. Jie „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad teatralai, kurie kavinės teritorijoje pastatė palapinių miestelį ir jame apsigyveno, įnešė daug šurmulio, smagumo, sukūrė laisvės ir kūrybiškumo atmosferą.

„Statydami sceną, apie teatrą negalvojome, tiesiog norėjome įrengti pakylą muzikantams, kad jie būtų matomi didelėje kavinės teritorijoje. Bet džiaugiamės, kad šią sceną atrado teatralai – jie čia visada laukiami“,- tikino J.Šoblinskienė.

• Rašyti komentarą (2)