|
|
|
Paveiksluose – atgijęs mitologinis pasaulis
Kraštietis 34-erių dailininkas siurrealistas Andrius Seselskas, su šeima įsikūręs Kelmėje, savo gimtąjį miestą Kretingą šią gegužę aplankė ne tuščiomis - jis atvežė net 2 savo naujausių darbų parodas.
Viena jų – iliustracijos iš leidyklai rengiamos knygos „Vilniaus padavimai“ - eksponuojama Kretingos kultūros centre, o kita, pavadinta „Kelmės miesto legendos“, veikia Savivaldybės fojė. Siužetai – iš pasakų ir istorijų Sunku aiškiai apibūdinti dailininko paveikslus, nes kiekvienas jų – vis kitoks, ir kiekvieną jų galima skaityti lyg atskirą pasaką ar padavimą su begale itin smulkių siužetui nupasakoti reikšmingų detalių. Juodai balti grafikos štrichai akį traukia žmogiškų ar mitologinių būtybių veidų bei formų išraiškomis, netikėtomis, kartais - net tragikomiškomis herojų nuotaikomis. „Nuo mažų dienų mėgau pasakas: skaitydamas tarsi apsigyvendavau jose - susitapatindavau su personažais. Vėliau mane įtraukė istorija, ir dabar kur esu, stengiuosi įsigilinti į to krašto ar miesto praeitį. O įspūdžiai iš senų fotografijų, susitikimų su muziejininkais ar kaimo žmonėmis lyg perliukai gula į eskizus. Kartais užtenka tik išgirsti ar perskaityti, ir jau prieš akis stojasi vaizdas, o kitąkart naktį užsimerkiu ir dėlioju padavimo esmę, išrenku iš jo perliukus, o rytą mąstau: ar susapnavau, ar pats sugalvojau “, - paveikslų gimimo priešistorę atskleidė menininkas. Jis tikino, kad eskizai gimstą žaibo greičiu: vienam paveikslui kartais jų pripiešiąs ligi 20. Po to dėlioja juos į vieną kompoziciją ir, tvirtino, jog praverčia kone visos linijos bei štrichai. Belieka paveiksle įkurdinti detales, kurios A. Seselsko kūryboje užima toli gražu ne paskutiniąją vietą. „Atrodo, daug smulkmenų, bet jos ne šiaip pamėtytos, - kiekvienas simbolis neša kažkokia žinią“, - pabrėžė kūrėjas, neslėpdamas, kad jo dirbtuvėse – krūvų krūvos eskizų, vien iš jų jis galėtų surengti bent kelias tematines parodas. Rengia staigmeną ir Kretingai Siurrealizmo braižas ir štrichavimo technika, tvirtino A. Seselskas, tarsi savaime išplaukia iš menininko prigimties, iš jo vidaus: „Kitaip tapyti turbūt nė nemokėčiau. Man nepatinka konkretūs žmonės ar vaizdai, o siurrealizmo stilius leidžia panirti į nežabotą fantazijų pasaulį“.
Apie tai, kad turįs polinkį tapyti, jis sakė sužinojęs paauglystėje, kai svečiavosi Prancūzijoje pas žymų dailininką Franciską Leskaną. „Šis menininkas Prancūzijoje suorganizavo mano pirmąją parodą ir, pats nupirkęs visus mano darbus, griežtai prisakė niekada nenustoti piešti. Tai man buvo didžiulis stimulas, ir, grįžęs į Lietuvą, ėmiausi kurti intensyviau. Pabaigiau Meno mokyklą Kretingoje ir dailės bei dizaino studijas Šiaulių universitete“, - į neseną praeitį žvilgtelėjo kūrėjas. Tolimesnis jo kūrybinis kelias buvęs banguotas – jis ėmėsi verslo, statėsi namą – ir tapybai likdavo vis mažiau laiko. Tačiau, neslėpė jis, būdavo momentų, kai susitvenkusi kūrybinė energija, atrodė, sprogdino iš vidaus: „Tuomet imdavau popieriaus lapą, ir piešdavau, piešdavau, kol nuo rankų judesių nušvisdavo akys, nurimdavo siela. Po to vėl galėdavau imtis verslo reikalų“. Pagal girdėtas legendas surengęs parodą Kelmės miestui, kur šiandien A.Seselskas dirba kultūros centro dailininku bei scenografu, jis sakė, panašią dovaną ketinąs suruošti ir Kretingai. „Esu pririnkęs jau daug medžiagos, kuri pamažu guls į paveikslų ciklą, skirtą mano gimtojo miesto praeičiai“, - neslėpė dailininkas. Su Kretinga jį sieja ne vien giminystės, bet ir tikros bičiulystės ryšiai, ypač su „Atžalyno“ teatru: pats buvęs atžalynietis, jis kasmet padeda parengti festivalio scenografiją, programas bei afišas ir atvyksta stebėti jaunųjų aktorių kūrybos. * Andriaus Seselsko darbų parodos – dažnas svečias Šiaulių miesto „Laiptų“ galerijoje, Vilniaus Rotušėje bei kituose šalies miestuose.
|
|
