Pajūrio naujienos
Help
2017 Lapkritis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 1 %
Naktį-2°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar pritartumėte progresinių mokesčių įvedimui?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Domisi lietuve – fotografijos pioniere

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2013-03-22

Kretingiškę fotografę Jolantą Klietkutę domina pirmosios lietuvės ir vienos pirmųjų Europos moterų fotografių Paulinos Mongirdaitės gyvenimas bei kūrybinė veikla, įamžinusi XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kretingos ir Palangos miestų vaizdus bei grafų Juozapo ir Felikso Tiškevičių dvarų aplinką.

Jolanta Klietkutė domisi senąja fotografija bei jos kūrėjais.

Moteris naujame versle - retenybė

„Esu tarsi pamišusi dėl fotografijos. Pastebėjau, jog forumuose dažniausiai dalyvauja vyrai, nes lyg ir natūralu, kad fotografija - tai jų pomėgis. Ir kai mano akys užkliuvo už P. Mongirdaitės pavardės, išsyk atsirado didžiulė paskata susidomėti šia asmenybe: kas ji buvo, kaip gyveno, ką mėgo, kur saugomas jos palikimas. Tuo laikotarpiu moteris fotografė buvo didelė retenybė, nes jų neturėjo nei Rusija, Vokietija, Prancūzija ar Amerika. Tik Anglijoje jau dirbo garsioji D.Kameron, ir mūsų Paulina Mongirdaitė buvo šios srities pionierė“, - pabrėžė J. Klietkutė.

Pažinimo noras ją pirmiausiai ir atvedė į Kretingos muziejų: istoriko Juliaus Kanarsko žinios jai labai praverčia ir šiandien renkant medžiagą apie senuosius mūsų krašto fotografus: be P. Mongirdaitės, dar – Igną Stropų. Apie pastarąjį J. Klietkutė sukaupė gausios medžiagos, kurią norėtų išleisti atskira knyga. „Informacijos apie pirmuosius Kretingos ir Palangos fotografus nėra gausu: internete patalpinti tekstai kopijuojami, naujų duomenų nebeaptinku. Susirašinėjau su publicistais Stanislovu Žvirgždu, kuris parengė knygą „Mūsų miestelių fotografai“, bei jau amžinybėn iškeliavusiu Skirmantu Valiuliu. Šiandien belieka pasiremti amžininkų prisiminimais arba ieškoti biografijos duomenų archyvuose, tačiau šis kelias nėra pigus“, - neslėpė J. Klietkutė.

Tampydavosi sunkią aparatūrą

Raseinių apskrityje bajorų Mongirdų šeimoje 1865 m. gimusi Paulina Mongirdaitė į Palangą atsikraustė 1885 m., kai jos tėvas kurorte nusipirko du namus. Ji buvo išsilavinusi moteris: mokėjo keletą užsienio kalbų, mėgo siuvinėti ir siūti, piešė spalvotas miniatiūras su Palangos vaizdais, dekoruodavo tuo laiku madingus atsiminimų albumus.

Fotografijos meno P. Mongirdaitė mokėsi Varšuvoje. Iš ten į Palangą atsivežė aparatūrą ir 1889 m. kurorte atidarė pirmąjį fotografijos paviljoną. Manoma, kad namas, kuriame gyveno ir atidarė dienos šviesos paviljoną – su stikliniu stogu ir siena, yra Vytauto gatvėje perstatytas dabartinis „Ramybės“ klubas. „Paulinos laikais fotografija buvo tik atsiradusi. Negatyvui tada buvo naudojamas stiklas su kolodijaus emulsija, o nuotraukos spaudžiamos ant balto storo popieriaus. Kolodijus - tai skystas drebučių pavidalo mišinys su sidabro jodidu. Juo padengtą stiklo plokštę fotografas panardindavo į sidabro nitratą ir dar šlapią ryškindavo. Šis procesas trukdavo 10-20 min., o nuotraukų kokybė būdavo itin gera“, - akcentavo J.Klietkutė.

Šis išradimas, ji mano, paskatino atsirasti keliaujančių fotografų, kurie tampydavosi 120 svarų (apie 60 kg) sveriančius įrenginius su palapine, luomui. “Tačiau vėlesnės P.Mongirdaitės nuotraukos su vaizdais, ypač – paplūdimio bei Palangos parko, manau, jau buvo fotografuotos į sausas plokštes, nes mažai tikėtina, kad moteris tampytųsi tokią sunkią įrangą“, - svarstė kretingiškė.

Tapo rūmų fotografe

Palangiškiai itin pamėgo P. Mongirdaitės darytus portretus. „Man jie labai patinka, nes perteikia žmones natūralius, nesusikausčiusius, kaip buvo ligi tol“, - pastebėjo J.Klietkutė.

Ant portretinių nuotraukų ji dėdavo savo „visit portrait“: nuotrauka būdavo įrėminta tvirtoje vizitinėje kortelėje su autorės autografu, kurios kitoje pusėje buvo logotipas. P.Mongirdaitės logotipai vaizdavo sparnuotą moterį debesų fone, laikančią paletę ir teptuką, o vėliau įterpė ir fotoaparatą.

Tačiau labiausiai P. Mongirdaitė išgarsėjo, kai ją pastebėjo Palangos ir Kretingos dvarų savininkai – grafai Tiškevičiai: ji tapo jų rūmų fotografe ir grafų giminės istorijos liudininke. Grafai Tiškevičiai, pripažinę jos gebėjimus, užsakė nufotografuoti rūmų parkus ir pagaminti jų albumus.

1890 m. P. Mongirdaitė parengė 49 nuotraukų albumą „Kretynga“ su senojo miesto ir dvaro, Darbėnų miestelio, bažnyčių vaizdais, o 1912 – 1914 m. išleido atvirukų, kuriuose užfiksuota Kretingos turgaus aikštė ir Bajorų pasienis, gausu ir paplūdimio vaizdų.

„Kai kuriose iš jų užfiksuotos maudynės jūroje, ir šiandien jos sukelia juoką: namelius ant ratų, kuriuose įsitaisydavo drovios poniutės, liokajai įstumdavo į jūrą. Pasipliuškenusios damos pamojuodavo vėliavėle, kad ištrauktų į krantą“, - teigė pašnekovė.

Gausiausias Paulinos kūrybinis palikimas yra saugomas Kretingos muziejuje: čia išliko 27 nuotraukos ir 9 atvirukai, jų turi ir kiti Lietuvos muziejai bei privatūs kolekcionieriai.

Pačios portretas neišliko

„Paradoksas, tačiau neišliko pačios P. Mongirdaitės nuotraukų, jų niekur nepavyko aptikti. Paulina buvo vienišė: šeimos ji nesukūrė. Žmonės ją atmena kaip gyvą judrią moterį, mėgusią kalbėti lenkiškai. Tačiau ji buvusi gana silpnos sveikatos, ir į amžiaus pabaigą jau nebefotografavo“, - pabrėžė J.Klietkutė. Amžininkai, anot jos, nesutaria dėl tikslios P. Mongirdaitės mirties datos, o ir metų diapazonas – gana platus: vienur užfiksuota, kad ji mirė 1916 m., o kitur – 1924 - 1926 m.

“Maironio muziejuje, Kaune, išliko dar 1924 m. jos daryta nuotrauka, kur užfiksuotos spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-osios metinės. Be to, kai rinkau medžiagą apie kitą garsų fotografą I.Stropų, jo sūnus Algirdas savo prisiminimuose apie tėvą mini, kad šis fotografavo Palangą, kai P. Mongirdaitės jau nebebuvo: 1921 – 1945 metais“.

Pirmoji lietuvė fotografė palaidota senosiose Palangos kapinėse, netoli koplyčios.

„Paulina labai didžiavosi savo gimine: jos herbą įsprausdavo nuotraukų kamputyje. Galimas faktas, kad artima giminystė ją siejo ir su Mišučių dvaro savininkais Mongirdais“, - mano kretingiškė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas