Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Žemaitijos rūkai“ keliauja po Lietuvą

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2013-01-25

Šią savaitę Kretingos kultūros centre atidaryta beveik visą Lietuvą apkeliavusi mažeikiškio fotomenininko Jono Strazdausko paroda „Žemaitijos rūkai“. Keliose dešimtyse nuotraukų fotomenininkas, buvęs Mažeikių laikraščio „Santarvė“ fotokorespondentas užfiksavo įspūdingiausius rūkus gražiausiose Žemaitijos vietovėse.

Fotomenininkas Jonas Strazdauskas yra surengęs keliolika personalinių fotografijos leidinių, jo nuotraukomis yra iliustruotos kelios dešimtys knygų. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys yra išleidęs keletą fotoalbumų, atvirukų rinkinių.

Bukančiuose gimęs 66-erių fotografas prisipažino, kad ši Tarmių metams skirta paroda, kaip ir keliolika kitų personalinių parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, buvusi ambicijos reikalas.

„Visą gyvenimą dirbau fotokorespondentu. Nuvažiuodavau kur nors į kaimą ar šiaip kalbėdavausi su žmonėmis, o šie sakydavo – kas jau čia tokio sudėtingo dirbti redakcijoje ir fotografuoti. Na, galvoju, galiu fotografuoti ne tik įvykius ir ne tik laikraščiui“, - sumanymo daryti parodą, skirtą Žemaitijai, pradžią prisiminė J.Strazdauskas.

Į Kretingą jis atvežė tik dalį savo darbų, nuotraukų, kuriose užfiksuoti Žemaitijos ūkai. Menininkas atrinko pačias įspūdingiausias, o didžioji dalis nuotraukų saugoma jo asmeniniame archyve. Fotografijas fotografas kaupė keletą metų, jose užfiksuota dešimtys Žemaitijos vietovių. Nuotraukose jos – mistiškos, neatpažįstamos, paskendusios paslaptyje.

„Šie metai yra skirti tarmėms. Galime didžiuotis savo žemaitiška tarme ir tuo, kad gyvename krašte, kur ypatingai daug ūkų. Kiekvienas rūkas kiekvieną kartą būna vis kitoks – turbūt nebūna vienodų nuotraukų“, - įsitikinęs J.Strazdauskas.

Menininkas gero kadro vyksta į specialiai pasirinktas vietas ir dar naktį, prieš prasidedant paryčiams pradeda laukti pasimatymo su rūku.

„Taip ir vadinu – pasimatymas su rūku. Turiu prisipažinti – esu susigadinęs gyvenimo ritmą, todėl atsikeliu išmiegojęs jau pirmą ar antrą valandą nakties. Taigi sėsti į automobilį ir nuvažiuoti gaudyti rūko man – ne problema. Vietoje būnu apie trečią ar ketvirtą ryto. Tada belieka laukti – kada žemė pradės alsuoti, danguje pasirodys pirmieji saulės spinduliai“, - pasakojo J.Strazdauskas.

Pasak jo, gerai nuotraukai svarbu, kad būtų saulės, šviesos žaismas. Tada rūko skara kitokia, ir fotografuojama vietovė įgauna visai kitokį pavidalą.

„Vieną kartą buvo toks tirštas rūkas, jokios saulės. Galvojau – iš nuotraukų nieko nebus. Tačiau išryškinau, o jose – minkštame rūke paskendę medžiai, žemės kontūrai. Fotografuoti rūką nėra taip lengva – juk jis ateina ir išeina staiga. Todėl laukti tenka visada pasiruošus ir iš anksto pasirinkus vietą. Esu fotografavęs ir iš automobilio, ir iš savo namo balkono ar lėktuvo“, - sakė J.Strazdauskas. Jis prisipažino, kad meninė fotografija jam yra tarsi atgaiva nuo darbo laikraščio redakcijoje. Joje fotomenininkas dirbo daugiau negu keturis dešimtmečius.

„Darbo pasiilgstu. Kita vertus, laikraščiai dabar kitokie. Juose tikrosios fotožurnalistikos su griežtomis taisyklėmis belikę mažai. Kai kurie leidėjai nebepaiso kokybės. Meninė fotografija yra visai kas kita. Pasijauti tikru žmogumi, kai anksti rytą, būdamas vienas susilieji su gamta, tampi jos dalimi“, - kalbėjo J.Strazdauskas.

Ir į parodos atidarymą Kretingoje fotomenininkas atskubėjo tiesiai iš miško – Platelių apylinkėse ieškojo įstabių žiemos vaizdų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas