Pajūrio naujienos
Help
2017 Gruodis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną0°C debesuotumas 3 %
Naktį-2°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Metų žmogaus 2017 rinkimai

Edvardas STALMOKAS
Antanas BLUŽAS
Petras RUDYS
Aurimas RAPALIS
Ieva GARJONIENĖ
Arūnas MAŽONIS
Robertas LAPINSKAS
Bronius LAZDAUSKAS
Gvidonas NAVICKAS
Margarita LIZDENYTĖ
Kęstutis BERTAŠIUS
Auksė ANTULIENĖ
Apklausa

Šiemet Lietuvą paliko 56 tūkst. gyventojų. Ar Lietuva galutinai išsivažinės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Tradicinę liaudiškos muzikos šventę „Grok, žemaiti!“, Kretingos kultūros centre surengtą 21-ąjį kartą, šiemet papildė seminaras apie unikalų estų liaudies instrumentą – estišką armoniką. Tie, kas susigundė sudalyvauti šioje pamokoje, turėjo išskirtinę galimybę apie estišką armoniką tiesiogiai išgirsti iš jos meistro Heino Tartes.

Piulvos miesto liaudies kapelos vadovas ir instrumentų meistras Heino Tartes ir jo rankomis sumeistrauta unikalioji estiška armonika

Išgelbėjo nuo sunykimo

Armonikų meistras ir kapelos „Heino Tartes ir draugai“, kuri pirmą kartą grojo Kretingos žiūrovui, vadovas 61-erių H.Tartes estiška armonika groja nuo 7-erių. Niekur nesimokęs muzikos ir, kaip pats pripažino, jog „su natomis sekasi sunkokai“, H.Tartes sugebėjo ne tik atgaivinti senąsias Estijos meistrų tradicijas, bet ir Pietų Estijos mieste Piulvos suburti estiškos armonikos mokyklą – joje šiuo metu mokosi 80 žmonių. Be to, H.Tartes iniciatyva buvo surengta Armonikos šventė, kurioje šiuo instrumentu vienu metu grojo per 60 įvairaus amžiaus muzikantų. Tai įvardinama kaip retas reiškinys, nes estiškai armonikai nėra rašoma kūrinių, natų, kiekvienas muzikantas groja savaip, tam tikra prasme improvizuodamas.

„Aš atsimenu, jog apie 1982-1988 metus Estijoje dar vykdavo estiškos armonikos varžytuvės. Po to senieji muzikantai kas išsivažinėjo, kas iškeliavo anapilin, ir šis estų liaudies instrumentas pradėjo nykti. Kai sugalvojau atgaivinti estiškos armonikos meistravimo tradicijas, nebe labai buvo iš ko mokytis - tad ardžiau senųjų meistrų darbus. Sunkiausia buvo sugalvoti, kaip į instrumento vidų įstatyti jam „balsą“, - prisiminė H.Tartes, kurio rankomis jau sumeistrautos 36 estiškos armonikos.

Į pirmąją savo armoniką H.Tartes įmontavo senojo akordeono „balsus“. Dabar, teigė meistras, bepigu – pačią svarbiausią armonikos detalę galima užsakyti pas Italijos meistrus.

Estiška armonika – brangus instrumentas, kainuojantis ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų (per 10 tūkst. Lt). Tačiau tiek instrumentų, kiek suspėja padaryti H.Tartes – prie vienos armonikos dirbant kiekvieną visą dieną tenka paplušėti gerą pusmetį – neužtenka, o fabrikuose tokie instrumentai išvis negaminami. Tad meistras ėmėsi iniciatyvos šio darbo pamokyti ir kitus: šiuo metu Estijoje armonikas daro 3 meistrai.

„O užsakymų armonikoms turime 5 metams į priekį“, - teigė H.Tartes. Jis pusiau juokais tvirtino, jog pagaminti estišką armoniką nėra sunku – tereikia mokėti valdyti keletą įrankių – nuo plaktuko iki replių. Armonikai gaminti naudojama juodojo ąžuolo, obels mediena, instrumentą kiekvienas meistras savaip puošia, o kad armonika užgrotų – ją reikia surinkti iš 3 tūkst. 750 dalių.

Apie 1890-uosius sukurtas instrumentas turi senųjų meistrų sugalvotą užraktą: kaip „atsirakina“ armonika, galvas teko pasukti ir seminaro dalyviams. O kad su estiška armonika smagu groti, įrodė seminare dalyvavęs kretingiškis armonikų restauratorius Juozas Žiulpa.

„Dar geras pusvalandis – ir estišką armoniką kaipmat perprasčiau“, - teigė armonikininkas.

Per bendravimą – skirtybių pajautimas

Ir H.Tartes bei jo vadovaujamo kolektyvo nariai, ir Latvijos miesto Jekabpils kapelos „Kreicburgas zikeri“ vadovas Aivars Pugačs, ir Kretingos kultūros centro direktorius kapelos „Lakštingelė“ vadovas Pranas Razmus pripažino: žmonių požiūris į liaudies muziką per pastaruosius kelerius metus yra labai pakitęs ir prie to prisideda būtent įvairūs liaudiškos muzikos festivaliai, sambūriai, be jokios abejonės – ir Dainų šventės, kurios, kaip unikalus kultūros reiškinys, yra išsaugotos visose trijose Baltijos valstybėse.

Pasakojimo apie estišką armonikžą klausėsi ir Latvijos muzikantai, ir šventės iniciatorius Kretingos kultūros centro direktorius Pranas Razmus (priekyje).

„Kai mes rengiame festivalius, mūsų visiškai nejaudina, kiek žmonių juose apsilankys. Manau, jog 80 proc. žiūrovų – tie, kurie jaučia liaudies muzikos poreikį, o likusieji – tie, kurie galbūt tokią muziką pamėgs ateityje“, - teigė A.Pugačs, su kuriuo kretingiškiai pabendrauja ne tik Kretingoje – be „Kreicburgas zikeri“ šventė „Grok, žemaiti!“ jau nebeįsivaizduojama, bet ir kretingiškių „Lakštingelei“ dalyvaujant Jekabpils rengiamose šventėse.

Diskusijose dalyvavęs šventės vyriausiasis dirigentas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas Vytautas Alenskas teigė, jog meno kolektyvai, šiuo atveju – liaudiškos muzikos kapelos, atlieka didelį darbą, populiarindami liaudies muziką, kuri stipri ir vertinga tuo, kad jos nereikia keisti.

„Sudominti publiką 20 metų – stipru ir prasminga, - sužinojęs, jog išparduoti visi bilietai, teigė docentas, įžvelgdamas ir kitą tokių švenčių, kaip „Grok, žemaiti!“, prasmę. – Kolektyvai, dalyvaudami šventėse, stiprėja profesine prasme, vadovai turi galimybę tobulinti kvalifikaciją, yra postūmio pasitempti ir būti pavyzdžiu kitiems. Be to, saviveiklininkai patiria didžiulį bendravimo džiaugsmą, kuris skiriasi nuo pigios pramogos. O per bendravimą kiekvienas dar pajaučia ir savo vertę bei skirtybes, kad yra svarbu, kai kalbama apie liaudies muzikos sklaidą“.

Šventėse dalyvaujančių kolektyvų vadovai be prasmingos draugystės visada išskiria ir galimybę pasimokyti vieniems iš kitų, kaip rengti šventes.

„Nors kiekviena šventė turi savo specifiką, kitą erdvę, kurioje ji rengiama, mums, kapelų vadovams, švenčių organizatoriams visada yra ko pasimokyti ir įgyti naujos patirties“, - teigė šventės „Grok, žemaiti!“ iniciatorius P.Razmus.

*

Šiais metais šventėje „Grok, žemaiti!“ dalyvavo: Vaidilutės ir Broniaus Indrelių šeimos kapela iš Rygos, Kretingos kultūros centro kapela „Lakštingelė“ (vad. Pranas Razmus), „Kreicburgas Zikeri“ (Jekabpils, vad. Aivars Pugačs), Skuodo „Bartuva“ (vad. Vidmantas Valinskis), Plungės „Suvartukas“ (vad. Vidmantas Žilinskas), Klaipėdos „Mingė“ (vad. Rolandas Bučmys), „Heino Tartes ir draugai“ (Piulva, Estija), Šiaulių r. „Salduva“ (vad. Algimantas Bartašius), Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto kapela „Ūkininkas“ (vad. Romas Sadzevičius).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas