|
|
|
Kodėl netampame sveikuoliais
Patarimų, kaip sveikai ir ilgai gyventi – nors vežimu vežk. Tačiau ar dažnas, nors ir suprasdamas neabejotiną naudą sveikatai, ryžtasi įgyvendinti sveikuoliškus principus? Paklaustas, kodėl taip sunku savo gyvenimą įstatyti į „teisingą kursą“, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriaus psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis pokalbį pasuko kiek kitokia kryptimi – anot jo, fizinę sveikatą visų pirma lemia dvasinė harmonija. - Kodėl taip sunku prisiversti sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių, laikytis tinkamo mitybos režimo ir kitų sveikos gyvensenos principų? - Visų pirma, pasvarstykime, kas, jūsų manymu, yra tas „teisingas gyvenimo kursas“. Kalbant labai paprastai, mūsų gyvenimą sudaro vidiniai išgyvenimai ir išoriniai dalykai: įpročiai, mityba, gyvenimas neužterštame gryname ore. Jei pažvelgsime, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, pamatysime ne tik tai, kad jie gyvena natūralioje aplinkoje ir turi pakankamai fizinio krūvio, bet ir tai, kad jie priklauso kokiai nors grupei. Būtent tai, kokia yra šios grupės – izoliuotos ar atviros – kultūra, lemia ir asmeninius žmonių santykius: ar žmogus toje grupėje jaučiasi saugus, ar jam gera bendrauti su kitais, ar kiti grupės nariai tolerantiškai priima kitą požiūrį, ar padeda vieni kitiems ir panašiai. Ar mūsų kultūros žmogus jaučiasi saugus jį supančių žmonių grupėje, ar ji bendruomeniška? Būtent tai patyręs žmogus tampa emociškai stabilus, išmoksta nepasiduoti blogai nuotaikai. Aplinkoje matydamas elgesio modelį žmogus jį integruoja į save, panašiai, kaip dukra mokosi būti mama, žvelgdama į savo mamą. O kuo žmogus aiškiau žino, kaip jis nori gyventi, jis yra „sutvarkęs“ savo vidinį pasaulį, tuo labiau struktūruotą aplinką jis gali kurti. Tai brandžios visuomenės požymis. - Tad jei aplinkoje nėra sveikuoliškai gyvenančio žmogaus, sudėtinga pačiam tokiu tapti, vien prisiskaičius sveikatos patarimų iš knygų? - Jei neturi su kuo susitapatinti, neišmoksti ir sukurti tam tikrų santykių. Pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse gyvena ilgaamžiai žmonės, nes jie kvėpuoja grynu oru, lipa tris valandas į kalną, kad nueitų pas draugą išgerti arbatos, vėliau tiek pat laiko eina atgal. Taigi gauna pakankamai fizinio krūvio ir maitinasi šviežiu sveiku maistu. Ir niekas nesistebi, jei žmogus sulaukia 100 metų – jiems tai normalu, nes tai yra jų gyvenimo būdas. O kaip gyvena lietuviai? Gauna 1 tūkst. Lt atlyginimo, iš kurio 900 Lt turi sumokėti už šildymą. Žmonės išgyvena nuolatinį stresą ir skubėjimą, o tai ypač blogai veikia fizinę sveikatą. Apie kokius sveikuoliškus principus begalima kalbėti, jei tokio žmogaus vienintelė mintis - kaip išgyventi. Juk ir žvėrys visų pirma ieško maisto, o tik tada, būdami sotūs, užsiima žaidimais. - Tai nėra jokios prošvaistės, kad imsimės sveikiau gyventi? Tuomet atsakykite, kodėl žmonės visgi pašaipiai žvelgia į sveikuolius, vietoj to, kad juos palaikytų, iš jų pasimokytų? - Na, jei pats žmogus mėgsta dažniau pakilnoti taurelę, dėl alkoholio jis pasidaro tarsi atbukęs. Tai daro jį nepakantų kitokiam gyvenimo būdui. O kita vertus, neretai ir patys sveikuoliai yra gana radikaliai nusiteikę – jie smerkia kitus ir aukština save. Taigi šiek tiek dėl visuomenės nepakančios reakcijos jie yra kalti ir patys. - O gal dėl to, kad nesiimame sveikuoliškos gyvensenos, yra kalta tik tinginystė? - Žiūrėk, net po reabilitacijos kurso žmogus grįžta į namus ir nedaro fizinių pratimų, kurie jam yra nurodyti, bet geriau žiūri televizorių ir tikisi, kad kokia nors stebuklinga tabletė jį išgelbės. Bet tai – ne tinginystės, o asmenybės problema, kurią lemia tai, kad žmogus neturi aplinkoje šeimos, bendraminčių, su kuria susitapatintų normaliais, pagarbiais santykiais, jaustųsi saugiai. Tai kuria agresyvų nusiteikimą. Žmogus ima nevertinti savo gyvenimo. Tai dėl ko stengtis pratęsti gyvenimą, jei jis ir taip nemielas? Savižudybės kyla tik dėl to, kad žmonės nesikalba. Sveikuoliški principai, kaip mes įsivaizduojame, turėtų gerinti gyvenimo kokybę. Vadinasi, žmogus tampa labiau patenkintas savo gyvenimu. Žmogus gyvenimu būna patenkintas tada, kai jaučiasi sveikas ir vertingas, turi tikslų ir jų siekia, tiki ateitimi, kad ji bus gera. O be to, jis turi su kuo pasikalbėti. - Norite pasakyti, kad Jums sveikuoliškas gyvenimas – visų pirma dvasios harmonija? - Taip. Šeimos darnūs tarpusavio santykiai, tvirti emociniai ryšiai sustiprina net ir silpną fizinę sveikatą. - Regis, Jūs visai neaukštinate sveikuoliškų gyvenimo principų: sporto, sureguliuotos mitybos, grūdinimosi ir panašiai? - Mano požiūriu, dažnai tai yra tik ieškojimas būdo, kaip išgyventi neviltį asmeniniame gyvenime. Juk įbridęs į ledinę jūrą gauni tokį didelį stresą, kuris trumpam nustelbia širdies nerimą dėl alkoholiko sutuoktinio ar kitų šeimos problemų. Sveikuolių grupėje sutinki bendraminčių, kurie leidžia iš naujo patikėti, kad gali kurti darnius tarpusavio santykius, kad esi vertingas ir reikalingas. Tikiuosi, kad sveikuoliams jų pasirinktas gyvenimo būdas nėra tik gynyba ar priedanga, po kuria esminės psichologinės problemos lieka nesprendžiamos.
|
|
