Mokosi iš Tytuvėnų pamokų
„Apžiūrėjus Kretingos vienuolyną ir bažnyčią, paaiškėjo, kad situacija vienuolyne yra nepalyginamai geresnė, negu bažnyčioje. Vienuolyne yra įrengta vietinė priešgaisrinė sistema – veikia dūmų jutikliai, tačiau bažnyčioje to nėra“, - tvirtino KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. - Šią situaciją būtina taisyti kuo skubiau – reikalinga įrengti tokią saugos sistemą, kuri būtų sujungta su Priešgaisrinės tarnybos sistema, kad gaisro atveju signalas tiesiogiai pasiektų ugniagesius“.
Jo manymu, jau esančiuose įvaduose galima pakoreguoti sistemą, kad ji funkcionuotų visame vienuolyno bei bažnyčios ansamblyje.
Ugnies nuniokoto Tytuvėnų vienuolyno pamokos, L.Kavaliausko žodžiais, privertė atsipeikėti valdininkus bei bažnyčių savininkus, jog verčiau išleisti kelis tūkstančius litų apsaugos sistemai įrengti, negu prarasti milijonus kainuojančias bažnyčių vertybes.
Vertingiausia bažnyčia Klaipėdos apskrityje
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčia, paveldosaugininko žodžiais, yra pati vertingiausia visoje Klaipėdos apskrityje: čia išliko dvejos Renesanso laikotarpio raižytos ir heraldika išpuoštos lauko durys, o taipogi vienuolyną su bažnyčia jungiančios autentiškos vidinės durys, septyni altoriai su paveikslais, sakykla. Užkonservuotos unikalios vienuolių stalės Kankinių koplyčioje, kur atgabenti ir restauruoti seniausi Lietuvoje XVII a. vargonai. O restauruotiems Kretingos įkūrėjų Chodkevičių sarkofagams, saugomiems bažnyčios rūsiuose, meniniu vertingumu prilygsta tik Radvilų giminės sarkofagai Kėdainiuose. Todėl gaisro atveju, įsitikinęs specialistas, praradimai čia būtų ne mažiau skaudūs, negu Tytuvėnų ansamblyje.
„Ligi šiol į Kultūros vertybių registrą būdavo įtraukiamos tik matomos taikomojo meno vertybės – paveikslai, liturginiai indai, monstrancijos. Tačiau tai, koks turtas slypi palėpėse, stoginėse, rūsiuose, nėra inventorizuota, vertybės - neapdraustos“, - kalbėjo L.Kavaliauskas, patikindamas, jog dabar bus inventorizuotas visas bažnyčių turtas.
Vis dar stebina kaimų bažnyčios
Jis sakė, jog mažos kaimų bažnyčios taip pat stebina savo turtų unikalumu. Tokia yra Kalnalio bažnyčia, išsaugojusi „žalnierius“ – medinius žmogaus dydžio kareivius, naudotus velykiniuose vaidinimuose.
„Po patikrinimo paaiškėjo, kad „žalnierius“ turi ir Salantų bei Skuodo rajono Notėnų bažnyčios, tik, lyginant su Kalnalio, šie - gerokai jaunesni, pagaminti XX a. pradžioje. Vadinasi, viduramžiška vaidinimų tradicija, kurių ištakos – senasis romėnų teatras, Žemaitijoje tebebuvo gajos dar prieš šimtmetį. Paaiškėjo, kad notėniškiai išsaugojo ir du timpanus – rytietiškus būgnus, kuriuos muša per velykinę Prisikėlimo ceremoniją. Seniausi iš jų pavaizduoti paveiksle Vilniaus Šv.Petro ir Povilo bažnyčioje, kaip didiko Paco pargabentas karo grobis. O į olandų parodą Vilniuje atvežtas vienas paveikslas vaizdavo Kretingos miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių, vedantį karius į mūšį: ant vieno iš jų žirgo kabėjo permesti tokie timpanai, - Žemaitijos bažnyčių atradimais pasidžiaugė L.Kavaliauskas. – O kiek dar nežinomų, dažnai deramai net neįvertintų, kūrinių yra bažnyčių palėpėse“.
Privalės parengti evakuacijos planus
Anot specialisto, anksčiau KPD pavedimu būdavo tikrinamos tik tos bažnyčios, kurių restauravimui lėšas skyrė KPD ir Kultūros ministerija, o nuo šiol bus patikrintos visos Lietuvos bažnyčios – jų turtas bei priešgaisrinės saugos priemonės.
Kiekvienai bažnyčiai bus privalu turėti visą priešgaisrinių priemonių kompleksą - nuo gesintuvų ligi žaibolaidžių. Taip pat svarbu, kad netoliese būtų vandens telkinys. Nelaimės atveju, pastebėjo specialistas, ugniagesiai nė neįvažiuoja pro vartus – arkas, bažnyčias juosia akmeninės tvoros. Tokiu atveju jie naudoja hidrantus – stacionarią sistemą su sifonu, prie kurio prijungiamos gaisrinės žarnos, o vanduo siurbiamas iš telkinių. Kretingos bažnyčiai tokia problema neiškyla, nes greta yra gimnazijos tvenkinys.
„Bažnyčioms bus privalu turėti ir parengtą evakuacinį planą, kurį sudarant pagelbėti paveldosaugininkams bei klebonui turėtų ir vietos parapijos bendruomenė, - įsitikinęs L.Kavaliauskas. - Tame plane būtina įvertinti vertybių evakuacijos pirmumą – kokias vertybes gaisro atveju būtina išgabenti visų pirmiausiai. Bendruomenė turėtų įvertinti tokius iš pirmo žvilgsnio mažmožius, bet gaisro atveju svarbius dalykus, tarkim, kaip sienose yra įtvirtinti paveikslai. Daugumos jų ne tik rėmai sunkūs, bet jie įtvirtinti sienose masyviomis kabėmis bei sriegėmis - gaisro metu jų išlikimą nulemtų minutės“.
Kretingos rajono savivaldybės paminklosaugininko Algirdo Mulvinsko komentaras:
- Aš įžvelgiu tam tikrą dėsningumą: išgriauta vertybių apsaugos sistema, ir nebėra kam atsakyti už klaidas. Atsitikus rimtai bėdai Tytuvėnuose, vieni kitus ėmė kaltinti, o kur KPD vadovybė, bažnyčių klebonai, ugniagesiai buvo anksčiau?
Restauravimo darbų finansavimo sistema – pernelyg neaiški, milijonai plaukia pro šonus: KPD šiuo metu yra baubas architektams ir bažnyčių savininkams. Dvasiniai dalykai ir čia užleidžia vietą pinigams – taigi: kaip danguje, taip ir žemėje. O juk iš tiesų visos bažnyčių vertybės yra žmonių – jas dovanojo tikinčiųjų bendruomenės ir kaupė jas šimtmečiais.
