Neįgaliųjų maldos sušildė bažnyčią

Vasario 11-ąją pamaldos Kretingos bažnyčioje buvo neįprastos – jose giedojo, aukas nešė, maldavimus skaitė negalią turintys žmonės iš Lietuvos „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių. Neįgaliųjų pastangos bei nesuvaidintas džiaugsmas susirinkusiems spaudė ašaras, o iškilmingumo pamaldoms suteikė globėjiškas Jo Eminencijos kardinolo Audrio Juozo Bačkio apsilankymas.

Proto negalią turintys žmonės kūrė ir vaidino biblijinius vaizdelius.

Lietuvos „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės, kurios jungia žmones su proto negale, jų šeimų narius, draugus savanorius bei grupių kapelionus, į Kretingą suvažiavo švęsti 20-ąjį šio judėjimo jubiliejų, pavadintą Šviesos švente.

„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių nariai, pasimeldę bažnyčioje, vėliau šventė ir linksminosi Šv. Antano rūmų salėje, o su jais išvien – ir šio judėjimo globėjas kardinolas A.J.Bačkis.

„Matydamas daug pažįstamų veidų, širdimi bei žodžiais reiškiu dėkingumą Dievui ir visiems žmonėms, kurie prisideda prie šios bendruomenės kūrimo, jos auginimo. Šiandien, švenčiant pasaulinę ligonių dieną, Šviesos šventė įgyja itin didelę prasmę, nes tai – artumo su kenčiančiais žmonėmis diena. Tais, kurie ligoninėse, tais, kurie auga ir gyvena šeimose. Tai – ir slaugos darbuotojų, gydytojų, kurie rūpinasi ligoniais ir stengiasi jiems padėti, padėkos diena, - kalbėjo Jo eminencija kardinolas. – Šiandien už visus juos meldžiamės, nes Jėzus matė žmonių kančias, gydė jų ligas, - didžiąją dalį savo veiklos jis ir skyrė gydyti ligonius. Todėl ir Bažnyčia Jėzaus pavyzdžiu rūpinosi ligoniais, ji sukūrė pirmąsias ligonines. Budėti, eiti kartu, stengtis suprasti sergantį ir kenčiantį žmogų, kartais ne žodžiu, o tylėjimu gebėti užjausti jį kančioje, - toks turėtų būti tikro krikščionio kelias“.

Kenčiantys ligoniai ir žmonės su negalia, A.J.Bačkio žodžiais, yra itin pažeidžiami. Jie - lyg visuomenės atstumtieji, o iš tiesų – didžiausias Bažnyčios turtas, nes savo kančia jie yra arčiausiai Dievo.

Jis išsakė viltį, kad „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių maldos tokią žvarbią dieną sušildys ne tik bažnyčią, bet šilumą paskleis ir visuomenėje, kuri neįgaliam žmogui tampa vis pakantesnė.

„Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių Lietuvoje kapelionas, brolis pranciškonas Ramūnas Mizgiris su bendruomenės žmonėmis pasidalijo atjautos džiaugsmo suvokimu. „Mūsų gyvenimas – tarsi jūra: kai bangos pakyla – džiugu, o kai krinta - užeina liūdesys. Jūra simbolizuoja ir žmogaus gyvenimą bei pokyčius visuomenėje. Nusivylimas valdžia, politika užeidavo visais laikais, Jėzaus laikais – taip pat. Bet Jėzus nešė džiaugsmą bei viltį ten, kur vyravo liūdesys ir nusivylimas. Negalime ilgam užsisklęsti liūdesyje, reikia stiebtis į džiaugsmą, gyventi prisikėlimu ir tai daryti padedant, guodžiant, atjaučiant vienas kitą. Turime būti vienas kitam paguodos angelais“, - susitikime akcentavo R.Mizgiris.

„Tikėjimas ir šviesa“ – tai pasaulinis bendruomenių judėjimas, gimęs prieš 40 metų Prancūzijos Lurde per Velykas. Ją įkūrė prancūzai Žanas Vanjė (Jean Vanier) ir Mari–Elen Matjė (Marie–Helene Mathieu).

Bendruomenių tikslas yra draugystė, o pašaukimas – padėti proto negalios žmonėms atskleisti jų dvasios dovanas, dalytis savo širdies turtais ir palaikyti jų tėvus sunkiais gyvenimo momentais.

Lietuvoje veikia 9 „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenės: Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kretingoje. Lietuvos bendruomenių kapelionas – brolis pranciškonas Ramūnas Mizgiris.

• Rašyti komentarą (1)