|
|
|
Bažnyčių bėda – sena elektros instaliacija
Dėl netinkamos priešgaisrinės apsaugos Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne kilusi nelaimė paskatino pasidomėti, ar gaisrų pavojai negresia mūsų rajono paveldui – bažnyčioms. Ugniagesių teigimu, pagrindinė kaimo bažnyčių bėda yra pasenusi elektros instaliacija. Saugumas priklauso nuo šeimininkų Kasmet kiekviena parapija privalo atsiskaityti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl bažnyčios saugumo: ugniagesiai patikrina, kad bažnyčiose būtų tvarkingi žaibolaidžiai, gesintuvai. Visi išėjimai privalo būti atviri, kad nelaimės atveju žmonės pro jas galėtų išbėgti. „Bažnyčių klebonai į priešgaisrinę apsaugą gali investuoti nors ir kasdien, bet tai nieko nepakeis, nes šimtametėse kaimų bažnyčiose ir laidai - beveik šimtamečiai. Vargonai seni ir taip pat - be elektros įžeminimų, - pastebėjo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kretingos poskyrio viršininkas Rimantas Nagreckis. - Klebonai išdažo, gražina bažnyčias, o elektros laidai dažniausiai taip ir lieka aliumininiai, dar iš gilaus sovietmečio“. Bažnyčių pastatai yra bažnyčios turtas, o ne valstybės. Todėl, R.Nagreckio įsitikinimu, daug kas priklauso nuo jų šeimininkų, kaip ir privačiose valdose: „Vieni klebonai investuoja į klebonijų atnaujinimą, o kiti suranda pinigų sutvarkyti bažnyčias“, - pastebėjo pareigūnas. Dauguma mūsų rajono bažnyčių – nešildomos, išskyrus miesto, tad realaus pavojaus, kad jos galėtų užsidegti dėl kūrenimo, ugniagesiai neįžvelgia. Pavojinga, kai be priežiūros ilgam paliekamos degti žvakės. Bažnyčioms pavojų kelia ir žaibai, nes jos dažnai būna patys aukščiausi statiniai aplinkinėse vietovėse. Istoriškai dauguma bažnyčių nesyk buvo niokojamos gaisrų. Todėl kiekvienas didesnis miestelis, sudegus medinei, stengdavosi pasistatyti mūro bažnyčią. Ugniagesiai rekomenduoja platinti vartus Medinės Kalnalio bažnyčios klebonas Mindaugas Nausėda sakė, kad bažnyčios turtą saugo pagal išgales: „Reikalaujant ugniagesiams, klebonijos teritorijoje iškastas tvenkinys. Prieš dvejus metus bažnyčioje pakeista elektros instaliacija. Priešgaisrinė tarnyba prieš pusmetį patikrino elektros varžą, žaibolaidžius, gesintuvus, - viskas atitiko reikalavimus. Priešgaisrinės signalizacijos neturime, bet po pamaldų išvis atjungiame elektrą. O šiaip juk niekas negali būti garantuotas, kad išvengs ugnies pavojaus“, - įsitikinęs M. Nausėda. Kalnalio bažnyčia su varpine yra itin vertingas senosios liaudies architektūros ansamblis: čia buvo pakrikštytas Motiejus Valančius, bažnyčioje išlikęs jo dovanotas sidabrinis kryžius bei velykinių vaidinimų figūros – žalnieriai. Medinės Kartenos bažnyčios klebonas Romualdas Vėlavičius sakė, jog ugniagesiams reikalaujant įrengė įvažiavimą pro šoninius vartus, kad nelaimės atveju pro juos galėtų patekti gaisrinės mašina. „Priešgaisrinės sistemos bažnyčioje nėra. Elektros instaliacija pakeista senokai, bet po pamaldų atjungiame elektros įvadą, kad nebūtų jokio kontakto“, - sakė klebonas. Salantų parapijos klebonas Petras Smilgys mano, kad realios gaisrų grėsmės jo aptarnaujamoje bažnyčioje nėra: elektros instaliacija – atnaujinta, pasirūpinta žaibolaidžiais, yra gesintuvai. „Tačiau dėl visiško saugumo reikėtų praplatinti vartus, kad pro juos, reikalui esant, galėtų įvažiuoti gaisrinės autocisterna. Nelaimė Tytuvėnuose parodė, kad reikia būti pasirengus: jeigu įsipliekstų ugnis, turi būti sąlygos ją gesinti“, - kalbėjo P.Smilgys. Bažnyčios meninė vertė dėl to, klebono manymu, nenukentės, nes vartai nėra paveldo objektas. Saugo priešgaisrinė sistema Labiausiai nuo gaisrų yra apsaugota Kretingos katalikų bažnyčia ir Pranciškonų vienuolynas – apie gaisro židinį išsyk praneštų įsijungdama priešgaisrinės signalizacijos sistema. Vienuolyne ji veikia visą parą, o bažnyčioje įjungiama tik naktį. Dieną sistema būną išjungta, nes skliautuose įrengti jos davikliai reaguoja į judesius, taip pat – į dūmus ir ugnį. „Šiaip sau lyg ir nėra kam užsidegti, nes vienuolyno sienos – iš mūro, signalizacija tuoj sureaguoja į dūmus. Nebent kas tyčia padegtų, - paabejojo vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas ir pridūrė. - Tačiau į vienuolyno patalpas pašaliniai asmenys nepatenka“. Jis sakė, jog elektros instaliacija vienuolyne buvo įvesta dar muziejaus laikais, o bažnyčioje atnaujinta prieš 5-6 metus. A.Dobrovolskas mano, kad Tytuvėnų vienuolyne gaisras išsiplėtojo dėl to, kad laiku niekas nepastebėjo jo židinio: „Tytuvėnų vienuolynas neseniai restauruotas, jo patalpos – negyvenamos. O Kretingos vienuolyne nuolat gyvena broliai“.
|
|
