Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Vilniuje gyvenantis mūsų kraštietis Romualdas Beniušis, sužinojęs, kad Lietuvos Respublikos Seimas įžymiam Rusijos disidentui kovotojui už žmogaus teises Sergejui Kovaliovui paskyrė Laisvės premiją ir kad jis atvyksta į Lietuvą, progą susitikti su šiuo žmogumi surado ne be reikalo.

Lietuvos ir Rusijos disidentų pažintį menanti nuotrauka, daryta 1975 m. gruodį. Centre, penktas iš dešinės – Andrejus Sacharovas, ketvirta iš dešinės – Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė, šeštas iš dešinės – Estijos disidentas Mart Niklus, šalia jo, septintas iš dešinės, - šiaulietis disidentas M.Jurevičius, sovietmečiu kalėjęs už antisovietinę veiklą; trečias iš dešinės – J.Jankelevičius, o ketvirtas iš kairės – Rusijos disidentas J.Orlovas.

R.Beniušis S.Kovaliovui įteikė šeimos archyve išsaugotos nuotraukos kopiją – nuotraukos, kuri primena tolimuosius 1975 metus, kai Vilniuje buvo surengtas S. Kovaliovo teismas. Tada, 1975 m. gruodį, S.Kovaliovas buvo teisiamas už vadinamąją antisovietinę veiklą ir nuteistas septyneriems metams kalėti griežto režimo lageriuose bei dar trejiems – tremties Sibire.

Tarp įvairių kaltinimų antisovietine veikla S.Kovaliovui buvo priskirti ir jo „kenkėjiški“ ryšiai su Lietuvos disidentais bei tai, kad jis Rusijos pogrindžio spaudai teikdavo žinių apie lietuvių kovą už tautos teises.

Į teismą palaikyti savo bendražygio buvo atvykęs disidentas, žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas akademikas Andrejus Sacharovas su maskviečiais bendraminčiais, tarp kurių buvo ir jo žentas J.Jankelevičius bei kitas žymus disidentas J.Orlovas. Teismas vyko tuo laiku, kai A.Sacharovui Osle turėjo būti įteikta Nobelio taikos premija, kurią tada atsiėmė jo žmona Jelena Boner, nes sovietinė valdžia akademiko į Oslą neišleido.

„S.Kovaliovą palaikyti susirinko ir disidentinio judėjimo dalyviai iš Šiaulių, tarp kurių buvo mano motina Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė, buvusi Kardo rinktinės partizanė, tremtinė, sovietinio disidentinio judėjimo dalyvė, pokariu mokytojavusi Kretingos rajone. Ji kažkokiu būdu pro sovietinių saugumiečių užtvarą pranešė gėlių puokštę ir ją įteikė ASacharovui. Jis pasakęs: „Šios gėlės labiau priklauso mano draugui Sergejui. Dėl jūsų teisių daugiau kovoja ir kenčia jis“, - savo motinos pasakojimus atgaivino R.Beniušis. Tarp maskviečių ir lietuvių užsimezgė pažintis, prasitęsusi per pietus „Dainavos“ restorane.

„Viską stebėjo budri saugumiečių akis. Motina pasakojo, kad S.Kovaliovo teismo metu Vilniuje jų knibždėte knibždėjo. Po pietų naujai gimusi pažintis buvo įamžinta nusifotografavus prie Operos ir baleto teatro“, - nuotraukos, menančios disidentinę praeitį, atsiradimo istoriją perteikė R.Beniušis.

Mūsų kraštietis Romualdas Beniušis (kairėje), Sausio 13-osios išvakarėse susitikęs su kovotoju už žmogaus teises, Laisvės premijos laureatu Sergejumi Kovaliovu, įteikė jam nuotrauką, kurioje įsiamžinę disidentai, palaikę S.Kovaliovą jo teismo metu Vilniuje.

Savo archyve šią nuotrauką jis saugo nuo 1976-ųjų, kai ją motina padovanojo sūnui. Praėjus nemažai laiko, 1991-ųjų kovo 16 dieną šios nuotraukos kopiją R.Beniušis padovanojo A.Sacharovo žmonai J.Boner, kuri tuo metu viešėjo Vilniuje.

„Tada ji savo ranka ant nuotraukos originalo užrašė „Lietuva bus laisva“, nors tuo metu Lietuvoje dar tebebuvo sovietinė kariuomenė. Visų džiaugsmui J.Boner palinkėjimas netrukus išsipildė, - pasakojo R.Beniušis. – Šįsyk, kai nuotraukos kopiją įteikiau S.Kovaliovui, ant originalo šalia J.Boner palinkėjimo Laisvės premijos laureatas užrašė: „Lietuva jau laisva ir bus laisva, bet šiandien to jau per mažai. Tikra kiekvienos tautos laisvė ateis tada, kai laisvas bus visas pasaulis“.

R.Beniušis įsitikinęs, jog praėjus kažkiek metų, ši nuotrauka taps muziejaus eksponatu, ateities kartoms primenančiu, kokie žmonės kovojo už laisvę.

Jadvyga Malūkaitė-Petkevičienė - partizanė, laisvės kovų dalyvė, Sausio 13–osios brolijos narė. 2002 m. Lietuvos prezidento apdovanota kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Gimusi 1928 m. Kretingos apskrityje, Mosėdžio valsčiuje, Daukšių kaime. Mokėsi Daukšių pradinėje mokykloje. Ją baigusi mokėsi Mosėdyje, Skuodo gimnazijoje. Dar besimokydama gimnazijoje baigė aštuonių mėnesių medicinos kursus ir 1944 m., sugrįžus rusams, buvo pašaukta dirbti į karo ligoninę Mosėdyje.

1945 m. vasarą Žalgirio miškuose būrėsi vyrai, Jadvyga buvo jų ryšininkė. Jadvyga ir pati partizanavo, vėliau legalizavosi. Dirbo mokytoja Kretingos rajone Vaineikių pradinėje mokykloje, padėjo partizanams vaistais, maistu, drabužiais. 1951 m. spalio mėnesį buvo ištremta.

Jadvyga Malūkaitė–Petkevičienė aktyviai įsijungė į Lietuvos gynėjų gretas 1991 m. Jos dėka ir lėšomis Daukšių kapinaitėse pastatytas paminklas žuvusiems partizanams atminti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas