Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Dievą iš salantiškių atėmė pinigai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2011-12-09
Tvarka kaip bažnyčioje: Salantų klebonas Petras Smilgys liko abejingas salantiškių pasvarstymams, kad yra taikomas neteisingas bažnyčios mokestis. Jis ketina ir toliau rinkti paties nustatytą privalomą parapijos mokestį.

Nesusimokėjai mokesčio – nedrįsk įžengti į bažnyčią. Su tokia taisykle jau porą metų taikstosi salantiškiai. Kantriai tylėję žmonės nebeištvėrė – jų kaltinimai Salantų klebonui Petrui Smilgiui sprogo tarsi pūlinys. Tačiau Dievo tarnas liko kategoriškas ir kurčias žmonių prašymams: savo paties nustatytos tvarkos jis nė neketina keisti.

Šiame pasakojime pašnekovų pavardžių nebus: atvirai apie parapijos žaizdas sutikę kalbėti salantiškiai viešinti savo tapatybės nenorėjo dėl paprastos priežasties – pasmerkimo ir galbūt net keršto. Pasak jų, šios bausmės iš klebono tikėtinos, nes Dievas ir moralė Salantų parapijoje jau seniai iškeisti į pinigus.

„Pinigai yra viskas ir daugiau niekas neegzistuoja. Mūsų klebonas tiesiog godus pinigų. Iš pradžių šios savybės nepastebėjome – jis buvo toks malonus. Ir dabar per šv.Mišias taip gražiai kalba, sutikęs žmogų taip gražiai pašnekina. Tačiau jo kalboms prieštarauja visi jo darbai ir veiksmai. Apie kokią tarnystę Dievui ir žmonėms galima kalbėti, jei skausmo akimirkoje prie verkiančių artimųjų priėjęs klebonas prieina ir pasako: eikime pasikalbėti, jūs – skolingi bažnyčiai“, - piktinosi salantiškiai.

Jie apibūdino tvarką, kuri visą parapiją atvedė į nepaprastą situaciją: klebonas kiekvieną sekmadienį įvertino dviem litais. Sekmadienių per metus – daugiau negu pusšimtis. Taigi per metus viena šeima bažnyčiai turi sumokėti daugiau negu šimtą litų.

„Visi Salantai – prasiskolinę. Ir kam – klebonui. Šis nesibodi apie skolas priminti kalėdodamas, jei reikia, pinigų atvažiuoja ir specialiai į namus, o jei jau nutinka nelaimė, prie karsto bažnyčioje nepaverksi – teks eiti suvesti sąskaitas su klebonu. Turi specialų sąsiuvinį, kur surašyta, kiek kas davęs, kiek kas skolingas. Mes suprantame, kad mūsų, tikinčiųjų, pareiga yra padėti išlaikyti bažnyčią. Tačiau tam yra aukojimas – juk kiekvienas, atėjęs į šv.Mišias, aukoja, taip paremdamas savo parapiją. Kiek kas gali, tiek tas duoda – tai yra teisingiausias principas. Kaip galima įkainoti sekmadienius ir nustatyti kažkokius mokesčius, lyg viduramžiais. Juk yra žmonių, kurie gauna varganas pensijas, jaunų daugiavaikių šeimų, vienišų žmonių. Argi moralu versti žmones mokėti už tikėjimą. Bažnyčią tikintieji išlaikytų ir neverčiami – aukodami. Tačiau kai atsiranda prievarta, kas gali norėti eiti į bažnyčią“, - svarstė salantiškiai.

Jų pasvarstymams klebonas P.Smilgys turėjo kategorišką atsakymą: jis laikosi dviejų – solidarumo bei teisingumo – principų ir jų neketinąs keisti.

„Išlaikyti bažnyčią yra parapijiečių pareiga. Jie privalo mokėti mokesčius. Jei jų nuomonė kitokia, tegu pasiskaito knygą apie bažnyčios istoriją – ten parašyta, kad mokestis bažnyčiai visada buvo. Kad ir koks būtų straipsnis ar skundai, tvarka nesikeis – mokestis ir toliau bus renkamas“, - nukirto P.Smilgys.

Jis patikino taikąs įvairias socialines nuolaidas – mokesčio dydis priklauso nuo šeimos finansinės padėties.

Tačiau salantiškius dar labiau už mokesčio dydį piktina įsišaknijęs šventvagiškumas.

„Vaikai neleidžiami Sutvirtinimo sakramento, kol jų tėvai nesumokėjo skolos. Klebonas išdrįsta per laidotuves išsireikalauti pinigų. Teko iš jo išgirsti ir tokius žodžius: jei nemokate mokesčio, melstis važiuokite į kitą parapiją. Sakosi pinigus renkąs bažnyčios reikmėms. Tačiau visi salantiškių kruvinai uždirbti pinigai sukišami į parapijos namus. Ten klebonas ruošia vietą savo bizniui – šarvojimo salei. Įtartina ir tai, kad jis atsisako 2 procentų nuo gyventojų pajamų mokesčio. Ar tai per menkos sumos, o gal klebonui reikalingi tik gryni pinigai, dėl kurių nereikia atsiskaityti vyskupijai“, - įtarė Salantų gyventojai.

P.Smilgys neslėpė, kad jam 2 procentai yra per maži pinigai, negalintys pakeisti nustatyto mokesčio. Jis pareiškė, kad tie pinigai į sąskaitą ateiną per vėlai.

„Pinigų reikia dabar. Jie renkami bažnyčios reikmėms. Šiuo metu keičiamas parapijos stogas. Darbai ir toliau vyks, gyventojai privalės mokėti pinigus, netikiu, kad neįmanoma jų surasti“, - įsitikinęs P.Smilgys.

Paklaustas, kiek dar bus renkami mokesčiai parapijos namams, P.Smilgys pareiškė, kad darbai vyks dar labai ilgai.

Prieš porą metų pradėjus dirbti naujam klebonui, salantiškiai gavo ir kitą spjūvį į veidą: nebeliko reguliarių vakarinių pamaldų. Jos vyksta tik tada, kai yra užsakytos. Tai yra – kai už jas yra sumokėta.

„Salantų močiutės vos nenualpo, kai sužinojo, jog vakarinių pamaldų nebebus. Dabar vargšės jau priprato“, - sakė salantiškiai.

P.Smilgys patikino, kad paskutiniu metu vakarinės pamaldos vyksta kasdien – nes yra užsakytos. Neva, jei šv.Mišių niekas neužsako, bažnyčia būna tuščia. Salantiškiai gi įsitikinę, kad gero kunigo pareiga šv.Mišias aukoti nors ir vienam žmogui.

Kad vakarines šv.Mišias rekomenduojama aukoti kasdien, patvirtino ir Telšių vyskupo sekretorius bei atstovas spaudai Domas Gatautas. Tačiau salantiškiai atviravo – jų bažnyčioje nusižengiama ne vienai rekomendacijai.

„Vyksta gegužinės pamaldos – klebono nėra. Pjauna žolę. Tradicinės birželio pamaldos – klebono nėra. Atostogauja. Norėk atrasti kleboną pirmadienį – jo nėra. Dažniausiai po sekmadieninių pamaldų jis išvyksta į Kauną ir kartais tegrįžta savaitės viduryje. Mus, salantiškius, žeidžia ir kiti akibrokštai. Vienas pavyzdžių: mirė gan jauna moteris, našliu palikusi vyrą ir penkis vaikus. Niekas Salantuose nė už jokias paslaugas neėmė pinigų. Klebonas mokesčių pareikalavo per laidotuves. Kitas incidentas: tradiciškai, kaip ir daugelį metų, juodupėniškės moterys atvežė vainiką bažnyčiai papuošti. Klebonas gi papuošimą nudraskė ir pareiškė, kad jo bažnyčioje šiukšlių nereikia. Bet nuo kada bažnyčia - kunigo? Kunigo, kuris nepasitiki patarnautojais ir aukas, net per laidotuves, renka pats, kuris išvaiko chorą, o vargonininkei, dirbančiai už grašius, nenuperka muzikos instrumento“, - nuoskaudas vardino salantiškiai.

Jie prisiminė senąjį savo kleboną, kuris į bažnyčią buvo pritraukęs jaunimo, pažinojo kiekvieną parapijietį ir jo padėtį. Dabar į bažnyčią žmonės eiti nebenori, nes yra įsitikinę, kad Dievą į pinigus išmainęs ganytojas negali jų mokyti tikėjimo tiesų.

D.Gatautas patikino, kad Salantų parapijos situacija vyskupijoje ir vyskupui yra žinoma. Jis patvirtino ir tai, kad salantiškiai turi teisę kreiptis į vyskupą dėl klebono pašalinimo.

„Naujam kunigui visada sunku įsitvirtinti senojo vietoje. Žmonės gali rašyti raštą į vyskupiją, išreikšti savo nuomonę. Tačiau tai nereiškia, kad į ją bus atsižvelgta“, - atviravo D.Gatautas.

Salantiškiai prisipažino, kad pasvajoja apie teisingesnį ir geresnį kleboną.

„Neturime didelių reikalavimų. Tegu klebonas būna koks nori, bet tegu būna pavyzdys. Kunigas privalo išlaikyti moralę ir būti toks žmogus, kuriuo parapijiečiai tikėtų ir pasitikėtų. Mes šios malonės, deja, nebeturime", - kalbėjo Salantų žmonės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas