|
|
|
Vietoj vaistų – geras žodis
„Seniau mokinys praverdavo kabineto duris ir sakydavo: „Skauda pilvą, duokite tabletę“. O dabar to jau nebepasitaiko. Per keletą metų vaikai išmoko, kad mes nesame gydytojos, ir visų pirma mūsų pareiga yra mokiniams suteikti žinių, kaip rūpintis savo sveikata, kad to pilvo jiems neskaudėtų“,- apie pasikeitusį darbo pobūdį kalbėjo Aristida Kižienė, Kretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto darbas visai kitoks, negu seniau mokyklose dirbusių medicinos seselių. Kabinetuose nėra vaistų, o baltą chalatą visuomenės sveikatos priežiūros specialistės vilki tik tada, kai reikia suteikti pirmąją pagalbą. „Tikrai anksčiau eidavo ir prašydavo vaistų. Tačiau aš jų negaliu duoti – nesu gydytoja ar farmacininkė. Vaistus gali paskirti tik šeimos gydytojas. Ir ši sistema tikrai gera – mūsų darbas iš tikrųjų atitinka tai, kaip pavadintos pareigos – visuomenės sveikatos priežiūros specialistės“,- teigė Ingrida Leketienė, dirbanti Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje. Temos – įvairiausios Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurių šiuo metu mūsų rajono vaikų darželiuose ir mokyklose dirba septyniolika, yra tarsi mokytojai, kruopščiai pasirengiantys paskaitoms įvairiomis sveikatos temomis, o ir kasdien su vaikais bendraujantys neformaliai jiems rūpimais klausimais. „Nagrinėjame įvairiausias temas, pavyzdžiui, kaip sveikai maitintis, kaip apsisaugoti nuo mobiliųjų telefonų spinduliuotės, kuo pavojinga bulimija, anoreksija – visko ir neišvardinsi, - kaip populiarinamos sveikatos žinios per klasės valandėles bei integruotas pamokas, papasakojo I. Leketienė. – Kad vaikams nebūtų nuobodu klausytis paskaitų, naudojame šiuolaikines technologijas – demonstruojame skaidres, filmukus. Naudojame ir televizoriaus ekranus mokyklos koridoriuose, pavyzdžiui, prieš gripo epidemiją juose pasirodo patarimai, kaip nuo jos apsisaugoti.“ Žinias perteikia įvairiai „Švietėjišką darbą pradedame nuo pradinukų – jiems pasakojame, kaip sveikai maitintis, kokia turi būti asmeninė higiena, kaip suteikti pirmąją pagalbą bendraamžiui, mokome neišsigąsti sudėtingoje situacijoje. O vaikams atėjus į vyresniąsias klases šias žinias giliname,- paaiškino A.Kižienė. – Mūsų mokykla yra nedidelė, todėl visus vaikus pažįstu ir jiems jaučiuosi sava. Dažnai su vaikais bendrauju per pertraukas – taip sužinau, kokios sveikatos temos jiems yra aktualiausios ir kokių žinių jiems dar reikėtų.“
Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Linnikienė pasakojo, kad ieškoma kuo įvairesnių formų, jog vaikams klausytis žinių apie sveikatą būtų įdomiau. „Stengiamės, kad užsiėmimai nebūtų tik formalus informacijos pateikimas. Todėl su vaikais diskutuojame, kaip sveikai gyventi, kokios žalingų įpročių pasekmės ir panašiai. Pakalbėti sveikatos temomis su mokiniais pasikviečiame įvairių specialistų. Be to, organizuojame renginius, projektus, pavyzdžiui, kad vaikai susimąstytų apie sveiką mitybą, surengėme obuolių valgymo šventę ir siekėme rekordo,- savo patirtimi pasidalijo A.Linnikienė. – Žinoma, svarbu ir tai, kokie įpročiai formuojami šeimoje – jie turi didelę įtaką vaiko sveikatai.“ Seka sveikatos būklę „Mūsų darbas yra įvairiapusis: padėti mokiniams saugoti sveikatą, ugdyti sveikos gyvensenos įpročius bei laiku pastebėti sveikatos problemas, kurti sveiką aplinką, vertinti, kaip laikomasi higienos normų mokyklos patalpose, koks maistas tiekiamas valgykloje, pasirūpinti pirmosios pagalbos rinkiniais, suteikti pirmąją pagalbą“,- pasakojo A.Linnikienė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės glaudžiai bendradarbiauja su kūno kultūros mokytojais, siekdamos, kad vaikams patiktų sportuoti, o simuliuojančiųjų mokinių, kurie tariama liga prisidengtų nenorą eiti į pamoką, būtų kuo mažiau. „Kiekvienas mokinys privalo atnešti pažymą iš savo gydytojo, kurioje nurodyti įvairūs jo sveikatos duomenys, tarp jų – ir pagal kokią fizinio krūvio grupę jam galima parinkti užduotis per kūno kultūros pamokas. Tai bei rekomendacijas mokytojams aš pažymiu ir elektroniniame dienyne, ten atsiranda ir pataisymų, jei kas nors pasikeičia,- pasakojo I.Leketienė. – Turėdama gydytojų informaciją apie kiekvieną mokinį, galiu numanyti ar, pavyzdžiui, didesnis kraujo spaudimas yra visada jam būdingas, ar tai lemia tik tą dieną patirta emocinė įtampa.“ Simuliantų nėra Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės pasakojo, kad dažniausiai mokiniams pirmosios pagalbos prireikia netyčia susižeidus per technologijų pamokas ar patyrus traumą per kūno kultūros pamoką. „Visais atvejais pirmiausiai apie sutrikusią vaiko sveikatą pranešame jo klasės auklėtojui ir tėvams, nes tik tėvai turi teisę nuspręsti, kokioje gydymo įstaigoje nori gydyti savo atžalą“,- paaiškino A.Kižienė. I.Leketienė taip pat tvirtino, kad be suaugusiojo palydos vaikas neišleidžiamas iš mokyklos, todėl, jei tėvai negali skubiai atvykti, jai tenka lydėti greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežamą vaiką. „Yra tekę sunegalavusius vaikus iš mokyklos lydėti ir namo. Mes jų negalime palikti vienų“,- sakė I.Leketienė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės sakė lengvai numanančios, kada mokinys tikrai serga, o kada jis tik simuliuoja ligą, norėdamas praleisti kūno kultūros pamoką. „Kartu su mokytojais nutarėme: kūno kultūrą sudaro ir praktikos, ir teorijos dalys. Todėl sportuoti negalintys mokiniai padeda mokytojui pamokai parengti inventorių, skaito teorinę medžiagą. Akcentuojame, kad kūno kultūra labai svarbi sveikatai stiprinti“,- kaip panaikino simuliantų eiles prie savo kabineto durų, pasakojo I.Leketienė.
|
|
