|
|
|
Teisingas fizinis aktyvumas – sveikatos garantas
Posakis, kad sportas – sveikata, visiems žinomas, tačiau ne visada teisingas. Fizinis aktyvumas žmogui yra reikalingas kasdien, bet judėjimas privalo būti saugus, pritaikytas kiekvienam individualiai ir teikiantis malonumą. Norint palaikyti gerą formą, nebūtina užsirašyti į prabangų sporto klubą – užtenka lipti laiptais, pasidarbuoti sode ar išlipti ankstesnėje autobusų stotelėje. „Šiuo laikmečiu fizinis aktyvumas, sveika mityba yra labai aktualūs klausimai. Todėl surengėme konferenciją „Sveikos mitybos įgūdžių ir fizinio aktyvumo ugdymas“. Lietuvos kūno kultūros akademijos specialistai rajono mokyklų kūno kultūros mokytojams bei konferencijos dalyviams skaitė pranešimus apie sveikatai žalingą fizinį aktyvumą ir jo pasekmes, vaikų ir paauglių kūno vaizdo problematiką, mokinių fizinį aktyvumą laisvalaikiu. Tenka pripažinti, kad Kretingoje trūksta vietos sportui, neturime išvystytos sportinės bazės. Nežiūrint to, mūsų tikslas yra skatinti žmonių fizinį aktyvumą, norą gyventi sveikai“, - kalbėjo Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Vanda Verbutienė. Ji įsitikinusi, kad daug ką nulemia žmogaus požiūris ir pasiryžimas keisti savo gyvenimą. Nors mieste trūksta sporto aikštynų, sporto klubų, galima judėti ir kitaip. „Fizinis aktyvumas yra ir dantų valymas, kramtymas, lipimas laiptais, namų ruoša, ėjimas pėsčiomis į darbą, darbas sode, slauga, mokymasis, daiktų perkėlimas. Fizinis aktyvumas gali vykti keturiose srityse – laisvalaikio, profesinėje, namų ruošos, mobilumo. Labiausiai su sveikata yra siejamas laisvalaikio fizinis aktyvumas – jis ypač gerai veikia širdies ir kraujagyslių sistemas. Fizinis aktyvumas mažina mirtingumą nuo visų priežasčių, II tipo diabeto, osteoporozės, insulto, vėžio riziką, padeda kontroliuoti kūno masę, gerina psichologinę savijautą, mažina depresijos simptomus“, - pasakojo V.Verbutienė. Anot V.Verbutienės, pasirenkant fizinį aktyvumą, būtina atsižvelgti į tai, ar jis tinka. Yra tokių fizinių pratimų, kurie kenkia stuburui, sąnariams. Esant tam tikriems sveikatos sutrikimams dėl sporto reikėtų pasitarti su gydytoju. Tačiau saikingas ir teisingai pasirinktas sportas niekada nepakenks. Mūsų vizija būtų fizinį aktyvumą į gyventojų kasdienybę įtraukti taip, kad sportą žmonės rinktųsi lengvai, natūraliai, neraginami. Todėl rajone reikalinga kuo daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, riedlentininkų aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių. Šią vasarą Savivaldybė skyrė pinigų keletui aikštelių, futbolo vartų, bet to nepakanka“, - įsitikinusi V.Verbutienė. Pasak jos, būti fiziškai aktyviems trukdo ne tik prasta sportinė bazė: žmonės skundžiasi laiko trūkumu, neturi motyvacijos sportuoti, jaučiasi pavargę, yra užimti šeimos reikalais, nesulaukia artimųjų palaikymo, teisinasi didelėmis sporto klubų kainomis. „Besiskundžiantiems laiko trūkumu norėčiau pasakyti, kad net ir 10 minučių fizinė veikla turi teigiamą poveikį sveikatai. Galima pasivaikščioti per pietų pertrauką arba sportuoti žiūrint televizorių. Jei nėra motyvacijos, derėtų pasikviesti kartu sportuoti draugus, pasirinkti linksmus užsiėmimus. Būna, kad visą laiką mums užima šeimos reikalai – tačiau šeimos nariai turi suprasti, kad pasirūpinę savimi, geriau pasirūpinsite ir jais. Ne viskas šiais laikais yra mokama. Jei sporto klubas - per brangu, galima bėgioti, eiti pasivaikščioti“, - patarė V.Verbutienė. Pasak jos, mažėjantis fizinis aktyvumas yra ir vaikų problema. Nors mokyklose yra privalomos fizinio lavinimo pamokos, vaikų laiką suryja televizorius, internetas, mokiniai į mokyklą nebevaikšto pėsčiomis. „Užsienyje taikoma praktika, kada vaikams į mokymo programą yra įtraukiami kūno kultūros namų darbai. Mokiniai veda specialius dienoraščius. Labai svarbu ne tik vaikui paskirti reikiamą ir jo sveikatai tinkamą fizinį krūvį, bet ir formuoti atitinkamą požiūrį į save. Per televiziją rodomos žvaigždės, jų tobulos nuotraukos žurnalų viršeliuose paaugliams suformuoja suvokimą, jog tobulybę galima pasiekti daug sportuojant ir mažai valgant bei per trumpą laiką. Tobulos kūno formos yra ilgą laiką siekiamas rezultatas. Paaugliai jo nori per kelias savaites. Pasirinkę per didelį fizinį krūvį jie ne tik kad nepasiekia tobulybės, bet dar ir susigadina sveikatą. Žalą daro ir televizijos laidos apie grožį, plastines operacijas. Jos sudaro įvaizdį, jog viskas pasiekiama labai greitai. Visa tai paauglius gali nuvesti į mitybos sutrikimus“, - pasakojo V.Verbutienė. Gydytoja pasakojo, kad Kretingoje, kaip ir visoje Lietuvoje, skatinti sportuoti labiausiai reikia jaunimą: vidutiniškai tik kas antras 11-15 metų berniukas ir tik kas penkta mergaitė yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Šie rodikliai pasiekus 16 metų dar labiau mažėja. Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė nuo galo penktą vietą, mergaitės – trečią. „Fizinio aktyvumo reikšmė vaikystėje ir paauglystėje yra didžiulė. Nepakankamai judant, padidėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sutrinka medžiagų apykaita, silpsta imunitetas, blogėja vaikų pažintinė funkcija, sumažėja dėmesio koncentracija“, - sakė V.Verbutienė.
|
|
