Laiškanešės sėdo prie automobilio vairo

Pasak Ingridos Velykienės, laiškanešių darbas – sunkus ir ne visada jie pelnytai sulaukia žmonių priekaištų

Perėjus prie motorizuoto spaudos pristatymo būdo, sumažintas laiškanešių skaičius: vietoje anksčiau dirbusių dvylikos, dabar dirba penki. Nors tai sugalvojo ne patys paštininkai, automobiliais pasirūpinti turėjo jie patys.

Anot Salantų pašto viršininkės Irenos Bružienės, keičiasi laikai, ir dirbti po senovei nebegalima. Ji įsitikinusi, jog prie naujų darbo sąlygų pripras ir laiškanešiai, ir gyventojai.

Tačiau laiškanešės susirūpinusios ir baiminasi, kad ne viskas bus taip sklandu, kaip suplanuota.

Laiškanešės, pasirašiusios sutartį su paštu, pačios turėjo pasirūpinti ir automobiliais. Pasak laiškanešių, atlygis už savo automobilio naudojimą - menkas. Automobiliai – seni, ir neaišku, kas iš jų liks, pavažinėjus kaimo keliais. Jos nerimauja, kad automobiliai gali bet kuriuo metu sulūžti.

- Neįsivaizduojame, kaip reikės dirbti žiemą. Kartais pėsčiomis tenka klampoti per pusnis, o kaip reikės važiuoti automobiliu - neaišku,- sakė laiškanešės.

Žiemą ne visi keliai gerai valomi, ne visada jie ir pabarstomi. Pasak laiškanešių, kur nebus įmanoma važiuoti, teks eiti pėstute. Kiek tada jos sugaiš laiko – neaišku, o dirba jos tik 0,6 etato. Per dieną motorizuotoms laiškanešėms tenka nuvažiuoti nuo 70 iki 120 kilometrų.

Laiškanešės įsitikinusios, kad jų darbas nepakankamai įvertinamas. Tik penkiolika minučių skiriama spaudos ir laiškų išskirstymui. Ar per tokį laiką įmanoma išskirstyti apie pusantro šimto laikraščių, o kartais - dar ir apie šimtą laiškų. Kiekvienam kaimui spauda ir laiškai sudedami į atskirus krepšius.

- Būna žmonių, kurie gauna dvi pensijas. Kadangi jos skirtingos ir pažymėtos skirtinguose sąrašuose, tenka dvi dienas vykti į tą pačią vietą,- sakė pašnekovės.

Laiškanešių darbą palengvintų ir kolektyvinės pašto dėžutės. Tačiau jų įrengti niekas neskuba. Anot laiškanešių, ir prie įrengtų ne visada prieisi – laksto palaidi šunys. Nuo palaidų šunų yra nukentėjusi ne viena jų.

Laiškanešės norėtų ir geresnio - nepralaidaus vandeniui - apavo.

Mažai įvertinamas ir motorizuotas spaudos pristatymas. Už vieno laikraščio pristatymą laiškanešys negauna nė cento.

Laiku negavę spaudos, žmonės pyksta ant laiškininkių, nors ne visada tai nutinka dėl jų kaltės. Kartais jos pačios pašto sulaukia pavėluotai.

Motorizuotu pristatymu nepatenkinti ir kai kurie gyventojai. Žmonės, lūkuriuodami eilėje Salantų pašte, teigė, kad mėnuo ritasi į pabaigą, o laikraščių dar niekas neužsakė.

Jau visą dešimtmetį laiškanešiu 0,35 etato dirbantis Pranas Bružas sakė, kad labai abejojantis, ar jaunas žmogus eis dirbti laiškanešio darbo, nes sulaukęs pensinio amžiaus pensija nepasidžiaugsi.

Supažindintas su esama situacija, Klaipėdos apskrities centrinio pašto viršininkas Jonas Tarvydas teigė, jog motorizuotas pašto siuntų, laikraščių pristatymas bendrovei “Lietuvos paštas” nebėra naujiena. Kretingos rajone motorizuotas pristatymas jau įdiegtas Jokūbavo, iš dalies - Kretingos ir Salantų paštuose. “Pradžia visiems būna sunki, sumažėja ir prenumeratorių. Paskui viskas nusistovi - ir vėlavimo nebelieka, ir prenumeratorių skaičius atsistato”,- tikino J.Tarvydas.

Viršininkas pažymėjo, jog nebus nuskriausti ir atokiai vienkiemiuose, kur sunku ar netgi neįmanoma privažiuoti, gyvenantys žmonės. Į tokias vietas paštininkas keliaus pėsčiomis.

• Rašyti komentarą (0)