Atlaidų iškilmes pratęsė bendruomenės šventė

Sekmadienį į šv.Henriko atlaidus varpų gausmu tikinčiuosius pakvietusi Tūbausių bažnyčia yra ypatinga, iškentusi ne vieną nuopuolį ir šventusi ne vieną atgimimą, 70 metų sulaukusi bažnyčia dabar išgyvena pakilimo laikus: ištroškę Dievo šaltinio jos neaplenkia tikintieji.

Iškilminga procesija Tūbausių bažnyčios šventoriuje. Čia savaitgalį parapijiečiai minėjo 70-ąsias bažnyčios metines.

Savo bažnyčios jubiliejų paminėjusi Kurmaičių kaimo bendruomenė geriausiai prisimena paskutinį Tūbausių parapijos prisikėlimą. Jis prasidėjo į kaimą atvykus kunigui misionieriui tėvui Leopoldui. Radęs ir fiziškai, ir dvasiškai apleistą bažnyčią, kunigas įvykdė, kaip atrodė, neįmanoma misiją.

„Penkiolika metų dirbu parapijos asistente, todėl labai gerai matau tuos gražius pasikeitimus, kurie vyksta mūsų parapijoje. Buvo laikas, kai tikinčiųjų buvo mažai, kai bažnyčia buvo tuščia. Tačiau viskas pradėjo keistis atvykus tėvui Leopoldui. Jis atnaujino ne tik bažnyčią – jis atnaujino Dievo tarnystę ir mūsų tikėjimą. O viskas prasidėjo nuo vaikų – kai patys mažiausieji, raginami tėvo Leopoldo, ėmė lankyti bažnyčią, į ją pamažu atsigręžę ir jų tėvai, seneliai“, - bažnyčios atgimimo pradžią prisiminė Jūratė Dovydaitienė.

Pasak jos, 2007 metais atnaujinta bažnyčia – ne vienintelis tėvo Leopoldo nuopelnas. Nuo 1994 metų savo tarnystę atlikęs kunigas išmokė kurmaitiškius, tūbausiškius daugelio dalykų: kvietė tikėti, būti atsakingiems vieniems už kitus, gyventi bendruomenėje, švęsti sekmadienį.

Tūbausių seniūnaitė Aušra Endrikienė pasakojo, kad per tuos metus, praleistus Tūbausiuose, tėvas Leopoldas taip pakeitė parapiją, kad jo palikti pėdsakai ryškūs iki pat šiol.

„Tradiciškai, kaip ir kasmet, pynėme vainikus atlaidams, dar kartą įsitikinau, kokia stipri yra mūsų parapija, kokie geri yra žmonės, kurie myli, gerbia ir rūpinasi savo bažnyčia. Tėvo Leopoldo dėka tapome atsakingesni, rūpestingesni. Tapome tikra bendruomene. Kunigui esame dėkingi ir už tai, kad jis Tūbausiuose atgaivino šv.Henriko atlaidus“, - kalbėjo A.Endrikienė.

Iškilmingas šv.Mišias laikęs Tūbausių klebonas brolis pranciškonas Arūnas Brazauskas ir brolis pranciškonas Paulius parapijiečiams priminė istoriją apie du Henrikus, itin svarbius jų bažnyčiai.

Šv.Henriko atlaidai Tūbausiuose švenčiami Vokietijos karaliaus Henriko II garbei: 973-1024 metais gyvenęs Vokietijos karalius, vėliau Romoje vainikuotas imperatoriumi, buvo ištikimas bažnyčios globėjas. Kartu su savo žmona šv.Kunigunda Henrikas steigė vyskupijas, vienuolynus, rėmė Bažnyčios reformą. Pasakojama, kad jiedu su žmona laikėsi amžinos skaistybės, o 1146 metais karalius Henrikas buvo kanonizuotas ir paskelbtas benediktinų pasišventėlių globėjų.

Šv.Henriko atlaidus Tūbausių bažnyčioje švęsti pradėjo 1939 į kaimą atkeltas kunigas Henrikas Sirtautas. Radęs 1929 metais statytą, tačiau itin apleistą koplyčią H.Sirtautas pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. Pradėjęs darbus 1941 metais, kunigas į juos įtraukė ir kaimo žmones, kurie dirbo be jokio atlygio. Kartu su jais lygia dalimi dirbo ir H.Sirtautas. Bažnyčia savo bokštą virš Tūbausių iškėlė per metus.

Minėdami 70-ąjį H.Sirtauto statytos bažnyčios jubiliejų parapijiečiai nepamiršo aplankyti pirmosios bažnyčios vietos, o atlaidų iškilmes pratęsė Kurmaičių bendruomenės šventėje. Joje sporto mėgėjams buvo surengtos krepšinio ir šaudymo iš lanko varžybos, vaikų šventei buvo skirtas visas Kurmaičių stadionas, kurmaitiškiams koncertavo dainininkai Agnė Bubilaitė, Paulius Stalionis, Andrius Rimiškis.

• Rašyti komentarą (4)