Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ūkininkas Virginijus Čėsna sako, kad gėda nuolat prašinėti iš valstybės pinigų nuostoliams kompensuoti. Anot ūkininko, reikia sukurti tokį draudimo modelį, kuris būtų aiškiai reglamentuotas ir patikimai bei profesionaliai administruojamas.

V.Čėsna atsisakė draudimo bendrovės paslaugų po to, kai, sumokėjęs dideles įmokas ir patyręs nemenkų nuostolių, nebeatgavo net to, ką buvo sumokėjęs. Pasėlius ūkininkas apdraudė pačioje ūkininkavimo pradžioje, t.y apie 1999 m. Verslą pradėjęs iš kreditų, jis nenorėjo rizikuoti visko netekti. Tačiau sakė greitai suvokęs, kad draudimo bendrovė dirba ne žemdirbiui, o sau. Tą patį patvirtino ir žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, vasaros pabaigoje lankydamasi Kretingos rajono savivaldybėje.

Ūkininkas Virginijus Čėsna sako, kad rizikas žemės ūkyje drausti būtina, bet draudimo modelis turi būti skaidrus, logiškas, aiškiai reglamentuotos įmokos ir išmokos.
Gėdijasi būti prašinėtoju

V.Čėsna ūkininkauja plotuose, kurie apima apie 1,2 tūkst. ha. Jo ūkis yra specializuotas: apie 70 proc. augina grūdinių kultūrų, likusi dalis – rapsai. Todėl prieš porą metų V.Čėsna, drausdamas pasėlius, draudimo bendrovei sumokėjo apvalią sumą.

Kai pavasario šalnos sunaikino pusę derliaus, ūkininkas tikėjosi, kad draudimas kompensuos gamtos padarytą žalą. Tačiau ir įveikęs sudėtingą nuostolių įrodinėjimo sistemą, V.Čėsna sužinojo, kad neatgaus net to, ką buvo sumokėjęs. Draudimo įmonė derėjosi net dėl menkos sumos.

Po tokio akibrokšto ūkininkas rizikų daugiau nebedraudė. V.Čėsnos žodžiais, ūkininkai nėra ubagai ir jiems gėda prašinėti valstybę kompensuoti patirtus nuostolius. Jis yra už tai, kad rizikos žemės ūkyje būtų draudžiamos. Bet ne taip, kad įmokos neštų pelnus draudimo bendrovėms, o ūkininkai liktų su menkais pinigais.

„Apie tai ne sykį anksčiau esu sakęs Žemės ūkio ministerijos darbuotojams, - pasakojo V.Čėsna. – Mane nustebino jų atsakymas, kad žemdirbiai patys turi susikurti savitarpio paramos sistemą. Yra tiek daug valstybinių institucijų, Žemės ūkio ministerija, kur dirba daug specialistų. Tai jų reikalas kurti ir siūlyti draudimo modelius. Kiekvienas turi dirbti savo darbą“.

Siūlo drausti prognozuojamą derlių

Ūkininko nuomone, priimtiniausias – savitarpio šalpos fondas. Tačiau būtina konkrečiai reglamentuoti, kaip šis fondas bus valdomas, kaip bus skirstomos išmokos. V.Čėsnos nuomone, turėtų būti draudžiami ne pasėliai, o pajamos – prognozuojamas derlius.

„Įmokų sistema turėtų būti lanksti ir diferencijuota, - sakė ūkininkas. – Jeigu aš įdėsiu daugiau, tikėdamasis didesnio derliaus, turėčiau mokėti didesnes įmokas. Bet ir žalos atlyginimas taip pat turėtų būti didesnis – adekvatus įmokoms“.

Rizikų žemės ūkyje draudimas, anot V.Čėsnos, turėtų būti privalomas, kitaip gali būti surinkta per mažai pinigų ir galimybė kompensuoti nuostolius būtų labai menka. Jeigu, pavyzdžiui, ūkininkui bus kompensuojamas tik ketvirtadalis prognozuojamo pelno, jį ištiks bankrotas. Susidūręs su draudimo bendrove, kuriai buvo itin sunku įrodyti, kad ūkininkas patyrė nuostolių, V.Čėsna pabrėžia būtinybę sukurti, jo žodžiais, logišką nuostolių įvertinimo metodą.

Ūkininkas mano, kad turėtų būti aiškiai pasakyta: neapsidraudei - kompensacijų negausi.

Dėl draudimo modelio neapsisprendė

Iki šiol neaišku, kaip Lietuvos žemdirbiai turės drausti rizikas žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, suinteresuotos pusės apsisprendė tik dėl vieno - kokiu būdu bebūtų kompensuojami nuostoliai, kokia bebūtų sukurta draudimo sistema, joje nedalyvaujantys žemdirbiai jau nuo kitų metų nebegalės pretenduoti į kompensacijas.

Šiandien žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė svečiuojasi Lenkijoje, kur bus svarstomas ir vienas svarbiausių klausimų – rizikų žemės ūkyje draudimas. Šis klausimas bus svarstomas ir Baltijos šalių žemės ūkio ministerijų valstybės sekretorių kasmetiniame tradiciniame susitikime, įvyksiančiame kitais metais.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Krivickienė, iki šiol nė vienai naujųjų ES šalių sėkmingo rizikų draudimo modelio sukurti nepasisekė. Ši tema, pasak specialistės, nėra baigta, ieškoma geriausio varianto.

Prezidentas V.Adamkus siūlo bendromis pastangomis kuo greičiau kurti žemės ūkio draudimo modelį, priimtiną žemdirbiams. Valstybės vadovas pasisako už tai, kad jau ateinančiais metais nacionalinė pagalba bei Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama būtų sutelkta į draudimo nuo stichinių nelaimių sistemos sukūrimą.

Kokį pasėlių draudimo modelį pasirinkti – privalomąjį, mišrųjį, kai draudžiasi ūkininkas, o jį paremia valstybė, ar laisvąjį, - diskutuoja ir žemdirbiai, ir jiems atstovaujančios organizacijos, ir ministerijos, ir draudimo įmonės. Šios diskusijos vyksta nebe pirmus metus.

Sieks ES paramos – turės drausti pajamas

Pasitarime, vykusiame Žemės ūkio rūmuose, buvo pažymėta, kad žemdirbiams priimtinesnis savitarpio pagalbos fondas. Žemdirbių savivaldos organizacijos vadovas Bronius Markauskas, pasak išplatinto pranešimo, pateikė siūlymą kuo plačiau apsvarstyti būsimojo fondo idėją ir priminė, kad nuo 2010 m. visi ūkininkai, kurie pageidaus gauti ES paramą, privalės drausti savo pajamas.

Pasitarime buvo pristatyti apmatai savitarpio pagalbos fondo, kurio finansinis pagrindas – žemdirbių įmokos ir valstybės kompensuojama dalis. Buvo akcentuota, kad įmokų į fondą dydį nustatytų patys žemdirbiai, o lėšų rinkimas būtų kuo paprastesnis. Viena iš galimybių – deklaruojančio naudmenas ūkininko prašymas įmoką į fondą atskaičiuoti nuo tiesioginių išmokų.

Palankiais metais fonde sukauptas lėšas, nesant draudiminių įvykių, vėliau būtų galima grąžinti mokėtojams. Tokia praktika taikoma kai kuriose ES šalyse.

Vieni draustų didesnes, kiti – mažesnes rizikas

Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės, Seimo Kaimo reikalų komiteto, Finansų ministerijos, Draudimo priežiūros komisijos, draudimo įmonių, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, socialinių partnerių - Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovai diskutavo tema „Rizikų žemės ūkyje prevencija ir patirtų nuostolių kompensavimo modelių alternatyvos”.

Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės nuostata, rizikos valdymo sistemoje turi dalyvauti kuo daugiau žemdirbių, bet šis dalyvavimas turi būti savanoriškas. Žemės ūkio ministrė nesitiki, kad jau kitais metais savišalpos sistemoje dalyvaus visi žemdirbiai. Bet, pradėjus veikti savišalpos fondui, draudimo įmokos, šiuo metu esančios 100 Lt už hektarą, mažėtų pusiau.

Rizikos valdymas gali būti įgyvendinamas per komercinio draudimo sistemą ir per alternatyvius fondus, kuriuos, dalyvaujant ir valstybei, sudarytų patys žemdirbiai. Jei pasėlių draudimas, kaip sakė ministerijos atstovai, būtų vykdomas abiem kryptimis - per draudimo įmones ir per savišalpos fondą, - galima būtų taikyti rizikų paskirstymo modelį. Draudikai draustų nuo liūčių, krušos, t.y. nuo mažesnius nuostolius atnešančių nelaimių, o valstybės remiamas savišalpos fondas – nuo didesnių nelaimių, kokias šiemet patyrė žemdirbiai, ištikus sausrai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas