Butkų Juzės pėdsakais Kretingoje

Nuo Kretingos artėjant prie Kūlupėnų ir užkilus ant kalvos, senąjį ukštkalvių kaimą dar mena išlikę senoviniai akmeniniai statiniai. Vienas iš jų, neseniai atstatytas raudonplytis pastatas, tai - vadinamoji „butkynė“, pirmojo Kretingoje spaustuvininko, poeto ir visuomenės veikėjo Butkų Juzės ūkis, kuriame jis gyveno maždaug dešimtmetį.

Kretingiškio Prano Butkaus vaikystės atsiminimuose iškyla ir ryški Butkaus Juzės asmenybė.

Kitoniškas ūkininkas

Yra žinoma, kad Aukštkalvių dvare poetas, pedagogas, knygų leidėjas ir visuomenininkas Juozas Butkus (manoma, jog pagal Palangos Juzės herojaus pavyzdį pasivadinęs Butkų Juze) apsigyveno apie 1928 m. Ūkininkauti jam nelabai tesisekė, jis klimpo į skolas. Visą gyvenimą mylėjęs teatrą, net Aukštkalvių dvare jis sugebėjo suburti liaudies teatro grupę: pats režisavo, vaidino, skaitė eiles ir kartu su artistais važinėdavo po Žemaitiją.

1933 m. Kretingoje Butkų Juzė įsteigė pirmąją spaustuvę „Inkaras“. Šioje spaustuvėje buvo leidžiamas savaitraštis „Savaitė“, etiketės, blankai. Vėliau šią spaustuvę iš jo nusipirko Stasys Jonušas.

Detaliau apie Butkų Juzės gyvenimą bei veiklą mūsų rajone menkai tėra žinoma. Pavieniai senieji kūlupėniškiai mena savo tėvus pasakojus, jog vykdami į Kretingos turgų, jie pravažiuodavę pro „butkynę“: pastatai – akmeniniai, niekuo neišsiskiriantys, tačiau žmonės kalbėdavę, jog ten gyvenąs kitoniškas ūkininkas. „Girdėjau, kad jis buvo poetas. Anais laikais nebūdavo priimta, kad ūkininkas be žemės ir gyvulių dar kitkuo užsiimtų, - sakė 90-metis salantiškis Vaclovas Šverys, mokslus ėjęs Telšių gimnazijoje, kur mokėsi ir Juozas Butkus. – Jis buvo gerokai vyresnis už mane, ir kai aš mokinausi, jo jau nė kvapo nebebuvo“.

Salantiškis pedagogas Feliksas Grabys sakė girdėjęs pasakojant, kad Butkų Juzė su arkliu važinėdavęs po Žemaitiją ir rengdavęs poezijos vakarus.

Giminystės paieškos tarp bendrapavardžių

Pavyko išsiaiškinti, kad ilgametė Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus bibliotekos darbuotoja Danutė Kumpienė bei jos brolis Tonis Butkus yra Butkų Juzės giminaičiai – jų tėvai buvę antros kartos pusbroliai.

„Mūsų tėvas Justinas Butkus pasakojo, kad Juozas buvęs labai šviesus žmogus. Sakydavo, jog buvo ligotas ir visą gyvenimą liko nevedęs. Man buvo įdomu, kad jis – mūsų giminės atšaka: bibliotekoje buvome užvedę jo literatūros sąvadą, namuose turėjau ir nuotraukų. Bet mano namai triskart degė, giminės archyvas neišliko“, - kalbėjo Dupulčiuose gyvenanti 73-jų D.Kumpienė.

Kretingos muziejaus archeologas Donatas Butkus teigė: „Nors Butkų Juzė ir mano tėvas Albertas kilę iš to paties Pažvelsio kaimo, prie Kulių, bet drįsčiau tvirtinti, jog jie nėra giminės, nebent – labai tolimi“, - sakė D.Butkus.

Tačiau jam pavykę surasti žmogų, kuris gyveno netoli Butkų Juzės gimtinės, buvo jo kaimynas ir pats gerai atsimena susitikimus su šia neeiline asmenybe. Tai – jo dėdė, kretingiškis Petras Butkus.

„Greta kits kito buvo du kaimai - Pažvelsiai bei Šakiniai, ir juose gyveno apie 18 Butkų šeimų. Visi turėjome pravardes: mes buvome Miškiniai, nes gyvenome arti miško, kiti buvo Šeškiniai, nes gaudė šeškus, treti – Kumpiniai, nes turėjo kumpas nosis“, - šmaikščius momentus prisiminė 80-metis P.Butkus.

J.Butkaus gimtinę buvo paveldėjęs jo brolis Pranas, kurį rašytojas atvykdavo aplankyti.

Pranas sakė gerai atmenąs vieną vaikystės epizodą: „Buvo 1942-ieji, karo ir sumaišties metai. Man buvo vienuolika, tąmet krikštijo mano jauniausiąją sesutę Laimą. Atvažiavo svečių net iš Kauno. Žiūrim – iš kaimynystės ateina ir Butkų Juzė. Jis jau buvo brandaus amžiaus, atmenu, pliktelėjęs. Turėjo labai gerą iškalbą. Prie stalo jis pasakė tokį tostą, kuris supykdė svečius: pašlemėkas, sakė jie, nes šis keikėsi. Bet aš supratau jo žodžių prasmę, jis labai pabrėžė tautiškumą ir patriotizmą. Tie žodžiai man įstrigo visam gyvenimui: Butkų Juzė kalbėjo, kad mes nepažįstame savo miškų, pilių ir piliakalnių, kad mūsų meilė tėvynei – drungna. Į svečius atvažiavo ir turtingas ūkininkas Augustinas Jonykas, sugrįžęs iš Amerikos. Jis pritarė, kad kaimas skendi tamsybėse, abu politikavo. Vėliau šį ūkininką nušovė“.

Anot pašnekovo, Butkų Juzė kaskart, atvykęs į tėviškę, apsilankydavo ir jų namuose. „Šnekėdavosi su tėvu: apie ką – nežinau, nes mūsų, vaikų, prie suaugusiųjų neprileisdavo“, - teigė jis.

Atminimo vietos - nepažymėtos

Nors J.Butkus pasižymėjo švietėjiška veikla ir Kretingos rajone, tačiau jokių jo veiklą įprasminančių ženklų pas mus nėra.

Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko teigimu, pirmąją spaustuvę Kretingoje Butkų Juzė buvo įrengęs išnuomotame žydų name, esančiame Rotušės aikštėje, dabartinės „Eurokos“ parduotuvės patalpose. Ant pastato sovietmečiu kabėjo lenta, skelbianti, jog ten yra gyvenęs poetas Vytautas Montvila, tačiau apie spaustuvę ir jos pradininką – nė žodžio tada ir dabar.

Įdomesnių faktų ar amžininkų atsiminimų apie J.Butkų nėra užfiksuota nė arčiausiai Aukštkalvių esančioje Kūlupėnų kaimo bibliotekoje ar mokykloje. „Turime savo krašto šviesulį - Motiejų Valančių. Panirome į jo veiklą, o kitos asmenybės taip ir paliko nuošaly“, - teigė bibliotekininkės Reda Kelpšienė ir Rima Galuškinienė.

P.Butkaus teigimu, Pažvelsio kaime, Butkų Juzės gimtinės vietoje yra pastatytas stogastulpis. Aukštkalvių ūkyje šeimininkaujant Butkų Juzei buvę 7 akmeniniai pastatai. Sovietmečiu vienoje kelio pusėje esančiame pastate buvę įrengti muitinės sandėliai, vėliau apgyvendintos šeimos.

Statinių liekanas kitoj kelio pusėj įsigijo klaipėdietis verslininkas Algirdas Mineikis ir atstatė gyvenamąjį namą. Tačiau šis statinys kelia problemų paminklosaugininkams, nes atkurtas nesilaikant autentiškumo. Ką savininkas jame ketina įrengti, paslapčių teigė neišduosiąs. Patalpos, anot jo, tinka ir gyventi, ir svečius priimti.

A.Mineikis tvirtino žinojęs, jog čia gyventa poeto Juozo Butkaus, ir jis pagalvosiąs, kaip reikėtų įamžinti jo atminimą.

Butkų Juzė išleido poezijos rinkinius „Žemės liepsna“, „Verkiančios rožės“, „Paparčio žiedas“, „Darbas ir prakaitas“, parašė dramą „Žemaičio stiprybė“, inscenizuotą pasaką „Audronė“, išvertė Gėtės, L.Tolstojaus kūrinius. Dalis jo kūrybos tebėra nepaskelbta.

Faktai

Butkų Juzė gimė 1893 m. Kretingos apskrities Pažvelsio kaime, dabar esančiame Klaipėdos apskrities Vėžaičių seniūnijos teritorijoje, neturtingoje, bet šviesių žmonių šeimoje. Pramokęs rašto, Butkų Juzė ėjo „daraktoriaus“ – kaimo mokytojo – pareigas.

1905 m. jis persikėlė į Liepoją, vertėsi privačiomis pamokomis ir užsiiminėjo švietėjiška veikla: įsteigė lietuvių mėgėjišką teatrą, kūrė slaptas kuopeles, leido laikraščius ir rašė eiles.

1911 m. įstojo į Telšių gimnaziją, kur įsitraukė į visuomeninę veiklą. Netikėtai užklupusi liga suparalyžiavo jo kojas ir kalbos organus: kojos po gydymo sustiprėjo, tačiau kalba liko nerišli visą gyvenimą.

1917 – 1924 m. humanitarinius mokslus J.Butkus studijavo Maskvos, Berlyno, Zalcburgo ir Jenos universitetuose. Porai metų buvo išvykęs į Ameriką, dirbo fizinius darbus ir vertėsi žurnalistika.

Už nelojalumą valdžiai Butkų Juzė buvo keletą kartų įkalintas. Sovietmečiu dirbo Žemaičių „Alkos“ muziejuje, dėstė Klaipėdos mokytojų institute.

Mirė 1947 m. balandžio 22 dieną, palaidotas Telšiuose.

• Rašyti komentarą (0)