Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kretingos rajone, Baublių kaime, gyvenančio 37-erių Dariaus Daukšos pomėgis tapo ne vien jo paties, bet ir šeimos verslu: su žmona Jackie jiedu yra taksidermistai – iškamšų ir trofėjų gamybos meistrai.

Per dvidešimt šiam darbui skirtų metų D.Daukša pagamino kelis tūkstančius iškamšų ir trofėjų: nuo mažiausių – pelės ir paukščio – iki stambiausių - raganosio ir dramblio.

D.Daukša, pats būdamas aistringas medžiotojas, tikino, jog kiekviena medžioklė yra unikalus procesas. „Skaudžiausia būna, kai sužeidi žvėrį“, - sakė pašnekovas. Meistras į kiekvieną trofėjų, kaip ir į gyvūną, žvelgia skirtingai, išryškindamas jų savitumą.

Dirbo Pietų Afrikoje

Bandydamas prisiminti, kada gi susidomėjo galimybe atkurti nebegyvą gyvūną, D.Daukša mintimis nuklydo į vaikystę: „Gailėjausi nugalabyto triušio. Atsimenu, mama jį kažkaip prikimšo, kad neverkčiau. Turbūt man tai paliko nemenką įspūdį“.

Vėliau jis mena domėjęsis straipsniais žurnaluose ir pats pasidaręs pirmąją kėkšto iškamšą. Po miškininkystės studijų, pašnekovas tvirtino, Kaune nuolat mynęs Tado Ivanausko gamtos muziejaus slenkstį, kol jį priėmę į iškamšų meistrus.

1995-1996 metais D.Daukša išvyko į Pietų Afrikos Respubliką, kur dirbo kartu su penkiasdešimties meistrų komanda. Jam teko gaminti mūsų kraštui neįprastų, egzotiškų gyvūnų iškamšas.

„Įspūdingiausia iš visų gyvūnų iškamšų buvo ruošti dramblio galvą“, - tvirtino meistras. Jo žodžiais, kai kurie užsienio kolekcionieriai savo kolekcijose turi ir viso raganosio ar net dramblio kūno iškamšas.

Darbas Afrikoje jį suvedė ir su būsimąja žmona, vokiete Jackie. „Pretorijoje sykiu dalyvavome trofėjų varžybose, ten ir susipažinome. Jackie tėvas kažkuomet atvyko į Pietų Afriką. Žmona ten gimė ir augo. Ji puikiai šneka vietinėmis – zulų, afrikanų – kalbomis bei vokiškai“, - tvirtino D.Daukša. Tarpusavyje Darius ir Jackie šneka angliškai, tačiau su atžalomis – trimečiu Aleksu ir keturmečiu Justinu - mokosi kalbėti ir lietuviškai.

Trofėjaus gamyba prasideda nuo kailio išdirbimo ir užtrunka iki vienerių metų. Taksidermistas Darius Daukša savo dirbtuvėse.
Prieš apsistodami Lietuvoje, D. ir J.Daukšos tvirtino apkeliavę Ameriką ir Kanadą.

Iš dešimties vaikų šeimos kilęs baubliškis grįžęs gimtinėn su savo šeima jau įsikūrė naujai pastatytame vienkiemyje, atokiau nuo Baublių gyvenvietės. Savo namuose Daukšos yra įsirengę dirbtuves, kur abu ruošia trofėjus. Jų svetainės sienos nukabinėtos trofėjais, - nemažai šių gyvūnų D.Daukša sumedžiojo pats.

Dalyvauja pasaulinėse taksidermistų varžybose

„Pats nebūdamas medžiotoju, tokio darbo nepadirbtum, - tikino pašnekovas. - Kiekvienas laimikis yra brangus savaip, nes kiekviena medžioklė – unikali“.

Pasak D.Daukšos, po Nepriklausomybės medžiotojams atsivėrė sienos ir, medžioklė Afrikos savanose – anokia naujiena. Rodydamas trofėjus, kaip vienus iš įspūdingiausių paties sumedžiotų laimikių, baubliškis išskyrė antilopes: baltauodegę gnu, elniaožę gazelę. Kanadoje jam pavykę sumedžioti mešką, Amerikoje – karčiuotąjį aviną. Na, o Lietuvos miškuose stambiausias jo sumedžiotas žvėris yra šernas.

Medžioklės trofėjų parodose Lietuvoje D.Daukša yra pelnęs aukso, sidabro, bronzos medalių, gausybę kitų apdovanojimų. Kartu su Jackie jis dukart dalyvavo pasaulinėse taksidermistų varžybose JAV, rengiasi vykti į Vokietiją. „Galiu tvirtinti, jog esame drąsūs: darbą atiduodi vertinti komisijai, tikėdamasis laimėti varžybose“, - teigė meistras.

„Yra stipriai pasikeitęs požiūris į medžioklę: dabar medžiojama ne dėl mėsos, o dėl pramogos ir prestižo. Sumedžioti norisi egzotišką žvėrį, ir garbės reikalu tampa turėti jo trofėjų“, - tvirtino pašnekovas.

Iškamšos nėra kemšamos

Daukšų klientai – tiek Lietuvos, tiek užsienio medžiotojai. Dažniausi Lietuvos miškų trofėjai yra šernai, stirnos, fazanai, kurapkos.

Kiekvienas „padaras“ yra įdomus savaip, kiekvienas reikalauja atitinkamų anatomijos žinių. Pašnekovas teigė nedarąs tik žuvų iškamšų, nes atkuriant natūralią spalvą, reikalingi labai brangūs dažai. Jo žmona labiausiai mėgsta atkurti kačių šeimos gyvūnus: tigrus, leopardus, liūtus.

D.Daukšos žodžiais, vyrauja tik populiari nuomonė, kad iškamšos yra kažkuo prikemšamos. Iš tiesų jos yra tuščiavidurės.

Darant iškamšą, nuo gyvūno kailį nulupti yra dešimteriopai sunkiau, negu nudirti kailį kailiniams siūti. Išdirbus kailį yra ruošiamas manekenas iš stiklo audinio ar poliuretano putų. Kartais galima nusipirkti gatavą formą, jei ne – tenka lipdyti iš molio ir ją nusikopijuoti.

Trofėjaus paruošimas trunka nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Kaskart lygiagrečiai meistras ruošia keletą trofėjų. „Beveik prie kiekvieno jų reikia „pasukti galvą“, kaip suklijuoti, sulipdyti, kokią pozą parinkti“, - apie trofėjų gamybos ypatumus kalbėjo meistras.

D.Daukša mano, jog jiedu su Jackie esą, ko gero, vieninteliai tokią patirtį įgiję iškamšų meistrai Vakarų Lietuvos regione. Jie bendrauja ir dalijasi patirtimi su kolegomis iš Kauno, Vilniaus, internetu bendrauja su kitų šalių taksidermistais.

Gaminant trofėjus D.Daukšai praverčia ir piešimo įgūdžiai: jo namus puošia paties akvarele bei guašu nutapyti gamtos vaizdai ir grafikos darbai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas