Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Iškilmingą miškininkų sambūrį, skirtą Kretingos miškų urėdijos 90-mečiui, nuo šiol primins tautodailininko Liudo Ruginio sukurtas koplytstulpis, kuris, iškilęs urėdijos kieme, buvo pašventintas Kretingos katalikų bažnyčios parapijos klebono Lino Vodopjanovo.

Kretingos miškų urėdijos 90-metį menantį koplytstulpį sukūrė salantiškis tautodailininkas Liudas Ruginis. Tam jis panaudojo per pusmetrį storumo ir per 4,5 m aukščio ąžuolą.

Šventindamas miškininkų darbą įprasminančią skulptūrą, klebonas Dievo palaimos palinkėjo ir tiems žmonėms, kurie savo pasiaukojančiu darbu gražina mūsų miškus, saugo juos, įprasmina save per meilę gamtai.

„Ąžuolas, iš kurio tautodailininkas išskaptavo koplytstulpį, išaugo mūsų miškuose. Tuose, kuriuos mes sugebėjome išsaugoti permainų laikotarpiu, kuriuos sugebėjome išpuoselėti eidami pramintais garbaus miškininko Marijono Daujoto takais, kuriuos paliksime atieties kartoms. Urėdijai, joje ir ateity dirbsiantiems žmonėms linkėčiau vieno – kad miškai kasmet gražėtų, kad jie, kaip ir iki šiol, teiktų palaimą ir poilsį žmonėms, o urėdija, kuri šiandien yra ekonomiškai stipri, apsirūpinusi šiuolaikine, našia miškų ūkio, miškų ruošos, priešgaisrinės apsaugos technika, ir toliau dirbtų efektyviai, ūkininkautų pavyzdingai“, - kalbėjo Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas.

Jis sambūrio dalyviams – Kretingos miškų urėdijos girininkams, girininkijų darbuotojams, buvusiems darbuotojams, svečiams - priminė Kretingos miškų urėdijos kūrimosi, vystymosi istoriją, kuri, prasidėjusi 1920-aisiais metais, tęsiasi iki šiol. „Tiksliau būtų sakyti – tęsiama, nes sėkmę, pasiekimus nulemia žmonės – pasišventę savo darbui, miškui, dirbantys iniciatyviai ir su išmone“, - teigė A.Baranauskas.

Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas įsitikinęs, jog urėdija ir ateity klestės, dirbs efektyviai, o miškai džiugins ir teiks poilsį žmonėms.

Kretingos miškų urėdas urėdijos 90-mečio proga padėkas už gerą darbą įteikė Kretingos miškų urėdijos darbuotojams Viktorui Kalvaičiui, Ričardui Staponkui, Vytautui Lukauskui, Romui Mažonui, Algirdui Varapnickui, Ignui Kripui.

Rajono meras Juozas Mažeika, iškilmių dalyvius pasveikinęs kartu su rajono Savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijonu Černeckiu, akcentavo jubiliejui parengto ir išleisto gausiai iliustruoto leidinio „Kretingos miškų urėdijai – 90“ svarbą.

„Šis leidinys žinių bei istoriniu požiūriu yra vertingas ir turi edukacinę reikšmę“, - teigė meras, pasidžiaugęs dalykiniu bendradarbiavimu su Kretingos miškų urėdija. Rajono vadovas įvardino labai svarbius darbus – kelių priežiūrą, miesto parkų puoselėjimą, švietėjišką-edukacinę veiklą - kurių imasi Kretingos miškų urėdija, gerindama rajono infrastruktūrą, kurdama grožį, auklėdama jaunąją kartą.

Rajono meras J. Mažeika padėkas už gerą darbą, ištikimybę savo profesijai įteikė miškų darbuotojams Aleksandrai Venslovaitei, Renatai Skrodenienei, Gražinai Banienei, urėdo pavaduotojui Sigitui Kupšiui ir urėdui Antanui Baranauskui.

„Urėdijai pasisekė, kad jai vadovauja toks žmogus, - apie urėdą Kretingos rajono Garbės pilietį A.Baranauską kalbėjo meras. – Įžvalgus, sumanus, mylintis savo darbą. Urėdijos ir rajono žmonės jam turi už ką dėkoti“.

Visas Kretingos miškų urėdijos kolektyvas pelnė Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, kuris buvo rezoliucijos dėl valstybinių miškų išsaugojimo iniciatorius, padėką. Ją kolektyvui atvežė ir įteikė generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Jo vardu pasirašytos padėkos buvo įteiktos miškininkams Antanui Kataržiui, Viliui Perkamui, Vytautui Bružui, Petrui Lengvinui, Stanislovui Mažeikai.

Asmeninę padėką Kretingos miškų urėdijos urėdui išreiškė Miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius.

Minint Kretingos miškų urėdijos 90-metį miškininkai sulaukė sveikinimų iš Kretingos muziejaus, „Sodros“ Kretingos skyriaus bei kitų urėdijos bičiulių.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas:

- Kretingos miškų urėdijos 90 metų jubiliejus visų pirma yra reikšmingas tiems, kurie dirba šį darbą, ir kiekvienas darbo dešimtmetis sietinas su konkrečiai įvardintais darbais. Mano nuomone, ypač svarbus ir reikšmingas yra miškininkų „užklasinis“ darbas, kada su politikais, savivaldybių vadovais, seniūnijomis, visuomene yra kalbama apie miškų svarbą, jų išlikimą, išsaugojimą ir panašiai. Miškininkais pasitikima – ir tai yra didžiausias jų darbo nuopelnas. Tai ypač pasijautė per pastarąjį dešimtmetį, kada miškininkai visomis išgalėmis siekė išsaugoti valstybinius miškus, nepasiduoti tiems, kurie vis dar tebesikėsina į paskutinį valstybinį turtą – mišką. Turiu pasakyti, kad ir nematomi, neįvardinti miškininkų darbai stiprina ne tik jų pačių autoritetą, bet ir Lietuvą.

Faktai

Kretingos miškų urėdija buvo įsteigta 1920 m.

Kretingos miškų urėdu 18 metų dirbęs Marijonas Daujotas, kurio vardu pavadinta buvusi II vid. m. ir gatvė, didelį dėmesį skyrė pajūrio miškams. Jis įsteigė antrąjį Lietuvoje rūšinės sudėties turtingą medelyną. Per 9 dešimtmečius miškų urėdijos medelynas nuo beveik 2 ha išaugo iki 60 ha. Per pastaruosius metus įrengtas kelių milijonų litų vertės daigų šaldytuvas-saugykla.

Valstybės įmonė Kretingos miškų urėdija – viena didžiausių Lietuvoje: bendras plotas – 284,8 tūskt. ha, į ją patenka Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų bei Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybės.

Praėjusiais metais kirtimų apimtys sudarė beveik 99 tūkst. kub.m medienos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas