Kultūra kaimo žmogui – tai galimybė bendrauti

„Žmonės nebenori švęsti kaip anksčiau. Žmonėms reikia jaukumo, šilumos, šviesos“, - teigė Kultūros centro Budrių filialo vedėja Janina Lukauskienė, kaimo kultūrai atidavusi 20 metų ir praėjusį savaitgalį sukvietusi budriškius bei nausodiškius švęsti Budrių filialo įkūrimo 45-metį.

Janina Lukauskienė, kultūriniam darbui Budriuose atidavusi 20 metų, įsitikinusi, kad kaimo žmogui kultūra – tai galimybė bendrauti.

Anot J.Lukauskienės, kaimo žmogui kultūra visų pirma - galimybė bendrauti. Tai žmogui reikalinga ir dabar, ir keliais dešimtmečiais anksčiau. Tik sąlygos buvusios kitokios: nebuvę Budrių kaimo kultūros namuose nei tualeto, nei vandens, nei šilumos.

„Sitaucija pasikeitė po 2005-ųjų, kada buvo atliktas kapitalinis remontas: buvo pakeistas stogas, įrengta nauja šildymo sistema, sutvarkyta santechnika. Galų gale – turime ir savo pianiną, akordeoną. Juk iki tol buvusi meno vadovė Regina Liaudinskienė savu instrumentu grojo ir visas šventes atlaikydavo“, - prisiminė J.Lukauskienė.

Ji pastebi, kad aplinkos pasikeitimas keičia ir žmonių požiūrį bei poreikius: kaimo žmogus nori atsisėsti ir prie puošnesnio bei turtingesnio stalo, nori renginių ir reginių. Tai priverčia kultūros darbuotojus ir paplušėti, ir galvas pasukti, ir rėmėjų šventėms surasti, ir idėjų neptritrūkti – kad tik žmogui būtų gerai.

„Gyvenimas eina į priekį, todėl ir kaimo žmonės nori geresnės renginių, susibūrimų kokybės“, - įsitikinusi J.Lukauskienė.

Budrių kaimo filialas savo istoriją skaičiuoja nuo 1965 metų, kada buvęs „Aušros“ kolūkis pasirūpino pastatyti kaimo kultūros namus. Iki tol žmonės rinkdavosi klube-skaitykloje, ir už kultūrą kaime atsakinga buvo Danutė Paukštienė. Baigiantis aštuntajam praėjusio amžiaus dešimtmečiui „Aušros“ kolūkis buvo prijungtas prie „Jaunosios gvardijos“ kolūkio, ir Budriuose kultūros namų nebeliko. „Likome absoliuti provincija. Kas turėjo kantrybės, dar važiuodavo į Baublius dalyvauti saviveikloje, o Budriuose vienintelė kultūra bebuvo likusi kinas“, - pasakojo J.Lukauskienė.

Bet Budrių jaunimas buvęs aktyvus: pradėjo reikalauti, kad Budriuose būtų rengiami šokių vakarai. Jaunimą įsileido mokykla, o po to tie patys jauni žmonės nuvyko pas kolūkio pirmininką Antaną Narvydą, kuris davė leidimą atidaryti Budrių kultūros namus ir įsteigti pačią minimaliausią etato dalį žmogui, kuris būtų atsakingas už šokių vakarus.

„Ilgai Budriuose nebuvo jokios kultūros. Mes, vietiniai žmonės, supratome, kad kažką reikia daryti. „Įsuko“ mane į tą kultūrą, nors buvau ne tos srities specialistė“, - dviejų dešimtmečių senumo įvykius prisiminė J.Lukauskienė, prisipažinusi, kad su Budrių kaimo kultūra visą tą laiką buvo susijęs ir jos šeimos gyvenimas: daug padėjo vyras Audrius, ant jų abiejų pečių gulė diskotekos, renginiai, kinas, teko rūpintis viskuo – nuo sulūžusių durų iki perdegusios elektros lemputės.

Šioje nuotraukoje, kurią išsaugojo Danutė Paukštienė, manoma, yra užfiksuotas pirmasis kultūrinis renginys Budriuose. Tai turėjo įvykti 1965-aisiais, kada buvo pastatyti kultūros namai.

Tai buvo laikas, kai renginiams visiškai nebūdavo skiriama lėšų. Tačiau kultūrinis gyvenimas vis tiek vyko: kultūros namuose būdavo rengiamos parodos, veikė dramos studija, žmonės masiškai suplūsdavo į profesionalių atlikėjų pasirodymus. Pamažu susiformavo naujos tradicijos – kaimo žmonės pradėjo rinktis į kalėdinius renginius, kartu paminėdavo Motinos dieną.

Budriškiams pasisekė apginti savo kultūros namus, kai buvo ketinta filialą iškelti į dabar jau nebeveikiančią mokyklą, o pastatą atiduoti neva automobilių dirbtuvėms. „Žmonės rajono vadovams įrodė, kad jiems kultūros namų reikia čia, kur jie buvo ir yra“, - žmonių pastangas įvertino J.Lukauskienė.

Šiuo metu Budrių filiale veikia vaikų ir suaugusiųjų dramos studijos, suburtas vaikų ansamblis, kuriam vadovauja Kęstutis Sova. Budrių filialo vedėja kartu su meno vadovu sakė ieškantys moterų, norinčių dainuoti ansamblyje. Tą padaryti nelengva: Budriuose, kaip ir kituose kaimuose, mažėja žmonių. „Manome, kad kaime dar turėtų būti iki 200 gyventojų, bet, Lietuvai baigiant išsivažinėti, vargu, ar tiek besuskaičiuotume“, - apgailestavo J.Lukauskienė, kuri nuo 2004 metų vadovauja ir kaimo bendruomenei.

Būdama vietinė – Budriuose gimusi ir užaugusi, J. Lukauskienė sakė pažįstanti kelias budriškių kartas, perpratusi žmones, gerai žinanti, kam ko reikia. „To nesant, dirbti kultūros darbuotoju būtų neįmanoma, nes kaimo žmogui svarbiausia yra jam parodytas dėmesys“, - teigė moteris, pasidžiaugusi gražiu sodiečių sambūriu, minint Budrių filialo 45-metį.

Per 45 metus Budriuose kultūrą kūrė:

Danutė Paukštienė, Irena Jucytė, Donatas Miniotas, Janina Balčiūnienė, Antanas Jokūbauskas, Adelė Mačiulskienė, Regina Zaksaitė (Liaudinskienė), Regina Narmontaitė, Rimantas Žižys, Genutė Dirgėlienė, Liudas Paukštys, kino mechanikais dirbo Morta Stuopelienė, Antanas Domarkas, Pranas Kundrotas, Stasys Stuopelis.

Švenčiant filialo veiklos jubiliejų Budrių ir Nausodžio kaimo žmonėms konMcertavo „Džiazo kapelikė“ iš Klaipėdos, Baublių filialo moterų ansamblis, Raguviškių filialo „Žalgiriečių“ kaimo kapela, vadovaujama Mindaugo Retkaus.

• Rašyti komentarą (5)