Atidavė duoklę praeičiai ir ateičiai

Minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines Kretingos rajone, Kuniginės kaime susiūbuos 28 tūkstančių ąžuolų giraitė: 5 tūkstančius medžių šventėje jau pasodino Kretingos, Skuodo rajonų, Palangos miesto vadovai, Seimo nariai, visuomenės veikėjai bei verslininkai.

Sparčiausi ąžuolų sodintojai buvo Seimo narys Petras Gražulis (kairėje) ir verslininkas Antanas Bosas: dviese jie vagą keliais šimtais ąžuolų apsodino iki galo.

„Lietuvių ir žemaičių pergalę prieš kryžiuočius Žalgirio mūšyje nusprendėme paminėti simboliškai – pasodindami ąžuolyną. Plotas bus didelis ir gražus – kaip ir pati pergalė. Šis įvykis turės ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę. Ąžuolyno sodinimas – reikšmingas ne tik Kretingos rajonui, žemaičių kraštui. Lietuvai šis Žalgirio mūšio ąžuolynas svarbus tuo, kad giraitei buvo panaudota apleista, nederlinga žemė, kuri ateityje duos milžinišką naudą mūsų ateities kartoms, grynins orą“, - kalbėjo Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas.

Į jo iniciatyva surengtą Žalgirio mūšio jubiliejaus šventę sodinti ąžuolų miškininkai pakvietė generalinio urėdo pavaduotoją Zdislovą Truskauską, aplinkos apsaugos viceministrą Aleksandrą Spruogį, Seimo narius Petrą Gražulį, Vaidotą Bacevičių, Evaldą Jurkevičių, Joną Stanevičių, Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką, Skuodo rajono merą Stasį Vainorą, Palangos merą Vytautą Stalmoką, Klaipėdos apskrities viršininką Arūną Burkšą, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną, verslininką Antaną Bosą, kitus visuomenės veikėjus.

Sodinti ąžuolyno, skirto Žalgirio 600-mečio jubiliejui, susirinko daugiau negu penkiasdešimt politikos bei visuomenės veikėjų, kuriuos sukvietė Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas (pirmas iš dešinės).

Žalgirio mūšio jubiliejaus ąžuolynui buvo paskirtas dvylikos hektarų plotas Kretingos rajono Lenkimų girininkijoje. Pasak šios girininkijos girininko Viktoro Kalvaičio, ąžuolyno vieta – itin tinkama šiai progai. Anot jo, ąžuolynas naudą duos po daugiau negu šimto metų – tiek reikia šiems medžiams subręsti. Iš 28 tūkstančių šį pavasarį pasodintų ąžuolų subręs ir bus tinkami kirsti tik penki ar šeši tūkstančiai.

„Viename hektare sodinama 4 tūkstančiai ąžuolų. Iš jų paaugs apie šešis šimtus. Ąžuolas – lepus medis, jam reikia daug priežiūros, tinkamų sąlygų. Ąžuolynui paskyrėme trimečius ąžuolo sodinukus, juos reikia susodinti pusantro metro atstumu. Itin svarbu sodinant saugoti šaknis – kad šios neužsilenktų, kad negautų oro. Todėl pasodinus ąžuolą, žemę aplink jį reikia gerai sumindyti – kitaip oro gavusios šaknys nunyks. Ąžuolui reikia daug drėgmės, todėl juos sodiname pavasarį. Ąžuolynui prireiks tvoros, kad medžių nenugraužtų elniai. Jį teks ir ravėti – medžių pirmaisiais metais negali užgožti žolės, kurias mėgsta graužikai, galintys pakenkti ąžuolams. Prieš sodindami ąžuolus, į dirvą pasodinome eglių ir beržų: mat ąžuolas mėgsta augti be kepurės, bet su kailiniais – todėl kamienas turi būti tankmėje, o viršūnė – laisvėje“, - pasakojo V.Kalvaitis.

Per kelias valandas trukusią talką daugiau negu penkiasdešimt sodintojų kartu su girininkijos darbuotojais pasodino penkis tūkstančius ąžuolų. Po sodinimo šventės talkininkų laukė kareiviška košė ir iškilminga ceremonija: prie ąžuolyno Šventosios ir Laukžemės parapijų klebonas Vidmantas Gricius pašventino Žalgirio 600-osioms metinėms skirtą koplytstulpį. Jį padarė tautodailininkas salantiškis Liudas Ruginis.

„Šiandien grąžinome gamtai tai, kas buvo atimta: čia prieš šešis šimtus metų, kai vyko Žalgirio mūšis, tikriausiai ošė miškai. Šiandien prisidėjome prie to, kad po pusantro šimto metų čia vėl stūksotų ąžuolynas, kad Lietuva būtų žalesnė. Tikimės, kad ir kitais metais bus taip pat suorganizuota talka – kartu mes galime labai daug“, - koplytstulpio atidengimo ceremonijoje kalbėjo aplinkos apsaugos viceministras A.Spruogis.

• Rašyti komentarą (0)