Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

.Gauruotoms karvėms žiema nebaisi

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2010-01-22

„Buka buka“, - taip savo naująsias augintines – galovėjų veislės telyčaites – šaukia Valėnuose ūkinikaujanti Inga Jasienė. Dvi galovėjų telyčios, pramintos Kibomis, jaučia, kad šis kvietimas reiškia galimybę pasilepinti obuoliu ar duonos rieke.

Valėnuose ne per seniausiai apsigyvenusios Ingos Jasienės kasdienis rūpestis – stebėti, kaip šių metų lietuviškos žiemos šalčius atlaiko galovėjų veislės telyčios.

Galovėjų telyčios į Valėnus atkeliavo lapkričio pradžioje iš Lietuvoje užaugintos bandos. Jos ganosi kelių hektarų plote, aptvertame elektriniu „piemeniu“. Gauruotoms kresnoms galovėjų veislės karvėms nebaisūs jokie šalčiai – jos laižo sniegą, geria neužšalančio upelio vandenį, jau spėjo nuėsti dalį krūmų bei išknisti varnalėšų sąžalynus: matyt, juose rado skanių šaknų. Varnalėšų sėklomis apkibusius šonus jos trina į šieno ruloną, kad šiek tiek apsivalytų kailis. „Jos buvo tiek aplipusios „kibiais“, kad abi gavo Kibų vardus: mat, iš pradžių mes jų net neatskyrėme, o arti šie galvijai neprisileidžia. Tai, kad jos iš rankų paima obuolį ar duonos, yra tik gražios išimtys. Tik ką parsivežę, telyčių artyn nė su skanumynais negalėjome prisivilioti“, - pasakojo I.Jasienė.

Galovėjams reikia laisvės

Galovėjai Valėnuose ūkininkaujančių trisdešimtmečių Ingos ir Mariaus Jasų sodyboje atsirado neatsitiktinai.

„Vyras ilgai ieškojo, kas galėtų nebrangiai išvalyti mūsų šlaitėtą, krūmais apgausį, pelkėtą žemės sklypą. Surado: galovėjai, teigiama, taip viską nuėda, kad žmogui ar technikai nebėra ką veikti“, - pasakojo I.Jasienė.

Abu su vyru, kilę iš kaimo ir kurį laiką gyvenę Klaipėdoje, pasiilgo gamtos, erdvės ir ryžosi vėl persikelti į kaimą. Ar įsigytieji galovėjai bus pradžia mėsinių galvijų bandos, ar tik kokia kita verslo plano dalis – ūkininkų šeima dar nuspręs.

O šiuo metu I.Jasienė atidžiai stebi galovėjų telyčias, dar atidžiau ji tai darys vasario pabaigoje bei kovo pradžioje: galvijų savininkė tikisi, kad tuo metu galovėjų telyčios veršiuosis.

Galovėjų veisėjai stengiasi galvijus sukergti tokiu laiku, kad veršiukus telyčios atsivestų pavasarį, kada šyla – antraip veršiukai, kurie tik atsivedus panašūs į gauruotus meškučius, sušaltų, o žmonės ne visada gali pagelbėti: patelės labai sergėja savo vaikus.

Anot galvijų savininkės, veterinariškai patikrinti, ar telyčios – susikergusios, taip pat praktiškai neįmanoma: Škotijoje išvesti ir po to kitose šalyse paplitę galovėjai vis tik labiausiai vertina laisvę ir žmogaus artyn neprisileidžia visais įmanomais būdais.

Ūkininkai, pabandę auginti šiuos galvijus, pusiau juokauja, jog galovėją pagauti įmanoma tik lasu.

Išlaikyti nėra brangu

Škotijoje išvesti galovėjai yra mėsiniai galvijai, tinkantys auginti ekstensyviu būdu. Galovėjų telyčios įminta iki 750 kg svorio, buliai – iki 950 kg. Jų mėsa – neriebi, skani ir sultinga.

Galovėjai iš esmės minta tik tuo, ką randa gamtoje, tačiau žiemą ūkininkai jiems dar duoda šieno, virškinimui pagerinti įpila avižų.

„Pastebėjome, kad galovėjai nėra rajūs: štai šieno ruloną abi telyčios ėda jau antrą savaitę, nors iš pradžių, tik atsivežus į Valėnus, jos labai puolė ir prie laižomosios druskos, ir šieno ėdė gerokai daugiau. Matyt, didelėje bandoje nelabai buvo, kas jas palepintų“, - svarstė I.Jasienė.

Jos ūkyje apsilankiusi Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė įvertino, kad galovėjai laikomi tinkamomis sąlygomis: galvijai turi kaip prieiti prie natūralaus neužšalančio šaltinio, jiems sukalta pašiūrė, pašaro pakanka.

Kadangi netoli esama miško, o ūkio savininkės I.Jasienės teigimu, šalia sodybos dažnai lankosi laukinių žvėrių, veterinarijos gydytoja patarė galovėjus paskiepyti nuo pasiutligės.

„Didelio rūpesčio dėl susirgimų galovėjai neturėtų kelti. Labiausiai jiems gresia traumos. Galovėjai – galvijai be ragų, bet susistumdyti jie gali, o laipiodami po šlaitus – gal kažkiek ir susižeisti“, - nuomonę išsakė D.Baužienė.

Nors galovėjai nereikalauja priežiūros – auga patys, I.Jasienė sakė visgi ieškos veterinarijos gydytojo, galinčio konsultuoti dėl galvijų sveikatos.

Valėnuose įsikūrusi ūkininkų šeima valdo 7 ha žemės. Didinant galovėjų bandą, žemės reikėtų daugiau.

„Jeigu Kibos sėkmingai atsives, pirmuosius veršiukus būtinai auginsime, o ateityje galbūt nusipirksime ir buliuką“, - svarstė I.Jasienė.

***

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Kretingos rajono ūkininkai augina:

34 limuzinų veislės galvijus;

80 aubrakų;

2 galovėjus.

Specialistų nuomone, mėsinių galvijų negausiai auginama todėl, kad mūsų šalyje nėra jautienos vartojimo tradicijų, nors sąlygos vystyti mėsinę galvijininkystę – kuo puikiausios.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas